Gegužės 8 d. sukanka 118 metų, kaip 1907 m. Marijampolės apskrities Kamšų kaime gimė būsimasis lakūnas Stasys Jasiunskas. Daugiau apie šią asmenybę rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Saulius Štulas.
1929 m. baigęs Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją įstojo į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą Kaune, kurios XIII laidą baigė 1931 m. spalio 24 d., Stasiui Jasiunskui suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis, ir jis paskirtas tarnauti į DLK Vytenio 9-ąjį pėstininkų pulką Marijampolėje.
1934 m. sausio 9 d. pačio prašymu komandiruotas į Karo aviacijos karininkų kursus lakūnu mokiniu. 1934 m. rugsėjo 17 d. pirmą kartą savarankiškai skrido lėktuvu. 1935 m. liepos 19 d. kursus baigė, paskirtas į 5-ąją eskadrilę, o 1935 m. spalio 10 d. perkeltas į 1-ąją (naikintuvų) eskadrilę. Ši eskadrilė buvo ginkluota itališkais 1928 m. įsigytais naikintuvais FIAT CR.20. 1935 m. lapkričio 23 d. Stasiui Jasiunskui suteiktas leitenanto laipsnis.
1936 m. gegužės 24 d. S. Jasiunskas buvo vienas iš lakūnų, aviacijos šventės metu Kaune naikintuvu FIAT CR.20 dalyvavusių grupiniame skrydyje 4 eskadrilių rikiuotėje bei demonstravusiu žiūrovams kitus programos numerius.
1936 m. gruodžio 1 d. paskirtas į 5-ąją eskadrilę technikos karininku, einančiu ir karo lakūno pareigas. Eskadrilę perdislokavus į Zoknius Šiauliuose, 1937 m. gegužės 1 d. į Zoknių įgulą perkeltas ir Stasys Jasiunskas.
1938 m. vietoje pasenusių FIAT CR.20 eskadrilei paskyrus Anglijoje įsigytus naikintuvus „Gloster Gladiator“ jais skraidyti teko ir Stasiui Jasiunskui. Tų metų lapkričio 23 d. jam suteiktas kapitono laipsnis.
1939 m. gruodžio 1 d. kpt. Stasys Jasiunskas perkeltas karo lakūnu į 2-ąją (artimos žvalgybos) eskadrilę Kaune, kurioje teko skraidyti lėktuvais ANBO-41.
Iš viso Karo aviacijoje Stasys Jasiunskas išskraidė 413 val.
1940 m. birželį sovietinei kariuomenei okupuojant Lietuvą kpt. Stasys Jasiunskas tarnavo Karo aviacijos dirbtuvių raštvedžiu, 1940 m. liepos 9 d. paskirtas „Lietuvos liaudies kariuomenės“ Karo aviacijos Tiekimo skyriaus sandėlių viršininku. 1940 m. rugpjūčio 28 d. dar apdovanotas Karo aviacijos garbės ženklu „Plieno Sparnai“. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. spalio 22 d. iš kariuomenės atleistas.
Tuomet Stasys Jasiunskas su bendraminčiais įsitraukė į pasipriešinimą okupantams. 1941 m. pavasarį jį areštavo NKVD ir apkaltino dalyvavimu slaptoje karininkų pasipriešinimo organizacijoje „Šaulių mirties batalionas”. Kauno sunkiųjų darbų kalėjime Stasiui Jasiunskui teko patirti NKVD tardymus ir kankinimus. Kaip vėliau sakydavo lietuvių pabėgėlių stovykloje: „Reikia tik save pergalėti ir iškęsti pirmuo¬sius skausmus…“ S. Jasiunskas kalėjo vienoje kameroje su pulkininku Jonu Petruičiu, vėliau knygoje „Kaip jie mus sušaudė“ ne kartą paminėjusiu jį kaip kapitoną Stasį.
1941 m. birželio 22-ąją prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, birželio 23-iosios naktį per 90 Kauno kalinių buvo susodinti į autobusus ir maršrutu Karmėlava-Jonava-Ukmergė-Molodečnas pervežti į Minsko kalėjimą. Iš čia birželio 25-osios ryte išvaryta apie 2000 kalinių kartu su dalimi atvežtų lietuvių (kita dalis buvo sušaudyta pačiame Minsko kalėjime bei išvežta geležinkeliu ir sušaudyta šalia Bigosovo geležinkelio stoties). Pakeliui buvo šaudomi ir pėsti varomi nusilpę nuo kolonos atsiliekantys kaliniai. Birželio 26-ąją kolona suvaryta į Červenės kalėjimą. Naktį iš birželio 26-osios į 27-ą kaliniai vėl išvaryti į Bobruisko kelią, ir užmiestyje pamiškėje kolona sušaudyta. Apie 40-čiai kalinių, tarp jų plk. J. Petruičiui ir kpt. S. Jasiunskui, pavyko išsigelbėti ir sugrįžti į Lietuvą.
Vokiečių okupacijos metais Stasys Jasiunskas dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo gestapo sekamas. Kartą eidamas iš buto prasilenkė su gestapininkais, paklaususiems, ar tokio nepažįsta, parodęs į savo butą. Kitą kartą nuo arešto pavyko pasislėpti rūsyje, žmonai su dukrele ant liuko užtiesus kilimą ir pastačius stalą.
Atsisakęs per tarpininkus vokiečių pateikto pasiūlymo išvengti persekiojimų įstojus į Vermachtą, 1944 m. vasario 16 d. kpt. Stasys Jasiunskas įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę. Paskiriamas į Kauno miesto ir apskrities karo komendantūrą. Tarnaudamas joje organizuoja apsirūpinimą ginklais, renka aukas suimtiesiems išlaisvinti ir jų šeimoms šelpti.
1944 m. gegužės 15 d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir SS dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas Salaspilyje, Latvijoje, vėliau Štuthofe, Vokietijoje. Vokietijai kapituliavus išsilaisvino, liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, tarp Hanoverio ir Bremeno, kur 1945 m. buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis”. Artimai bendravo su Už Bremeno, Oldenburge, gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi.
Deja kalinimai ir kankinimai okupantų kalėjimuose ir lageriuose pakirto Stasio Jasiunsko sveikatą. 1945 m. lapkričio 10 d. miške dirbdamas kuro paruošų darbus Miundeno karo pabėgėlių stovyklai mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.
Buvo vedęs Salviną Staneikaitę (g. 1911), susilaikė dukters Saulutės Salvinos Jasiunskaitės-Kačanauskienės (g. 1939) ir sūnaus Algimanto (g. 1943). Stasio Jasiunsko proanūkė rašytoja Vaiva Rykštaitė šeimos istorijos epizodus panaudojo romane „Trisdešimt“.
