Žurnalų archyvas

Muziejaus trečiadienis. Karinių oro pajėgų ištakos – tarpukario Lietuvoje

19 sausio, 2022, Edukacinių programų koordinatorius Robertas Januškaitis | Lietuvos aviacijos muziejus  | Muziejaus trečiadienis, Naujienos

Karinės oro pajėgos yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos, gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Šiemet KOP švenčia 30-metį, kai 1992 m. sausio 2 d. įsteigta Aviacijos tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos. Tačiau mūsų šalies oro gynybos struktūros pradėjo formuotis daugiau nei prieš 100 metų. Kaip? Kviečiame skaityti!

Paties konstruktoriaus valdomas lėktuvas gana greitai pakilo į orą, visus susirinkusius stebindamas viražais. Nutūpė labai mažai teriedėdamas žeme. Vėlesni ANBO stebino visą Europą…

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe 1918 m. vasario 16 d. buvo pradėtos kurti valstybės struktūros, tačiau suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus, tapo įmanoma tik galutinai pralaimėjus Vokietijai ir pasirašius kapituliacijos aktą 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmoji Lietuvos vyriausybė jau 1918 m. lapkričio 23 d. paskelbė pirmąjį įsakymą kuriamai Lietuvos kariuomenei. Vadovybė suprato, kad Lietuvai būtinai reikia turėti ir moderniausias kariuomenės rūšis, įskaitant aviaciją. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys.  Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. 

Karo aviacijos mokyklos mokiniai ir karininkas K. Fugalevičius prie medinio pastato. Nežinomas fotografas, 1919 m., Kaunas

Jau tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną pirmuoju Aviacijos daliai išleistu įsakymu įkurta Karo aviacijos mokykla būsimiems karo lakūnams ruošti. Trūkstant aviacijos specialistų 1919 m. dauguma karo lakūnų ir technikų buvo samdyti vokiečių kariškiai. Taip pat buvo samdomi specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių. Pirmąjį lėktuvą Sopwith „1.5 Struter“ Lietuvos kariuomenė vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos lakūnų, priverstinai nusileidusių prie Jiezno, jo Nepriklausomybės kovose nenaudojo. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir į Kauno aerodromą atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, vėliau sėkmingai naudoti fronte. Pirmasis žvalgybinis skridimas į Vilnių įvyko 1919 m. kovo 3 d. Skrido F. Šulcas su K. Fugalevičiumi. 

Anglų svečiai prie LVG C.VI su Kraucevičiumi, Senatorskiu, Dobkevičiumi. Nežinomas fotografas, 1921 m., Kaunas  

 Nuo kovo 12 d. Aviacijos dalis tapo savarankišku koviniu vienetu, aktyviai ir sėkmingai dalyvavusiu laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. 1920 m.  spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo pašautas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs  leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas ir mirė lenkų nelaisvėje. 

Mokiniai lakūnai: Stašaitis, neatpažintas pilotas ir Kumpis prie Albatros B.II LAM. Nežinomas fotografas, 1919 m. Kaunas

Labiausiai pasižymėjęs mūsų lakūnas ltn. Jurgis Dobkevičius kovose su lenkais atliko net 24 kovinius skridimus, 1920 m. gruodžio 1 d. jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Vėliau J. Dobkevičius tapo ir pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi.

Po Nepriklausomybės kovų tvirtinant valstybę drauge buvo stiprinama ir plečiama Lietuvos kariuomenė, įskaitant ir mūsų aviaciją. Vykdant plėtrą, 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija. 1920 m. rugsėjo 1 d.  buvo suformuota pirmoji iki tol buvusios Aviacijos dalies eskadrilė – Mokomoji eskadrilė, kuriai vadovavo Andrius Senatorskis. Rugsėjo 22 d. suformuota I-oji eskadrilė, jos vadu paskirtas ltn. Jurgis Dobkevičius. 1921 m. kovo 1 d. suformuota II-oji eskadrilė, jos vadu paskirtas ltn. Vsevolodas Šenbergas (1923 m. buvo perginkluota naujaisiais itališkais SVA-10 ir tapo grynai žvalgybinės paskirties). 

Lietuvos karo aviacijos 2-os eskadrilės lakūnai prie aerodrome stovinčio lėktuvo SVA-10. Nežinomas fotografas, 1926 m., Kaunas  

Balandžio 1 d. suformuojama III-oji eskadrilė, kuriai vadovauti paskiriamas  Nepriklausomybės kovose pasižymėjęs ltn. Antanas Stašaitis. Susikūrusios eskadrilės bazavosi mūsų aviacijos lopšyje – Kauno Aleksoto aerodrome. Dar viena IV-oji žvalgybinė eskadrilė buvo suformuota kiek vėliau – 1925 m. rugpjūčio 1 d. (vadovavo vyr. ltn. Leonardas Peseckas).

Intensyvią mokomųjų ir kovinių lėktuvų eksploataciją užtikrino įsteigtos Aviacijos dirbtuvės, netrukus pradėjusios atskirų lėktuvų elementų gamybą bei naujų lėktuvų komplektavimą. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, Aviacijos dirbtuvėse buvo statomi nauji lėktuvai Lietuvos Karo aviacijai – kaip patobulintos vokiškų konstrukcijų versijos, taip ir J. Dobkevičiaus DOBI bei A. Gustaičio ANBO konstrukcijos.

Tik pasibaigus kovoms, Lietuvos karo aviacijos 1-osios eskadrilės vadas leitenantas Jurgis Dobkevičius 1921 m. pradėjo konstruoti savo pirmąjį lėktuvą. Statė jį privačiai ir savomis lėšomis, o ore išbandė 1922 metų liepos pradžioje. Gabų lakūną vadovybė išsiuntė mokytis konstruoti – 1923 m. išėjęs atsargon studijavo Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokyklą, kurią baigė 1925 m., tapdamas pirmuoju Lietuvoje profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi.

1925 m. liepos 14 d. Kauno aerodrome vyr. ltn. Antanas Gustaitis išbandė paties suprojektuotą ir savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvą su 30 AJ varikliu „ANBO-I“. Paties konstruktoriaus valdomas lėktuvas gana greitai pakilo į orą, visus susirinkusius stebindamas viražais. Nutūpė labai mažai teriedėdamas žeme. Vėlesni ANBO stebino visą Europą…

Karo aviacijos lėktuvas ANBO-III. Nežinomas fotografas XX a. 4 deš., Kaunas

Taip pirmaisiais Nepriklausomybės metais lietuviai užsirekomendavo kaip įžvalgūs politikai, drąsūs kariai, sumanūs aviacijos konstruktoriai ir darbštūs kūrėjai, visas savo jėgas skyrę Lietuvai.

www.lam.lt