Šiuolaikinė visuomenė kasdien susiduria su didžiuliu informacijos srautu, kuris dažnai yra ir painus, ir klaidinantis. Kartu visuomenei kyla rimtas iššūkis – atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos, kuri sąmoningai skleidžiama siekiant suklaidinti, paveikti nuomonę ar elgesį.
Šiandien aktualu ne tik suprasti, kas yra dezinformacija, bet ir kodėl ji skleidžiama, taip pat siekti tapti atspariems jos poveikiui. Muziejus, kryptingai ir apgalvotai organizuodamas veiklas, gali padėti visuomenei ugdyti atsparumą ir prisidėti įveikiant dezinformacijos iššūkius. Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ apie tai daugiau pasakoja Kauno IX forto muziejaus atstovė dr. Lina Kasparaitė-Balaišė.
Kodėl kritinis mąstymas?
Kasdien plinta netikros naujienos, išgalvotos istorijos ar iškraipyti faktai, kuriais sąmoningai siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone. Nors dezinformacija paprastai sudaro tik nežymią vidutinio žmogaus kasdienės informacijos dalį, tačiau kai kurie žmonės nėra atsparūs kenkėjiškai manipuliacijai, todėl gali būti lengvai paveikiami. Mat ir dezinformaciją dažnu atveju pastebėti nėra taip lengva. Dažniausiai ją skleidžia priešiškai nusiteikusios valstybės ar grupės, siekiančios suskaldyti visuomenę ir privesti abejoti Lietuvos valstybingumu.
Šiandien grėsmės valstybingumui nėra vien tik karo pavojus, pavojinga ir tuomet, jei visuomenė praras norą bei gebėjimą priešintis, todėl ypač svarbu ugdyti pilietinį sąmoningumą. Vienas svarbiausių sąmoningumo elementų yra įgūdis mąstyti kritiškai. Gebėjimas vertinti informaciją ir atskirti, kas tiesa ir faktai, o kas – melas ar tik kažkieno nepagrįsta nuomonė. Kritiškai mąstantis žmogus sunkiai pasiduoda manipuliacijoms. Jis įvertina visą turimą informaciją, atsirinkdamas ir kritiškai ją analizuodamas, ieškodamas argumentų už ir prieš, taip formuodamas savarankišką nuomonę, o ne priimdamas primestą. Kritiškai mąstančių žmonių gausa ne tik didina visuomenės atsparumą dezinformacijai, bet ir yra esminė demokratinės visuomenės sudedamoji dalis.
Propagandos taikiklyje – jautrūs istorijos įvykiai ir datos
Europos regionui, kartu ir Lietuvai, grėsmę kelia agresyvi Kremliaus propaganda ir bandymai destabilizuoti valstybingumo procesus. Ši propaganda dažnai būna nukreipta į keletą sričių, bet šiame kontekste mums svarbiausi istorijos įvykiai. Juos Kremliaus propaganda naudoja kaip įrankį savo politiniams tikslams.
Holokausto iškraipymas ir antisemitizmas
2024 m. JAV valstybės departamento agentūra GEC, atsakinga už kovą su užsienio dezinformacija, savo ataskaitoje apie Kremlius naudojamą antisemitizmą, skleidžiant dezinformaciją ir propagandą, pateikė iškalbingą analizę. Anot GEC, daugiau nei šimtmetį Rusijos valdžia antisemitizmą naudoja diskredituoti, skaldyti ir silpninti jų suvokiamus priešininkus. Kremlius, siekdamas kurstyti antisemitizmą, visais įmanomais kanalais skleidžia sąmokslo teorijas. Taip norima klaidinti pasaulį dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Tokia taktika remiasi sena tradicija, kai antisemitizmas panaudojamas norint sukelti visuomenės susiskaldymą. Skleidžiama dezinformacija apie tai, kad Rusija kovoja su tariamais Ukrainos ir Vakarų naciais. Kremlius vaizduoja Ukrainą ir jos šalininkus, tarp jų ir Lietuvą, esant naciais, antisemitais ir „rusofobais“, demonizuoja žydų kilmės Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Taip pat prilygina jį baisiausiems naciams ir manipuliuoja iškraipyta Holokausto istorija.
Kremlius pasitelkia savo propagandos aparatą, kad šimtamečius prieš žydus nukreiptus išankstinius nusistatymus išnaudotų saviems interesams. Carinės Rusijos imperijos, sovietinė, o dabar ir šiandienė Kremliaus valdžia stengiasi diskredituoti, skaldyti ir silpninti savo įsivaizduojamus priešininkus, melagingai kaltindama juos nacizmu, bandydama sėti nesantaiką visuomenėje ir skleisdama sąmokslo teorijas apie žydų tautą. Svarbu ir tai, kad Kremliaus propagandistai bando nukreipti Vakarų pasaulio kritiką dėl Rusijos Holokausto iškraipymo, naudodami propagandos techniką, vadinamąjį „whataboutism“. Tai yra Kremlius tuo pat metu melagingai kaltina savo kritikus piktavališka veikla, neva Vakarai skleidžia suklastotus faktus.
Holokausto iškraipymas ir Rusijos skleidžiama melaginga informacija ypač suaktyvėja pasaulio bendruomenei minint svarbias datas. Štai Sausio 27-oji pasaulyje skirta žydų tautos aukoms prisiminti, o Kremliaus propaganda šią dieną panaudoja savo naratyvams apie tariamus nacizmo, antisemitizmo ir „rusofobijos“ pavojus platinti. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 27 d. pasauliui minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Rusijos laidų vedėjas, skleidžiantis Kremliaus propagandą, Vladimiras Solovjovas socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame Ukrainos prezidentas V. Zelenskis lyginamas su Hitleriu. Kitas propagandistas Jevgenijus Satanovskis per televiziją kaltino Lenkiją atkartojant Antrojo pasaulinio karo metų nacių planus išnaikinti visus žydus, norėdamas parodyti neva visų rusų išnaikinimo siekį. O pats Rusijos prezidentas viešai nubrėžė klaidinančias paraleles tarp „barbariškų nacių planų“ žudyti žydus bei kitus asmenis ir „nusikaltimų“, kuriuos neva vykdo „neonaciai“ šiandienėje Ukrainoje. Visa tai siejasi ir su kryptingai platinamu propagandos naratyvu, neva nacizmas atgimsta „rusofobijos“ pavidalu ir yra naujasis antisemitizmas, o Vakarų Europa, kartu ir Baltijos šalys, yra neva nacizmo skleidėjos.
2025 m. taip pat buvo fiksuota ne viena dezinformacijos apraiška minint Tarptautinę Holokausto dieną. Daugiausia spekuliacijų sulaukė Lenkijoje organizuoto renginio, skirto paminėti Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 80-ąsiais metines, tema. Į šį renginį nebuvo pakviesta oficiali Rusijos delegacija ir tai išnaudojo propagandistai – paskleidė pasikartojančius dezinformacijos naratyvus, kaltinančius Vakarus „rusofobija“, nacizmu ir istoriniu revizionizmu. Skleistas tradicinis „nacis atėjo pas nacius“ naratyvas, mesti nepagrįsti kaltinimai, kad švęsdama didžiausios fašistinės Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, Lenkija nepakvietė Rusijos, bet pakvietė Ukrainą ir neva nacistinio Kyjivo režimo vadovą. Viešindama šias Rusijos manipuliacijas Europos diplomatinė tarnyba EEAS aiškiai pažymėjo, jog Rusijos delegacija nepakviesta ne dėl tariamo Vakarų „istorinio revizionizmo“, o dėl Kremliaus sprendimo pradėti didžiausią ir agresyviausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Atminimo diena išnaudojama propagandos tikslams
2024 m. rugsėjo 23 d. Kremliaus žiniasklaida paskleidė melagingą informaciją, kur Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas siejamas su masinėmis civilių žudynėmis, nepagrįstai kaltinamas Holokausto vykdymu. Tokiu naratyvu siekiama sumenkinti ne tik Lietuvai svarbių asmenybių autoritetą, bet ir visą Lietuvos ginkluotą pasipriešinimą SSRS okupacijai.
Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą ir išanalizavo per 2024 m. Kremliui palankioje internetinėje žiniasklaidoje publikuotas antisemitizmo tematikos žinutes. Tyrimas atskleidė, kad kaltinimai Lietuvai antisemitizmu ir nacizmo šlovinimu neatsitiktinai sutampa su svarbiomis sukaktimis. 2024 m. neigiamą įvaizdį apie Lietuvą formuojantys naratyvai sutapo su Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena, Kovo 11-ąja, birželį minimomis Gedulo ir Vilties, Okupacijos ir genocido dienomis, Birželio 23-iosios sukilimo metinėmis bei rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. „Debunk.org“ teigimu, tokiu tikslingai parinktu melagingų naratyvų skleidimu Kremliaus propaganda siekia formuoti savo auditorijos nuomonę neva Rusijos kaimynai yra nacistai, todėl reikia ruoštis, kaip propagandistai mėgsta sakyti, „pakartoti žygį į Berlyną“.
Europos diplomatinė tarnyba EEAS reziumuoja, kad šiandien riba tarp realybės ir fikcijos nyksta, nes Kremliaus politinis režimas iškraipo istoriją, kad sukeltų savo vidaus auditorijos nacionalistinį užsidegimą, o tarptautinėje arenoje – kurstytų smurtą ir pateisintų karą. Piktnaudžiavimas nacizmu kaip informacinių manipuliacijų ginklu nėra tik istorinės atminties įžeidimas – tai atminties naikinimo įrankis.
Sausio 13-oji ir neužmirštuolės simbolis
Svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, Nepriklausomybės ir laisvės siekius liudijanti Sausio 13-oji kasmet atsiduria propagandistų akiratyje. Štai „Delfi“ Melo detektorius paskelbė, kad Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) analitikai per pirmąjį 2025 m. mėnesį fiksavo Kremliui palankios žiniasklaidos Lietuvoje intensyvėjimą. Užfiksuota, kad dezinformacija buvo nukreipta į istorinės atminties diskreditavimą. Sausio 13-osios minėjimai buvo kritikuojami kaip tariamai perdėtas nacionalizmas, o neužmirštuolės simbolis, pažymintis už laisvę žuvusiųjų atminimą, buvo menkinamas ir nuvertinamas, tokiu būdu bandant sumažinti viso pasipriešinimo sovietų okupacijai reikšmę. CRI atliktose analizėse fiksuota, kad Kremliui palanki žiniasklaida nusitaikė į neužmirštuolės simbolį, kritikavo jį ir įvardijo esant „perdėtu šios šventės sakralizavimu“.
Viešojoje erdvėje Kremliaus naratyvus skleidžiančių asmenų retorikoje pasirodo ir kitokių, absurdiškų Sausio 13-osios interpretacijų, pavyzdžiui, neigiant aukas, neva žuvusieji tik imituoti. Šioje vietoje panašius propagandos metodus galima įžvelgti ir nušviečiant 2022 m. Rusijos karių vykdytas masines civilių žudynes Bučoje, Ukrainoje. Neigdama šį karo nusikaltimą Kremliaus propaganda kūrė ir vieną po kito skleidė melagingus naratyvus, kad neva visi vaizdai inscenizuoti, o žuvusiais apsimeta gyvi žmonės, kaltino žudynes neva vykdžius pačius ukrainiečius arba kaltino Vakarus neva tai sąmokslas prieš Rusiją. Kaip pastebėjo propagandos analizės ekspertas Viktoras Denisenko, šie trys vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, kurie būdingi ir kitiems įvykiams, tai Kremliaus propagandos sistemos keliamas informacinis chaosas. Tokiu būdu informacinė erdvė užtvindoma nepatikimos informacijos srautu, kad informacijos vartotojas pasimestų ir taptų patogiu manipuliacijų objektu.
Suvokiant tokios priešiškos įtakos pavojų ir kritiškai vertinant informaciją galima sumažinti žalingą manipuliavimo poveikį. Lavinti kritinį mąstymą, taip pat domėtis ir sekti patikrintą informaciją pravartu nuolat, tik taip galėsime nepasiklysti klampiame informacijos manipuliacijų liūne.
Muziejai – potencialūs kovos dalyviai
Muziejai gali tapti ne tik kultūros saugotojais, bet ir aktyviais dalyviais kovojant su dezinformacijos iššūkiu. Jie gali ugdyti kritinį mąstymą ir padėti visuomenei atpažinti informacijos manipuliacijas.
Kritinis mąstymas svarbus, bet taip pat svarbus ir pamatinių demokratijos vertybių ugdymas. Tokia kompetencijų ir vertybių sinergija – atsparios bei sąmoningos visuomenės pagrindas. Kauno IX forto muziejus kaip įstaiga, kuriai svarbu ugdyti sąmoningą, išorės informacinėms grėsmėms atsparią visuomenę ir puoselėti istorinę atmintį, visose savo kultūrinėse veiklose stengiasi nepraleisti šių kertinių ugdymo momentų. Tai atsispindi ne tik ekspozicijose ir parodose, istorinės atminties renginiuose ir edukaciniuose užsiėmimuose, komunikacijoje, bet ir kitose iniciatyvose.
Aukščiau minėtinos datos, į kurias nuolat kėsinasi priešiška propaganda, kasmet muziejaus paminimos parenkant vienokią ar kitokią formą. Išskirtiniai yra vis daugiau dalyvių sutraukiantys kasmetiniai muziejaus renginiai: Gedulo ir vilties dienai paminėti skiriamas „Birželio sodas“ ir Lietuvos žydų genocido atminimo dienai rengiamas atminimo vakaras. Jie sutelkia žmones, prisideda ugdant jų sąmoningumą ir kartu neleidžia išblėsti reikšmingai istorinei atminčiai.
Išskirtina tai, kad šiais metais Kauno IX forto muziejaus komanda, bendradarbiaudama su Vokietijos ambasada Lietuvoje ir kitais partneriais, paruošė specialų projektą „Išjunk dezinformaciją. Įjunk kritinį mąstymą“. Tai projektas, kuris skirtas visuomenės atsparumui dezinformacijai didinti, kritiniam mąstymui skatinti ir medijų raštingumui ugdyti. Rugsėjo mėnesį organizuojamos edukacinės kelionės traukiniu, kuriose dalyvauja ekspertai, tokie kaip: Nerijus Maliukevičius, Margarita Šešelgytė, Arvydas Anušauskas, Andrius Vaišnys, Marius Pečiulis bei kiti. Jie, pasitelkdami pavyzdžius iš praeities ir šių dienų, diskutuoja dezinformacijos, propagandos ir kritinio mąstymo temomis. Šių diskusijų įrašai nuo spalio pradžios bus periodiškai publikuojami Kauno IX forto muziejaus interneto svetainėje.
Atsparumo ugdymas
Priešiškos jėgos siekia daryti įtaką žmonėms, naudoja istorijos faktų iškraipymą ir bando paveikti jų supratimą apie savo istoriją. Muziejus – atsparumo šiam poveikiui ugdymo vieta. Šios įstaigos turi išskirtines galimybes būti vietomis, puoselėjančiomis istorinę atmintį ir skatinančiomis kritinį mąstymą. Vietomis, kur lankytojas ras neiškraipytą istoriją. Per Lietuvai reikšmingų datų minėjimus, renginius, edukacines programas, parodas, komunikaciją ir įvairias kitas iniciatyvas jie gali padėti visuomenei atpažinti dezinformaciją, ugdyti gebėjimą mąstyti kritiškai, plėsti suvokimą ir propaguoti demokratijos vertybes. Reikia manyti, kad visokeriopos pastangos padės sukurti atsakingą ir tvirtą visuomenę, kuri sugebės išlikti stipri ir atspari kenkėjiškoms išorės jėgų įtakoms.
_______________________
Lietuvoje ir pasaulyje veikia įvairios institucijos bei visuomeninės organizacijos, kurios fiksuoja propagandą, atskleidžia dezinformacijos apraiškas ir šviečia visuomenę. Čia minėtinos tik kelios iš jų, kurių ataskaitų duomenys ar informacija nugulė į šį tekstą: JAV valstybės departamento agentūra „Global Engagement Center“ (GEC) (veikė iki 2024 m. gruodžio 31 d.), Europos diplomatinė tarnyba „European External Action Service“ (EEAS, EUvsDiSiNFO), Vilniaus universiteto Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras, Geopolitikos ir saugumo studijų centras, „Delfi“ Melo detektorius, Pilietinio atsparumo iniciatyva (CRI), Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centras „Debunk.org“. Skaitytojams, norintiems sužinoti daugiau ir būti nuolat informuotiems, pravartu plačiau pasidomėti šių organizacijų pateikiama informacija.
