Žurnalų archyvas

Muziejaus trečiadienis. Lakūnui Jonui Jukniui – 80

8 gegužės, 2024, Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Eugenijus Raubickas | Muziejaus trečiadienis, Naujienos

Šiomis dienomis žymus lakūnas Jonas Juknius švenčia 80 metų jubiliejų. Daugelis Lietuvos žmonių puikiai žino transatlantinius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, kiek mažiau – taip pat Atlanto vandenyną įveikusį lakūną Feliksą Vaitkų, bet šiuolaikiniame išvystytos technikos amžiuje mažai kas atkreipia dėmesį, kai Atlantas įveikiamas mažais, bendrosios aviacijos lėktuvais. Daugiau apie jubiliatą ir jo pasiekimus rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ nusprendė papasakoti Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Eugenijus Raubickas.

Vienintelis Lietuvos lakūnas Jonas Juknius du kartus vienmotoriu lėktuvu apskrido Žemės rutulį. E. Raubicko asmeninis archyvas.

Galbūt pirmą kartą lakūno Jono Jukniaus vardas ir pavardė masinėse informacijos priemonėse pasirodė kai jis ir Edvardas Slušnys mažu lėktuvėliu Piper Pa-28-140 „Cherokee“ (1964 metų gamybos, gamyklinis numeris 28-20691) 1993 m. liepos 15 iš JAV pradėję savo kelionę iš Čikagos Lensing oro uosto per Bangoro (JAV), Gus Bėjaus (Kanada), Narsarsuako (Grenlandija), Reikjaviko (Islandija) ir Bergeno (Norvegija) oro uostus, liepos 19 dieną nusileido Kauno tarptautiniame oro uoste ir taip simboliškai pakartojo „Lituanica“ skrydį. Įskaitant šį skrydį J. Juknius mažais lėktuvėliais Atlanto vandenyną skrodė mažiausiai keturis kartus (J. Stanaitis „Danguje virš bedugnės“ 2021, psl. 149).

Lakūnai J. Juknius ir E. Slušnys su tarpiniais nutūpimais, perskridę Šiaurės Atlantą. Fotografijos autorius Vytautas Peseckas, 1993 m. Iš Lietuvos aviacijos muziejaus rinkinių.

2008 m. lakūnas kartu su verslininku ir aviatoriumi Ignu Krivicku perskraidino iš JAV keturvietį lėktuvą Mooney M20R. Abiejų galvose brendo sumanymas šiuo lėktuvu skristi aplink Žemės rutulį, nes lakūnų, apskridusių Žemės rutulį yra mažiau nei kosmose apsilankiusių astronautų. 2012 m. balandžio 5 – gegužės 17 d. ši svajonė tapo įgyvendinta. „Lietuvių lakūnai Ignas Krivickas (41 m.) ir Jonas Juknius (68 m.) – tai pirmoji lietuvių komanda, vienmotoriu lėktuvu apskriejusi pasaulį ir patekusi tarp 326 planetos gyventojų, vienmotoriu lėktuvu apskridusių Žemės rutulį“, – rašė žiniasklaida (Jurgis Stanaitis („Lietuvos rytas“) 2013-05-03, atnaujinta 2018-03-07).

 2012 m. Lakūnai Ignas Krivickas ir Jonas Juknius prieš skrydį aplink pasaulį prie lėktuvo Mooney M20R (ruošiamasi skristi į rytus). E. Raubicko asmeninis archyvas.

2012 m. Lakūnai Jonas Juknius ir Ignas Krivickas lėktuvo Mooney M20R kabinoje. E. Raubicko asmeninis archyvas.

Lozanos mieste (Šveicarija) Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI) patvirtino Igno Krivicko ir Jono Jukniaus skrydį aplink Žemės rutulį ir suteikė diplomą bei ženkliuką su deimantu. Po ketverių metų, t.y. 2016 m. Jonas Juknius su pilotu Sojuzbeku Salijevu iš Biškeko miesto (Kirgizija) su to paties tipo lėktuvu Mooney M20R antrą kartą apjuosė Žemės tutulį, tik šį kartą skrido ne į rytus, bet į vakarus. Tarptautinė asociacija, vienijanti aplink Žemę skrendančius pilotus (International Earthrounders Association) patvirtino, kad šis skrydis vienmotoriu lėktuvu atliktas arčiausiai Žemės pusiaujo (J. Stanaitis „Danguje virš bedugnės“ 2021, psl. 163.). 

 2016 m. Skrydžio aplink pasaulį (į vakarus) lakūnai Sojuzbekas Salijevas ir Jonas Juknius. E. Raubicko asmeninis archyvas.
 2016 m. lakūno Jono Jukniaus pažymėjimas patvirtinantis apie įvykdytą skrydį aplink pasaulį.

J. Jukniaus kelias į padanges prasidėjo Vlado Kensgailos vadovaujamame Šilutės Aviacijos techniniame sporto klube. Žingeidus, tikslo siekiantis jaunuolis sėkmingai skraidantis sklandytuvais KAI-12 „Pajūrietis“, L-13 „Blanik“, A-11 buvo pasiųstas su grupe kitų lakūnų iš Lietuvos į Kalugos SDAALR lakūnų mokyklą. Ją baigęs dirbo lakūnu-instruktoriumi tame pačiame Šilutės ATSK, skraidė sklandytuvais, lėktuvu Jak-12M.

Siekis tobulėti, įsisavinti naujus lėktuvų tipus vedė į komercinę aviaciją, tuometinį „Aeroflotą“. Ten daug metų prabėgo už lėktuvų An-2, An-24, Jak-40 šturvalų. Atsakingi, meistriški Jono skrydžiai liko kaip pavyzdys jaunesniems pilotams.

S. Dariaus ir S. Girėno minėjimo komiteto nariai apžiūri Dariaus archyvą. Stovi, iš kairės: Valentinas Ramonis, Jonas Juknius, Edvardas Slušnys, Gediminas Janula. Fotografijos autorius Jonas Tamulaitis, 1993 m. Iš Lietuvos aviacijos muziejaus rinkinių.
 Žymus aviacijos konstruktorius Olegas Antonovas lankosi Lietuvoje (apie 1980 m.). Pirmas iš dešinės – Jonas Juknius.

Gimimo dienos proga Lietuvos aviacijos muziejus linki, kad lakūno gyvenimas būtų pilnas teigiamų emocijų, tikrų draugų ir nepamirštamų akimirkų: „Tegu Jūsų gyvenimas būna užpildytas begalinės laimės, stiprios sveikatos, nuoširdžios meilės, didžiulės sėkmės ir išsipildančių svajonių! Su jubiliejiniu gimtadieniu!“