Nuo pat Lietuvos Karo aviacijos susikūrimo pradžios imta ieškoti būdų, kaip įvertinti lakūnų kvalifikaciją, todėl dar 1920 m. rugpjūtį paskelbtos taisyklės karo lakūno ir oro žvalgo vardams gauti. Ltn. Jurgiui Dobkevičiui pirmąjam suteiktas karo lakūno vardas (1920), o ltn. J. Pranckevičius tapo pirmuoju oro žvalgu (1921). Galiausiai, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje suvokta, kad I ir II eilės karo lakūnų vardų neužtenka jų kvalifikacijai įvertinti. Apie tolimesnius įvykius plačiau šįkart rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Lietuvos aviacijos muziejaus atstovas Pijus Poškus.
Lietuvos lakūnai tarnybos reikalais lankydamiesi svečiose šalyse (Čekoslovakijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir kitur) būdavo apdovanojami tų valstybių karo aviacijų garbės ženklais, o Lietuvos Karo Aviacija panašaus apdovanojimo neturėjo. Todėl 1932 m. balandžio 7 d. įsteigtas Lietuvos Karo Aviacijos garbės ženklas „Plieno sparnai“. Jis leido ne tik įvertinti aukščiausios kvalifikacijos lakūnus, bet ir pagerbti nusipelnusius Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Į apdovanojimą „Plieno sparnų“ garbės ženklu galėjo pretenduoti ne mažiau kaip 200 valandų išskraidę ir ne trumpiau kaip 5 metus I eilės karo lakūnais tarnavę Lietuvos karo lakūnai.
1929 m. išleistai karo lakūno Jono Pyragiaus knygai „Mūsų sparnai“, skirtai Karo aviacijos dešimtmečiui paminėti, viršelį nupiešė tuo metu Meno mokyklą lankęs karo lakūnas Jonas Špokevičius. Šios knygos viršelis ir tapo garbės ženklo prototipu. Tarpukariu „Plieno Sparnų“ garbės ženklas buvo gaminamas Prahos „Karnet a Kissely“ įmonėje iš 990 prabos vietomis juodinto sidabro.
1932 m. rugsėjo 1 d. garbės ženklu „Plieno sparnai“ apdovanoti pirmieji penki karininkai – plk. ltn. A. Gustaitis, mjr. L. Peseckas, mjr. A. Stašaitis, mjr. V. Šenbergas, mjr. V. Jablonskis, kurie sudarė „Plieno Sparnų“ garbės ženklo tarybą. 1932-1940 metais garbės ženklu apdovanoti ne mažiau kaip 135 asmenys, tarp kurių 95 Lietuvos karo lakūnai ir 37 užsienio šalių piliečiai (iš jų 22 – Latvijos atstovai).
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1993 m. patvirtintas garbės ženklo „Plieno sparnai“ statutas ir juo imta apdovanoti nusipelniusius Lietuvos Karinių Oro Pajėgų (KOP) lakūnus ir užsienio valstybių piliečius. Atkurtoje Lietuvoje pirmieji „Plieno Sparnų“ ženklu apdovanoti KOP viršininkas plk. Zenonas Vegelevičius ir plk. Stasys Murza.
„Plieno Sparnų“ terminas bėgant laikui peržengė Lietuvos Karinės Aviacijos garbės ženklo ribas bei tapo ir Lietuvos aviacijos istorijos specialistus bei entuziastus vienijančiu ženklu. 1970–1974 m. Čikagoje leistas aviacijos istorijos metraštis „Plieno sparnai“, Lietuvos aviacijos muziejaus leidykla „Plieno sparnai“ per tris veiklos dešimtmečius parengė ir išleido dvylika muziejaus metraščio „Plieno sparnai“ numerių, o nuo 2008 m. Lietuvos aviacijos istorijos entuziastus telkia ir to paties pavadinimo internetinis puslapis.
1995–2000 m. Lietuvos aviacijos muziejaus prieigose Kaune pastatytas Aviatorių memorialas su „Plieno sparnų“ ženklu centriniame fasade.
Garbės ženklo „Plieno sparnai“ 90-mečiui skirta virtuali paroda pristatoma Lietuvos aviacijos muziejaus svetainėje.
