Šiais metais pirmą kartą spausdintuose kalendoriuose lapkričio 16-oji, šalia kitų atmintinų progų, pažymėta kaip Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių – diena. Nors ši diena į atmintinų datų sąrašą buvo įtraukta dar 2023 m., pernai kalendoriai šia naujove pasipuošti nespėjo.
Tad kaip kauniečiai galėtų paminėti, o gal ir atšvęsti šią ypatingą dieną? Kauno miesto muziejaus padalinys Tautinės muzikos muziejus siūlo daugybę veiklų, skirtų sutartinių populiarinimui, eksponuoja su jomis susijusius artefaktus, o dabar kviečia ir į sutartinių vakarėlį. Apie sutartines muziejuje pasakoja muziejininkė Daiva Morkūnienė.
* * *
Pirmiausia, verta paminėti, kad reikšmingiausias sutartinių įvertinimas ir oficialus pripažinimas įvyko 2010 m. lapkričio 16 d., kai jos buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Vėliau, 2019 m., Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę 2 eurų monetą, skirtą sutartinėms. Galiausiai, 2023 m., nuspręsta sutartines įtraukti į atmintinų dienų sąrašą. Visgi valstybinio lygmens dėmesys nėra sutartinių gaivinimo pradžia. Pastangos išsaugoti šį itin seną muzikinį ir net, sakyčiau, kultūrinį reiškinį Lietuvoje prasidėjo kur kas anksčiau.
XX a. pradžioje, pastebėjus sutartinių giedojimo tradicijos nykimą, pradėta fiksuoti jos likučius. Buvo rengiamos ekspedicijos, užrašomi sutartinių tekstai bei daromi garso įrašai. Tačiau netrukus pradėta populiarinti harmonizuota tautinė muzika, atliekama chorų ar solistų: liaudies dainos buvo perkuriamos pagal klasikinės muzikos principus. Tuo laikotarpiu tradicinis sutartinių giedojimas nebuvo populiarus ir beveik išnyko. Tik XX a. pabaigoje pradėjo kurtis sutartinių giedotojų grupelės, kuriose sutartinės buvo giedamos tradiciniu būdu, remiantis XX a. pradžioje užfiksuotais gyvos tradicijos tęsėjų garso įrašais.
Šiandien sutartinių giedojimas ir tradicinės polifoninės muzikos atlikimas ragais, skudučiais bei kitais liaudies muzikos instrumentais gyvuoja įvairiomis formomis. Atgimsta susidomėjimas sutartinėmis, gausėja sutartinių giedotojų grupių. Po 2000 m. pradėti rengti sutartinių festivaliai, kasmet vyksta tradiciniai sutartinių koncertai, mokymosi stovyklos, taip pat organizuojami projektai, jungiantys sutartines ir šiuolaikinę muziką, bei kitos sutartinių populiarinimo iniciatyvos.
Tautinės muzikos muziejaus ekspozicijoje sutartinės taip pat neliko nuošalyje. Čia eksponuojami muzikos instrumentai, kuriais seniau būdavo atliekamos instrumentinės sutartinės: skudučiai, ragai (kurie, beje, yra visai ne ragai, o tokį pavadinimą nuo seno įgiję mediniai trimitai), daudytės (itin ilgi, kartais daugiau kaip 2 metrus siekiantys mediniai trimitai), lamzdeliai ir penkiastygės kanklės.
Na, bet su instrumentais paprasta. Lankytojai muziejuje ir tikisi išvysti praeities reliktus – senuosius daiktus ar jų kopijas. Tačiau, kuriant ekspoziciją, muziejininkams iškilo didesnis iššūkis – kaip muziejaus erdvėje perteikti dainuojamąsias, arba, kaip dažniau sakoma, giedamąsias sutartines? Kadangi sutartinių nuotraukos, aprašymai, tekstai ir net garso įrašai šiandien lengvai prieinami internete, muziejus nusprendė lankytojams pasiūlyti edukacinę patirtį: sutartinių karaokę. Ši interaktyvi dalis puikiai atlieka mokytojo vaidmenį – lankytojams nebereikia aiškinti, kaip atliekamos sutartinės, kuo skiriasi dvejinės, trejinės, keturinės sutartinės, ar kaip persipina sutartinių giedotojų melodijos ir tekstai – visa tai demonstruojama karaokės ekrane. Per keletą akimirkų karaokės dalyviai perpranta sutartinių atlikimo principus ir gali lengvai prisijungti. Vis dėlto tikroji sutartinių dvasia slypi ne tik atlikimo schemoje, bet ir giedotojų sutarime – tai apima ne tik skirtingų balsų, garsų sąskambį, bet ir glaudų, darnų ryšį tarp sutartinininkių. Atliekant sutartines labai svarbus yra kolektyvinis ryšys, bendrystė. Taigi, nors karaokę sudainuoti muziejuje gali ir vienas lankytojas, rekomenduojama dalyvauti su draugais.
Dar viena įtraukianti, moderni ir interaktyvi sutartinių populiarinimo veikla muziejuje – virtualios realybės patirtis „Asamblėja“. Tai kompanijos „Gluk Media“ sukurtas ir Tautinės muzikos muziejuje įgyvendintas projektas. Projekto esmė – meninė mistinių vaizdų ir garsų patirtis, kurioje sutartinių fragmentai išnyra belaikėje ir beveik beformėje erdvėje. Virtuali realybė nukelia lankytoją į vietą, kur laikas netenka prasmės – nėra nei praeities, nei dabarties, nei tradicijos, nei modernumo. Viskas, kas lieka, – tik esminiai pojūčiai, nepriklausantys nuo išorinio daiktiško ir konkretaus pasaulio. Šioje meninėje vaizdų ir garsų projekcijoje lankytojai gali išgirsti dvejinės sutartinės fragmentus. Tačiau, priklausomai nuo pasirinkimo, gali ir neišgirsti – viskas priklauso nuo paties lankytojo. Balsai gali skambėti atskirai arba susijungti į sutartiniškai skambantį muzikinį darinį. Ir visa tai vyksta tik tuomet, jei virtualios patirties dalyvis sąmoningai įsitraukia į veiklą – mostelėdamas specialiais valdikliais, seka projekcijoje pasirodančius garsus, tarsi atkartodamas matomo silueto (gal net šamano) šokį. Pasirinkęs ne tik stebėti, bet ir veikti – prisijungti, sutarti, atkartoti – virtualios instaliacijos dalyvis gali išgyventi savitą patirtį, kuri kiekvienam lankytojui yra unikali.
Tad jei dar nebuvo progos pasidomėti sutartinėmis, muziejus kviečia tai padaryti pačiomis įvairiausiomis formomis. Minėtas veiklas galima rasti Tautinės muzikos muziejaus ekspozicijoje, L. Zamenhofo g. 12, Kaune.
Bet grįžkime prie artėjančios lapkričio 16-osios. Kaip galėtume ne tik atkreipti dėmesį į sutartines, bet ir iš tiesų atšvęsti sutartinių dieną? Šia proga Tautinės muzikos muziejus kviečia į ypatingą renginį – sutartinių vakarėlį, kuris vyks lapkričio 16 d. 16 val. Šis renginys – etnomuzikologės, muziejininkės Lauros Lukenskienės sumanymas – Kaune vyksta jau nuo 2015 m., o į muziejaus erdvę persikėlė 2017 m. Šis kasmet organizuojamas renginys nėra įprastinis sutartinių koncertas; tai – tikras vakarėlis. Jame susitinka tiek patyrę sutartinių giedotojų grupių nariai, tiek pirmą kartą sutartinių gyvai išgirsti atėję lankytojai. Renginio metu visi lankytojai tampa vakarėlio dalyviais. Svarbiausias akcentas – bendrystė. Kiekvienas yra kviečiamas stoti į bendrą sutartinių ratą ir dalyvauti kartu: jei pavyksta, kartu sugiedoti sutartinę, jei patirties mažiau – tiesiog žingsniuoti viename rate, jaučiant begalinę, vienijančią sutartinių galią. Juk sutartinės lietuvius vienija ne ką mažiau nei krepšinis ar Dainų šventė.
Kaunieti, tai kaip švęsi Sutartinių dieną? Susitikime Tautinės muzikos muziejuje. Vakarėlio vieta – renginių salė, L. Zamenhofo g. 4; laikas – lapkričio 16 d., šeštadienis, 16.00 val.
