Tokia Lietuvos civilinės aviacijos pradžia! 1938 m. Lietuvos Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija Anglijoje užsakė du penkiaviečius keleivinius lėktuvus „Percival Q 6“. Rugsėjo 1 d. lietuvių lakūnai per Amsterdamą ir Berlyną parskraidino pirmąjį lėktuvą į Kauną.
Keleivinis lėktuvas Percival Q-6 „Stasys Girėnas“ Kauno oro uosto perone. 1938 metai, autorius nežinomas. Iš V. P. Jurkšto rinkinių, saugomų Lietuvos aviacijos muziejaus fonduose.
Po poros dienų, rugsėjo 3 d., surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį, o rugsėjo 5-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos civilinės aviacijos oro linija ir atlikti du reisai į Palangą.
1939 m. vėl pradėta reguliariai skraidyti maršrutu Kaunas–Palanga. Bilieto kaina buvo 25 Lt – tiek kainavo ir II klasės traukinio bilietas, nors kelionė skrendant tetruko 1 valandą. 1938–1939 m. laikotarpiu atlikta 216 reisų, kurių metu skraidinti 764 keleiviai, nugabenta 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. Tai buvo greiti ir komfortabilūs keleiviniai lėktuvai, aprūpinti radiju ir radijo kompasu. Lietuvos lėktuvai 1939–1940 m. jau skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.
1944–1990 metais Lietuvos oro transportas buvo pavaldus SSRS Civilinės aviacijos ministerijai. Jos vykdyta politika draudė skraidyti į užsienio valstybes, tačiau devintajame dešimtmetyje iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostų pakilę lėktuvai pasiekdavo daugiau nei 40 miestų įvairiuose SSRS regionuose (Alma Ata, Novosibirskas, Tbilisis, Taškentas, Jerevanas ir kt.). Šiuo laikotarpiu Lietuvoje keleiviniam susisiekimui, pašto ir krovinių gabenimui buvo naudojami reaktyviniai lėktuvai Tu-134, Jak-42, Jak-40, turbopropeleriniai An-24, An-26, propeleriniai An-2, Jak-12 ir sraigtasparniai Ka-26.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, „Aeroflot“ priklausę lėktuvai atiteko įkurtoms valstybinėms aviakompanijoms „Lietuvos avialinijos“ ir „Lietuva“. 1991 m. Vilniuje nusileido „Lietuvos avialinijų“ išsinuomotas 105 vietų Boeing 737–200. 1991 m. gruodžio 21 d. šis laineris iš Vilniaus pakilo pirmajam tarptautiniam skrydžiui į Kopenhagą.
1992–1993 m. sostinę oro keliai sujungė su Londonu, Paryžiumi, Stokholmu, Amsterdamu, Frankfurtu, Kauną – su Praha, Budapeštu ir kitais Europos miestais. Lietuva įstojo Tarptautinę oro vežėjų asociaciją IATA – tai reiškė tarptautinį pripažinimą bei teisę parduoti bilietus į bet kurios aviakompanijos reisus į bet kurią pasaulio valstybę. „Lietuvos avialinijų“ ir „Lietuvos“ skrydžių tvarkaraščiai buvo įtraukti į pasaulinę kompiuterinę bilietų rezervavimo ir pardavimo sistemą.
–
Pilnas tekstas ir virtuali paroda apie civilinę aviaciją Lietuvoje bus publikuojami Lietuvos aviacijos muziejaus svetainėje www.lam.lt
