Ar įdomu klausytis apie paveikslus, kurių niekada nematei? Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus vykdo projektą pavadinimu „Matyti širdimi“. Jo metu penkių muziejaus darbuotojų ir keturių menininkų komanda kuria edukacinę programą, skirtą supažindinti akluosius su M. K. Čiurlionio tapyba. Programa kartu su menininkų sukurtais liečiamais objektais muziejaus lankytojams bus pristatyti nuo sausio mėnesio.
Ruošdamiesi sukurti šiuos objektus bei edukacinę programą, vykome į kūrybinę stovyklą. Keturias dienas Mizarų kaime ir M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose tyrinėjome ir diskutavome. Kūrybinę grupę konsultavo neregės merginos Irma Jokštytė ir Sandra Bielajavaitė.
Mūsų konsultantė Irma nemato nuo vaikystės. Stovyklos dalyviams ji papasakojo, kad mokyklos laikais pašiurpdavo išgirdusi, jog reikės eiti į muziejų. Jai tai reiškė tris valandas stovėti prie virvelės, už kurios yra sudėlioti eksponatai, apie kuriuos kažkas ilgai ir nuobodžiai pasakoja, o tu jų nematai. Vaikui tai yra sunki patirtis. Šis suvokimas – viena iš paspirčių menininkams kurti taktilinius objektus, kurie nematančiam žmogui visiškai pakeistų apsilankymo muziejuje patirtį. Projekto tikslas yra sukurti edukacinę programą, kuri padėtų aklųjų pažintį su tapybos darbais padaryti įdomią ir prasmingą.
Prieš 5-erius metus „Pojūčių teatro“ komanda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje sukūrė patyrimu grįstą ekskursiją „Pojūčių paveikslai“. Jos metu žmonės užrištomis akimis liesdami, klausydamiesi ir uosdami susipažindavo su emociniu dailininko kūrybos pasauliu. Šiemet šios kūrybinės grupės narės Karolina Žernytė, Šarūnė Pečiukonytė ir Aistė Jančiūtė kūrė jutiminę programą projekto stovyklai. Svarbiausia jos užduotis buvo padėti menininkams pasinerti į sensorinės kūrybos pasaulį, iš arčiau pažinus pasaulėjautą be regos.
Stovyklos metu menininkai, muziejaus darbuotojai ir konsultantės gavo įvairias užduotis, susijusias su skirtingais pojūčiais. Užrištomis akimis žmonės turėjo atlikti paprastus veiksmus, pavyzdžiui, nueiti iki virtuvės puodelio vandens. Tačiau kai kurios užduotys buvo kur kas sudėtingesnės. Kaip manote, ar jums pavyktų atspėti ant nugaros piešiamo M. K. Čiurlionio paveikslo pavadinimą arba atpažinti paveikslo nuotaiką iš kvapo, garsų ar liečiant skirtingų tekstūrų bei formų paviršius? Menininkė A. Jančiūtė stovyklos dalyvius pakvietė sutelkti dėmesį į odą kaip pasaulio patyrimo mediumą ir paskatino judėti tyrinėjant įvairias sensorines priemones.
Stovyklos metu diskutuodami su kūrybine grupe, padarėme svarbią išvadą. Kuriant objektus, svarbiausia ne kuo tikroviškiau perteikti, ką dailininkas vaizdavo savo paveiksle, bet atrasti raktą, kuris atrakintų visą jo kūrybą. Tai turėtų būti kažkas, kas pasiekia objektą liečiančio žmogaus emocinį pasaulį. Taigi, užuot susitikę įprastoje darbinėje aplinkoje, keturioms dienoms visi kartu išvykome į šią kūrybinę erdvę. Vienas iš menininkų kalbėjo, kad galėtų šį užsakymą vykdyti būdamas namuose, bet tuomet jis kurtų taip, kaip įsivaizduotų esant teisinga. Trūktų tiesioginės patirties bendraujant ir dalyvaujant kūrybiniame procese kartu su nematančiomis merginomis. Stovyklos metu keitėsi menininkų žinojimas ir atėjo naujas suvokimas, kaip ieškoti to paslaptingo rakto, atrakinančio žmogaus jausmų pasaulį.
Projekto koordinatorė Rūta Klevaitė pabrėžė, kad labai svarbu, kiek daug laiko reikia aklam žmogui susipažinti ir patirti liečiamą objektą, kūrinio prototipą, pastato maketą. Pažintis liečiant gali užtrukti nuo 15 iki 30 minučių. Jei detalių daug ir objektas itin įdomus, žmogus gali norėti ties juo pasilikti ir tyrinėti labai ilgai – net iki poros valandų. Kai kalbėjomės apie M. K. Čiurlionio paveikslus, viena iš konsultančių atkreipė dėmesį, kad nematantiems žmonėms labai įdomu, ką juose pavaizduoti objektai ir simboliai pasakoja apie menininko pasaulio suvokimą bei pajautimą. Jiems svarbu sužinoti apie dailininko santykius, kaip jis gyveno ir jautėsi tuo metu, kai kūrė. Čia ypač svarbus tampa edukatoriaus vaidmuo. Pristatydamas liečiamus objektus, jis turi ne tik padėti nematančiam žmogui atsipalaiduoti ir įsijausti, bet ir paaiškinti menininko santykį su kūryba.
Taktiliniais objektais paremtą edukacinę programą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje galės išbandyti ne tik aklieji. Programa yra skirta jiems, tačiau mes suprantame, kokia tai unikali patirtis – pažinti žinomo dailininko kūrybą neįprastais pojūčiais. Dėl to išmėginti paliesti menininkų sukurtus objektus bus galima ir matantiems žmonėms. Objektų autoriai – penki keramikai, dirbantys ir tarpdisciplininio meno srityje: Remigijus Sederevičius, Rokas Dovydėnas, Tomas Zlotnikovas, Maris Grosbahs ir Ieva Bertašiūtė Grosbaha.
