Kovo 12 d. Paminėtas Lietuvos karinės aviacijos 105-asis gimtadienis. Jos egzistavimą galima dalinti į du laikotarpius: Lietuvos Karo aviacijos (1919–1940) ir Lietuvos Karinių oro pajėgų (1992 – dabar). Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus pasakoja apie pirmąjį.
Karinės aviacijos gimtadienis kovo 12 d. minimas todėl, kad 1919 m. kovo 12 d. Lietuvos kariuomenės Aviacijos kuopa atsiskyrė nuo inžinerijos bataliono ir tapo savarankiška kariuomenės dalimi. Pirmuoju aviacijos dalies vadu paskirtas karininkas Petras Petronis, o formuojamos aviacijos mokyklos viršininku – karininkas Konstantinas Fugalevičius. Pirmieji lėktuvai Lietuvos karinei aviacijai nupirkti dar 1919 m. vasario 27 d. Pirmuoju pirkiniu tapo aštuoni vokiški žvalgybos lėktuvai LVG C. VI, o tų pačių metų vasarį, nesant lietuviško skraidančio personalo, pasamdyti penki vokiečių lakūnai ir šeši mechanikai.
1919 m. naujai suformuota kariuomenės dalis spėjo gana aktyviai sudalyvauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus ir išleisti pirmąją Aviacijos mokyklos laidą, kurios absolventai buvo ir būsimieji aviakonstruktoriai Antanas Gustaitis ir Jurgis Dobkevičius, bei būsimieji eskadrilių vadai Leonardas Peseckas, Vincas Švitris ir Antanas Stašaitis, Juozas Pranckevičius, Vsevolodas Šenbergas. 1919 m. Lietuvos aviaciją sukretė ir pirmoji auka – treniruočių skrydžio metu, tų metų rugsėjį, žuvo vokietis lakūnas Fricas Šulcas.
1920 m. vasarą Lietuvos karinės aviacijos vadu paskirtas didelę aviacinę patirtį Rusijoje sukaupęs karo lakūnas, generolas leitenantas Juozas Kraucevičius. Tais pačiais metais Lietuvos karinė aviacija aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais. Reikia pažymėti, kad į frontą lakūnais ir oro žvalgais skraidė prieš nepilnus metus Aviacijos mokyklą baigė jauni lietuviai. Šie metai neapsiėjo ir be netekčių, 1920 m. spalį, bombarduojant lenkų užimtą Varėnos geležinkelio stotį žuvo karo lakūnas leitenantas Juozas Kumpis. Tai vienintelis Lietuvos karo lakūnas žuvęs karo veiksmuose.
1927 m. generalinio štabo pulkininkui leitenantui Stasiui Pundzevičiui perimant Karo aviaciją iš Juozo Kraucevičiaus, ji, per pastarojo vadovavimo laikotarpį, jau buvo smarkiai patobulėjusi. Tuo metu Karo aviaciją sudarė mokomoji ir keturios kovos eskadrilės. Tuo metu Lietuvos aviacijoje vis ryškiau žiebėsi aviakonstruktoriaus ir lėktuvų „Anbo“ kūrėjo Antano Gustaičio žvaigždė, o pirmasis Lietuvos aviakonstruktorius ir lėktuvų „Dobi“ konstruktorius Jurgis Dobkevičius žuvo dar 1926 m., bandydamas savo konstrukcijos naikintuvą Dobi-III. 1934 m. karo lakūnas ir aviakonstruktorius Antanas Gustaitis paskirtas Karo aviacijos viršininku, tačiau šis paskyrimas neprivertė jo atsisakyti aviakonstruktoriaus karjeros ir karininkas po tiesioginių pareigų atlikimo toliau konstruodavo lėktuvus „ANBO“.
Beveik visi pirmieji Karo aviacijos lėktuvai buvo vokiškos konstrukcijos, tačiau laikui bėgant, pradėta įsigyti lėktuvus iš įvairių valstybių. 1923 m. pirkti žvalgybiniai lėktuvai SVA-10 iš Italijos, naikintuvai Letov Š. 20L iš Čekoslovakijos (1925 m.), naikintuvai Fiat CR.20 (1928 m.) iš Italijos, žvalgybiniai lėktuvai Ansaldo A. 120 iš Italijos (1929 m.), naikintuvai Dewoitine D. 501L iš Prancūzijos (1936 m.), naikintuvai Gloster „Gladiator“ (1938 m.), keleiviniai lėktuvai DH-89 Dragon „Rapide“ (1937 m.) ir treniruočių lėktuvai Avro 626 (1937 m.) iš Jungtinės Karalystės, akrobatiniai lėktuvai Bucker-133 C „Jungmeister“ iš Vokietijos.
Neskaitant pakankamai gausių pirkimų užsienyje, būtina pažymėti, kad Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, didelė Karo aviacijos eksploatuotos technikos sudarė savos (lietuviškos) konstrukcijos lėktuvai „ANBO“: žvalgybiniai lėktuvai ANBO-IV, ANBO-41, mokomieji ir treniruočių lėktuvai ANBO-V, ANBO-51, ANBO-VI, lengvasis bombonešis ANBO-VIII. Tokiu pasiekimu negalėjo pasigirti nei latviai, nei estai.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, Karo aviacijoje tarnavo apie 220 lakūnų ir žvalgų, eksploatuota 116 lėktuvų, iš kurių 53 buvo „ANBO“. Tuo metu Karo aviaciją sudarė aštuonios kovos eskadrilės (suskirstytos į žvalgybos, naikintuvų ir bombonešių grupes), bei mokomoji grupė, naudoti Kauno, Zoknių ir Pajuosčio kariniai aerodromai. 1940 m. rugpjūčio 27 d. brigados generolas Antanas Gustaitis okupantų paskirtas Karo aviacijos likvidacijos komisijos pirmininku – okupantai įsakė Lietuvos aviacijos kūrėjui likviduoti tai, ką jis pats su savo bendražygiais 21 metus kūrė. 1940 m. pabaigoje Karo aviacija buvo likviduota, o 1941 m. spalio 16 d. brigados generolas Antanas Gustaitis sovietų sušaudytas Maskvoje.
