Spalio pabaigoje netekome pirmojo Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vado, atsargos pulkininko – Zenono Vegelevičiaus. Z. Vegelevičius iki paskutiniųjų dienų buvo aktyvus visuomenininkas ir Lietuvos aviacijos muziejaus renginių bei kitų veiklų dalyvis. Šio asmens svarba Lietuvos aviacijai ir muziejui – neginčijama, tad būtent jam skiriamas šis „Muziejaus trečiadienis“.
Zenonas Vegelevičius gimė 1951 m. liepos 9 dieną Joniškėlyje, Pasvalio rajone. 1958-1969 m. mokėsi Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje (dabartinėje Kauno Šv. Mato gimnazijoje). Remiantis Lietuvos kariuomenės informacija, su lakūno profesija Vegelevičius susipažino įstojęs į Kauno aviacijos sporto klubą. Vėliau mokėsi Černihivo (Ukraina) aukštojoje karo aviacijos lakūnų mokykloje. Kaip pažangus kursantas, vadovybės buvo paskirtas lakūnu instruktoriumi. Vėliau dar pakankamai ilgą laikotarpį tarnavo Kazachstano teritorijoje, vykdydamas bandomuosius skrydžius.
1990 m. Z. Vegelevičiaus aktyviai įsijungė į Krašto apsaugos sistemą. 1993 m. paskirtas Karinių oro pajėgų vadu ir Kauno įgulos viršininku. Tais pačiais metais suteiktas pulkininko laipsnis.
Tarnaudamas Krašto apsaugos sudėtyje, jis kūrė oro erdvės kontrolės sistemą, vieningą savarankišką ryšių perdavimo sistemą, ieškojo, siūlė būdus kaip tobulinti karo lakūnų parengimą, įsigyti šiuolaikinius ekonomiškus reaktyvinius treniruočių lėktuvus, organizavo, skatino lakūnų mokymasi užsienio šalyse. Jo nuveikti darbai, kaip teigė politikas Algirdas Butkevičius, aukštai įvertinti pačių NATO kolegų.
1994 metais Z. Vegelevičiui patvirtinta pirmo rango karo lakūno kvalifikacija. Tiesa, atsargos pulkininkas turėjo taip pat ir lakūno bandytojo kvalifikaciją. Skraidymų sukauptas valandų stažas pas Z. Vegelevičių – daugiau kaip 2200 val.
Z. Vegelevičiaus tarnyba įvertinta daugybe apdovanojimų, kurie atspindi jo kaip specialisto, idėjininko svarbą Lietuvos aviacijai: Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, S. Dariaus ir S. Girėno medalis, Garbės ženklas „Plieno Sparnai“, Sausio 13-osios medalis ir kiti.
Zenono Vegelevičiaus veikla Lietuvos aviacijos muziejuje
Zenonas Vegelevičius su dideliu entuziazmu, meile aviacijai ir jos kultūrai, įnešė svarų indėlį į aviacijos muziejaus augimą ir plėtrą. Jis nutiesė bendradarbiavimo tiltus tarp KOP ir muziejaus pirmųjų bendrų projektų. Zenono dėka į muziejų atskrido šie lėktuvai: Antonov An-2TP, Antonov AN-24B ir PZL TS-11 „Iskra“. Tai iki šiol vieni svarbiausių mūsų eksponatų lauko ekspozicijoje. Lauko ekspozicijoje stovi ir vienas iš 4 reaktyvinių mokomųjų treniruočių lėktuvų L-39C „Albatros“. Zenono iniciatyvos ir sumanumu dėka šie lėktuvai, įsigyti 1992 m. pabaigoje, buvo kaip kelrodė žvaigždė laisvę atgavusioms Baltijos šalims.
Jis į muziejaus saugyklas atidavė taip ir savo pirmąją Lietuvos karinių oro pajėgų paradinę uniformą, kurią tikimasi ateityje rodyti lankytojams. Aviacijos specialisto dėka, muziejus užmezgė bendradarbiavimo ryšius ir su Lenkijos karinėmis oro pajėgomis, taip jis padėjo kurti, ugdyti tarptautinius ryšius, kurie muziejaus gyvavimo pradžioje buvo itin aktualūs.
KOP vadas prisidėjo ir prie kitų muziejaus veiklų. Iniciatorius organizuojant tradicinius bėgimus, skirtus paminėti karo aviacijos dienai. Tai darė ne vienerius metus. Be to, ėmėsi iniciatyvos organizuoti ekskursijas ir edukacines programas. Pats dažnai jas vesdavo ir savo sukauptas žinias pritaikydavo lankytojams patraukliu būdu. Pulkininkas įsitraukė į šią veiklą su didžiuliu įsipareigojimu ir nuoširdumu. Karinių oro pajėgų bendruomenė, Z. Vegelevičiaus dėka aviaciją ir jos istoriją pažino ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir Lietuvos aviacijos muziejuje.
Galiausiai, Z. Vegelevičius iki savo mirties buvo aktyvus muziejaus Tarybos pirmininkas ir rugpjūčio paskutinį sekmadienį vedė muziejaus lankytojams nemokamą ekskursiją apie savo patirtį, išgyvenimus Lietuvos aviacijos sudėtyje. Lankytojai galimybę sužinoti daugiau apie aviaciją iš pirmų lūpų, išgirsti įdomius faktus ir susipažinti su pačiu Z. Vegelevičiumi įvertino labai palankiai.
Svarbiausia, šis asmuo ne tik organizavo veiklas, bet ir aktyviai dalyvavo jose. Vyko į buvusių kolegų, bičiulių ar tiesiog aviacijos mylėtojų knygų pristatymus, Aviacijos šventes ar kitas Lietuvos aviacijos muziejaus bendruomenėje puikiai žinomas veiklas. Šio žmogaus indėlis ne tik padėjo tobulinti Lietuvos aviacijos muziejų, bet ir praturtino jo bendruomenę, kurioje kiekvienas galėjo pajusti tikrąją aviacijos magiją ir įkvėpimą.
