Lapkričio 20 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda apie neišmatuojamą kolekcionavimo aistrą. Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ apie parodos „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ pagrindinį herojų pasakoja jos kuratorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.
Kunigas, mūsų valstybės kūrėjas ir diplomatas, vėliau prisiekęs teismo vertėjas, o visą gyvenimą kolekcininkas ir bibliofilas Vladas Daumantas-Dzimidavičius gimė 1885 m. Kražiuose, mirė 1977 m. Čikagoje.
Parodoje pirmą kartą po beveik šimto metų vėl telkiamos jo kolekcijos: biblioteka, vaizduojamojo, taikomojo meno ir kitos vertybės, kurios XX a. viduryje–antroje pusėje įvairiomis aplinkybėmis pateko į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, buvo saugomos Antaninos Vaitkevičaitės-Daumantienės namuose Kaune, arba jas Čikagoje įgijo dailininkas, kolekcininkas ir bibliofilas Kazys Varnelis.
Daumanto kolekcijų paieškos ir tyrimai tik įsibėgėjo: išlikusius Daumanto inventorinius aprašymus reikia susieti su meno kūriniais ir knygomis, ilgo ir kruopštaus tyrimo reikalauja gausios Daumanto interjerų Lozanoje ir Kaune nuotraukos, kuriose yra įamžintos knygų lentynos, paveikslai, statulėlės, žvakidės, kilimai. O juk daugelį jų dar gali lydėti pasakojimai – kas vertybes kūrė, kur jos buvo įgytos, kaip išsaugotos… Tokio pobūdžio kolekcijų rekonstrukcijas lydi rekolekcijos apmąstymų prasme. Parodos rengėjai taip pat ieško atsakymo į klausimą, kokį pėdsaką Daumantas paliko Lietuvos valstybingumo ir kultūros istorijoje.
Parodą sudaro penkios pagrindinės dalys: Daumanto priesaikos Dievui, Tėvynei, kalbai, knygai ir menui. Tiesa, pradžioje lankytojus pasitinka glaustas pasakojimas apie kolekcininko kilmę, o pabaigoje dar laukia jo muzikavimui, pramogoms, laisvalaikiui skirta kertė.
Atskirai minėtina įstabi XX a. 3 deš. Daumanto darbo kambario Kaune, Veiverių g. (deja, tas namas, stovėjęs tiksliai priešais dabartinį Aleksoto tiltą, po Antrojo pasaulinio karo buvo nugriautas) ir Putvinskio g. 42, interjero rekonstrukcija.
Kiekviena iš penkių parodos dalių turi po kertinį eksponatą, kuris išskirtinis savo istorine, kultūrine arba simboline reikšme. Priesaiką Dievui simbolizuoja medinis dvipusis kryželis iš Daumanto kolekcijos, kuris datuojamas XVIII–XIX a. laikotarpiu, tačiau tikslesnių duomenų apie šį kryželį dar trūksta. Daumanto priesaiką Tėvynei įkūnija jo parengtas ir Lietuvių informacijos biuro pastangomis 1917 m. pabaigoje Berne išspausdintas Lietuvos žemėlapis (Carte de la Lituanie)
Žemėlapyje pavaizduota istorinė valstybės sienų raida nuo baltų genčių laikotarpio iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimų; pateikti etnolingvistiniai duomenys apie lietuvius, latvius, latgalius ir borusus (Borusija – istorinis prūsų apgyvendinto krašto pavadinimas) ir nubrėžta baltų gyvenamo arealo riba. Tuo metu toks visapusiškas ir daugiasluoksnis Lietuvos žemėlapis buvo išskirtinis, pats reprezentatyviausias, todėl sulaukė didelio dėmesio – keturių leidimų Šveicarijoje, dar vieno Jungtinėse Amerikos Valstijose – ir tuo pačiu metu padėjo lietuvių politikams bei diplomatams grįsti Lietuvos nepriklausomybės siekius.
Daumanto priesaiką kalbai simbolizuoja ir tarpukario Lietuvos dvasia spinduliuoja jo, kaip Kauno apygardos teismo prisiekusio vertėjo, iškaba. Nuo 1925 iki 1944 m. ši iškaba kabojo ten, kur Daumanto Kaune gyventa ir dirbta: Veiverių, Putvinskio (anuomet – Kalnų) ir K. Donelaičio gatvėje (šiandien pastarasis namas paženklintas 67 numeriu). Kertinis priesaikos knygai eksponatas – suvis mažas, bet labai svarbus. Tai XX a. 3–4 dešimt. pagal Daumanto projektą sukurtas superekslibriso – knygos nuosavybės ženklo – su inicialais VDD spaudas, kuriuo ženklintos įrišamos jo bibliotekos knygos.
Primintina, kad 1930–1935 m. Daumantas priklausė draugijai XXVII knygos mėgėjai – rinktiniam visos Lietuvos bibliofilų ratui. Jo turtinga biblioteka garsėjo meno istorijai ir muziejininkystei skirtais leidiniais, joje taip pat būta retų XV–XVIII a. knygų ir kitais požiūriais išskirtinių leidinių.
Daumanto priesaiką menui simbolizuoja įspūdinga smilkymui skirta porceliano vaza iš Vokietijos dirbtuvių, išpuošta lipdiniais, tapyba, taip pat glazūruota ir paauksuota. Bendrai, porcelianui Daumantas skyrė didelį dėmesį ir parodoje bus galimybė pasigrožėti daugeliu indų iš šios kolekcijos.
Gyvenimo saulėlydyje Daumantas su dviem šunim ir dviem katėm gyveno savo bičiulio muziko ir kompozitoriaus Vlado Jakubėno ir jo žmonos Olgos namų pusrūsyje Čikagoje, Market Parke. 1971 m. rugpjūtį čia jį aplankė žurnalistas Juozas Prunskis ir straipsnis apie knygų aistros apimtą vyrą laikraščio Draugas kultūriniame priede paskatino K. Varnelį apsilankyti pas Daumantą. Šie tuoj rado bendrų temų, užsimezgė draugystė, kelis kartus ir Daumantas svečiavosi Varnelių namuose. Minėtame interviu Daumantas be kita ko pasakė norįs, kad jo kolekcijomis ir kiti taip džiaugtųsi, kaip jis pats. Tad praėjus daugeliui metų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama paroda šį Daumanto, o ir jo palikimo saugotojų norą, pildo.
