Latvių kilmės režisierius Modris Tenisonas (1945–2020) – unikali asmenybė. Ją pristato šiuo metu Kauno paveikslų galerijoje veikianti paroda „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“, o rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ daugiau papasakos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų kuratorė Kristina Liepinaitė ir muziejaus Komunikacijos, leidybos ir rinkodaros skyriaus vadovė Vida Labanauskienė.
Į Lietuvą atvykęs vos 21-erių, 1966 m. Tenisonas įkūrė pirmąją profesionalios pantomimos trupę, gyvavusią iki 1972-ųjų. Vos per šešerius metus režisierius pakeitė teatralų, šokėjų, kultūrininkų suvokimą apie judesio ir pasakojimo darną, paveikė šokio ir teatro istoriją. Savo karjerą pradėjęs Lietuvoje, šiame krašte subūrė nuoširdžiausius sekėjus. Apie 2000 m. Tenisono atrasta baltiškų juostų ženklų konstravimo sistema papildė jo gerbėjų ratą. Modris Tenisonas – Lietuvos kultūros fenomenas, kurio indėlis į mūsų šalies kultūrą neabejotinai didelis, tačiau dar nepakankamai įvertintas.
Profesionalios pantomimos pradininkas
Tenisonas Lietuvoje pirmiausia tapo žinomas kaip profesionalios pantomimos pradininkas. Vos 21 metų jaunuolis iš Latvijos atvyko į Lietuvą sekdamas paskui įsimylėtą lietuvaitę. Nors meilės istorija pasisuko kita kryptimi, jaunasis režisierius Lietuvoje pasiliko. Greitai išmoko lietuvių kalbą ir čia pradėjo savo karjerą. 1966 m. įkūrė pirmąją profesionalios pantomimos trupę. Pradėta rinkti Vilniuje, vėliau ji persikėlė į Kauną – Dramos teatrą, vėliau – į Muzikinį teatrą. Žymiausi Tenisono režisuoti pantomimos spektakliai: „Ecce homo!“ (1967), „Sapnų sapnai“ (1968), „Saugokit peteliškę!“ (1969), „XX amžiaus capriccio“ (1970), „Koliažas“ (1971).
Pagal tuometinį oficiozinį meno supratimą Tenisono trupės pasirodymai neatitiko nei teatro, nei šokio koncepcijos. Teatras buvo vadinamas eksperimentiniu. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl trupė glaudėsi tai prie dramos, tai prie muzikinio teatro. Intrigavo, o kartu ir trikdė spektaklyje vaidinusiųjų triko aprengti kūnai. Tokia vaidinimų ir judesio forma, kurią dabar vadintume performansu, buvo susieta su perdėtu modernizmu, pralenkusiu laiką. Nors iš tikrųjų judesiu Tenisonas siekė išreikšti mintį apie bendražmogiškas, humanistines vertybes. Režisieriaus sekėjai primena, kad Modris vis sakydavo, jog nekuria naujo teatro, kad idėja judesiu išreikšti mintį yra kelių tūkstančių metų senumo. Pantomima yra tarsi archajinė judesio kalba.
Tenisono pantomimos trupė veikė vos šešerius metus. Akstinu ją uždaryti tapo 1972 m. Romo Kalantos susideginimas Muzikinio teatro sodelyje. Tuo metu kaip tik vyko Tenisono trupės spektaklis Muzikiniame teatre. Moderni ir avangardiška Tenisono pantomima valdininkų buvo susieta su politikavimu. Modris turėjo palikti Lietuvą ir grįžti į gimtąją Rygą. Latvijoje Tenisonas taip pat kūrė novatoriškus teatro spektaklius, neatitinkančius visuomeninių standartų. Visgi tikriausi, nuoširdžiausi Modrio kūrybos gerbėjai užaugo Lietuvoje. Be to, ir pats Modris nenutraukė ryšių su Lietuva. Domėjosi kitų režisierių pastatymais. Atvykdavo į Kauną, stebėdavo Jaunimo muzikinės studijos repeticijas, kuriose dirbo režisierius Stanislovas Rubinovas (1930–2013), kompozitorius Giedrius Kuprevičius (g. 1944) ir jo buvusi pantomimos studijos mokinė Asta Urbanavičiūtė (g. 1940).
Pats Tenisonas spektaklių nebekūrė, tik patardavo, o teatralai, muzikinės studijos šokėjai palaikė ryšį su Tenisonu ir laikė save jo mokiniais. Daugumai jų šokio ir pantomimos pamokos tapo gyvenimo pamokomis, nebūtinai tiesiogiai susijusiomis su pantomimos praktika. Pavyzdžiui, Tenisono pantomimos teatro mokinys Arkadijus Vinokuras (g. 1952) yra žinomas ne tik kaip judesio meno aktorius, bet ir kaip pedagogas, žurnalistas ir rašytojas. Arūnas Kuras (g. 1952) tapo psichologu-psichoterapeutu. Tenisono pantomimos grupėje buvo ir konceptualiosios fotografijos pradininkas Lietuvoje Vitas Luckus (1943–1987). Jis ne tik dokumentavo trupės pasirodymus, bet ir kūrė šokėjų improvizacijas (fotografijų ciklas „Mimai“, 1967–1971).
Baltiškų ženklų mokytojas
XX a. aštuntame dešimtmetyje Modris susižavėjo baltų juostų ornamentais ir tolesnį gyvenimą skyrė ženklo (lat. zime) formos ir esmės tyrinėjimui. Jį domino archajinių juostų raštų konstrukcijos. „Vieną vasaros dieną pusę dienos gulėjau ant žolės, stebėjau debesis ir jų darinius. Staiga atsirado idėja. Iš juostų galima kai ką sukurti“ (iš Modrio sūnaus Peterio Tenisono archyvų). Modris ėmėsi studijuoti baltų tautinių juostų raštus. Išstudijavęs latviškus, atvyko nagrinėti lietuviškų. Muziejuose studijavo lietuviškas tautines juostas. Daug laiko praleido Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriuje. Padėjo atsekti trūkstamas tautinės juostos ornamento dalis. Pagal Tenisono atkurtą raštų schemą 2002 m. restauruota muziejuje saugoma XVIII a. pab. daugiaraštė (šimtaraštė) juosta.
Tenisonui rūpėjo atsekti tautinėse juostose natūraliai įsikomponavusių dobiliukų, roželių, žvaigždučių, grėblelių, snaigių, saulučių ženklų schemą. Juostose jis išskyrė du esminius elementus: tinklelį ir sėklą ir taip padarė pradžią generatyvinei sistemai, galinčiai atgaminti visus etnografinius simbolius ir dar daugiau. Šis Modrio domėjimasis archajinių ženklų atkūrimu ėjo greta naujų kompiuterinių technologijų – vaizdo ir garso skaitmenizavimo. Sėkla ir tinklelis kaip nulis ir vienetas kūrė juostų schemas. Neatsitiktinai Modris ėmėsi bendradarbiauti su kompozitoriumi ir informatikos specialistu Armandu Strazdu. Kartu jie sukūrė kompiuterinę programą „Zime“, kuri buvo eksponuojama parodoje „Expo 2000“ Hanoveryje. Vėliau šią baltiškų ornamentų ženklų konstravimo sistemą „Zime“ jie įkėlė į internetą: https://zime.social/. Sistema veikia ir dabar. Pagal savo vardą, pavardę, gimimo metus, užrašytą frazę galima susikurti individualų baltišką ženklą.
Apie 2000 m. Tenisonas Kaune imtas vadinti baltiškų ženklų mokytoju. Judesio ženklų režisierius ėmė telkti archajinių vaizdų bendruomenę. Jis atvažiuodavo skaityti paskaitų, vesti seminarų apie baltiškus ženklus. Jau apie 2000 m. Tenisono sekėjų ratas prasiplėtė nuo teatralų iki dailininkų, etnologų, muziejininkų, istorijos mokslininkų.
Modrio idėjos tęsėjas sūnus Peteris
Kauno paveikslų galerijoje veikiančioje parodoje „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“ atsiskleidžia įvairios šio menininko kūrybos sritys. Įdomu tai, kad parodos dizaineriu ir architektu tapo Modrio sūnus Peteris, su kuriuo paskutinius dešimt metų Tenisonas daug dirbo kartu. Taip jis ieškojo ne tik pagalbininko, bet ir savo idėjos skaitytojo ir tęsėjo. „Man prireikė metų, kol peržiūrėjau medžiagą ir apytiksliai supratau jos archyvo apimtį. Prikroviau pilną mašiną dėžių ir nuvežiau tiesiai į Čiurlionio muziejų. Grįžau namo su mintimi sukurti parodą ir „tuščiu lapu“, kas turėtų joje būti. Dar pusmetį truko atsijoti ir atrinkti svarbiausius dalykus. Neturėdamas parodų rengimo patirties, pradėjau naudoti savo išmaniajame telefone esančias parodos erdvės nuotraukas ir atkurti visą muziejaus aukštą 3D formatu. Tai man padėjo pajusti šią erdvę, galėjau vaikščioti po parodą skaitmeniniu būdu, vizualizuodamas visų darbų išdėstymą. Neabejotinai jaučiu, kad, nepaisant visų iššūkių kuriant šią parodą, pagrindinė Modrio darbo esmė ir vizualinis vaizdas buvo užfiksuotas“, – pasakoja Modrio sūnus Peteris Tenisons.
Tenisono pantomimos spektaklių nuotraukas, plakatus, piešinius, atskleidžiančius judesio plastiką, baltiškų ženklų sistemos „Zime“ („Ženklo“) pirmuosius brėžinius, sistemos prototipus, Simonos Orinskos šokio studijos „Butoh“ teatro, jungiančio ženklus ir judesį, nuotraukas ir vaizdo įrašus – visa tai išsaugojo Modrio sūnus Peteris.
„Paskutinius du Modrio gyvenimo dešimtmečius lėtas Parkinsono ligos progresavimas paveikė jo motorinius įgūdžius. Tačiau tai nesutrukdė jam tęsti Baltiškų juostų tyrinėjimų ir įvairiausių kūrybinių projektų. Jis dažnai praleisdavo naktis kurdamas sudėtingus didelio mastelio rankomis pieštus keltų ornamentus arba kurdamas labai detalias iškarpytas scenas, kurias būtų galima sulankstyti į trimačius meno kūrinius. Ypač vėlesniais metais jis dažnai kreipdavosi į mane pagalbos kuriant visą šią medžiagą. Mes dirbome prie jo baltiškų ženklų tyrinėjimų knygos struktūros. Padėjau redaguoti jo archyvinius kadrus pagal originalią muziką, kuri tuo metu buvo naudojama. Laikui bėgant supratau, kad visa tai buvo tarsi nebylus ritualas, kuris jį užtikrino, kad aš suprantu, kas slypi už viso jo darbo. Modris labai norėjo sutvarkyti ir suskaitmeninti visą savo archyvinę medžiagą. Didelę šios medžiagos dalį jis pavertė teminiais koliažiniais žurnalais, kuriuos mielai rodė visiems savo lankytojams“, – prisiminimais dalijasi Peteris Tenisons. Jo iniciatyva Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama paroda „Modris Tenisonas. Judesys ir ženklas“ įgavo Tenisono estetikos ir minties suvokimo formą, architektūrą ir dizainą.
Judesys ir ženklas
Judesys ir ženklas – dvi Tenisono veiklos kryptys, kurios Lietuvoje turi atskirus gerbėjus. Visgi šias sritis, kaip iš principo archajines, režisierius taip pat siekė sujungti. 2008 m. Modriui pradėjus bendradarbiauti su latve butō (Butoh) performansų atlikėja Simona Orinska (g. 1978), XX a. antroje pusėje Modrio puoselėti pantomimos judesiai įgavo naują formą. Akivaizdžiausiai tai matyti performanse-spektaklyje „Karalius Mindaugas. 1253–1263. Šalies sukūrimas“, pirmą kartą parodytame Kyjive, Arsenalo meno galerijoje, 2013 metais. Tautinė juosta spektaklyje yra vaizduojama kaip pagonybės simbolis, kurį krikštydamasis Mindaugas priima kartu su karūna. Spektaklyje judesį nuolat juosia juosta. Taip paprastas judesys sintezuojasi su baltų juostų raštais. Modrio ir Simonos kuriamuose performansuose ne tik išliko, bet ir sustiprėjo humanistinė idėja. 2014 m. Kyjive, bendradarbiaudami su dainininke ir atlikėja Skaidra Jančaite (g. 1967), menininkai surengė spektaklį „Tautos gimimas“.
2003 m. Lietuvos vyriausybė Modrį Tenisoną pagerbė Gedimino ordinu už indėlį į pantomimos meną. Visgi Modris buvo ne tik judesys, bet ir ženklas. Tenisonas tapo Lietuvos kultūros legenda, nes jo kuriama pantomima paveikė suvokimą apie judesio ir pasakojimo darną, nes jis perskaitė ir išmokė kitus suvokti archajinę baltų ženklų sistemą, nes jo idėjas, mokymus tęsia ne tik jo mokiniai, bet ir jo mokinių mokiniai. Bet labiausiai Modrio legendą kūrė jo paties asmenybė. Bendravusieji su Tenisonu pirmiausia akcentuoja jo gebėjimą atverti žmoguje slypintį talentą, nukreipti jį tinkama linkme, įskiepyti bendražmogiškąsias vertybes.
Kviečiame apsilankyti Tenisono kūrybai skirtoje parodoje „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“, kuri Kauno paveikslų galerijoje veiks iki gegužės 19 d. O jei norite patirti Tenisono kūrybą, kviečiame registruotis į edukacinę programą.
