2018-ųjų vasarą Kauno Laisvės alėjoje, visai šalia Kauno valstybinio lėlių teatro, po ekskavatoriaus kaušu netikėtai atsivėrė istorijos lobynas – moliniame puode slėptos 749 senovinės monetos. Šis XVI a. pradžios unikalus lobis po 2019 m. vykusio trumpo pristatymo visuomenei iškeliavo į muziejaus saugyklas. O nuo šių metų liepos mėnesio šis vertingas radinys puošia ekspoziciją „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ besisvečiuojanti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir numizmatikos skyriaus rinkinio kuratorė Beta Šneliūtė kviečia susipažinti su nepaprasta šio lobio atradimo, tyrimų ir kelionės į muziejų istorija.
Lobio suradimo istorija
2018 m. birželio 25 d., vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, ties pastatu Laisvės al. 87, priešais įėjimą į Lėlių teatrą, liepų alėjoje atkastos 356 moliniame inde laikytos senovinės monetos. Beveik 500 metų senumo lobis surastas 80 cm gylyje. Tą pačią dieną, sustabdžius rekonstrukcijos darbus, buvo iškviestas archeologas Dainius Balčiūnas. Jis pradėjo pirminius lobio vietos archeologinius tyrimus. Pasinaudodamas metalo detektoriumi, archeologas iškastose žemėse surado dar 393 monetas bei puodyninio koklio šukes. Didelis 749 monetų lobis – retas ir brangus radinys, reikšmingas ne tik Kauno miestui, bet ir Lietuvai. Specialistai monetų lobį pagal šių dienų rinkos kainą įvertino keturiasdešimčia tūkstančių šešiais šimtais penkiasdešimčia eurų.
Galima lobio paslėpimo istorija
Remiantis istoriniais šaltiniais, ties lobio suradimo vieta XVI a. ėjo gynybinė miesto siena. Kitaip tariant, lobis buvo paslėptas jau už miesto ribų. Spėjama, kad lobio savininkas galėjo paslėpti monetas apie 1567 m., kai Kaune siautė maras ir buvo kilęs didžiulis gaisras. Galimai bėgdamas iš miesto, savininkas užkasė monetas geresniems laikams, tačiau susigrąžinti lobį jam nebuvo lemta.
Lobio turinys ir istorinis kontekstas
Monetos apima laikotarpį nuo XV a. I pusės iki 1566 m. Didesnę lobio dalį (54 %) sudaro smulkių nominalų monetos – denarai. Taip pat rasta vidutinės vertės monetų – ½ grašio (272 vienetai, 36 %), grašiai (61 vienetas, 8 %), 2 grašiai (1 vienetas) ir 3 grašiai (7 vienetai). Lobyje yra retų monetų: Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto LDK grašių. Laisvės alėjos lobio išskirtinumas yra tai, kad jame rasta Žygimanto Augusto 1565 m. 2 grašių moneta. Tokios monetos Lietuvoje buvo rastos tik dviejuose lobiuose, bet nė viena iš jų į Lietuvos muziejus nepateko. Lobis vertingas dėl didelio skaičiaus denarų bei jų datų įvairovės. Tam tikrų kaldinimo metų denarų buvo žinomos vos kelios monetos. Rastas lobis yra vertingas ir dėl retai Lietuvoje randamų kitų monetų: Elbingo-Gdansko denaro, Brandenburgo-Krosnos grašių. Iš to, kad lobyje nėra gausiai kaldintų 1567 m., 1569 m. ir 1570 m. 2 denarų monetų, galima daryti išvadą, jog lobis buvo paslėptas apie 1567 metus.
XVI a. 6–8 deš. laikotarpio lobių Lietuvoje rasta apie 20, bet tik septyni lobiai: Vilniaus (Maironio g. 1979), Miesteliškių (Pasvalio r., 1939), Telšių ( 1985), Vanagų (Trakų r., 1963), Labardžių (Šilalės r., 1942), Ūdrijos (Alytaus r., 1977), Daugalionių II (2001) saugomi Lietuvos muziejuose. Vanagų ir Labardžių lobiai pasižymi didesne monetų įvairove, būdinga Kaune rastam lobiui, tačiau jam neprilygsta. Nė viename šių lobių tarp ankstyviausių monetų neužfiksuota lenkiškų Jogailos pusgrašių, kurių yra Kauno lobyje.
Lobio perdavimas muziejui
Po atliktų išsamių monetų tyrimų ir sudarytos specialios komisijos vertinimo nuspręsta perduoti Laisvės alėjoje rastą lobį Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Lobio kelias į muziejų šiek tiek užtruko. Policijos užantspauduotoje dėžutėje monetos kelis mėnesius buvo saugomos Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje. 2018 m. spalio pabaigoje Kultūros paveldo departamento direktoriui pasirašius įsakymą, lapkričio 8 d. lobis perduotas Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
Kadangi UAB „Kauno tiltai“ tą lemtingą birželio 25 d. vykdė darbus Laisvės alėjoje, o įvykio akte nurodė, kad lobio radimo vietoje dirbo bendrovės darbuotojai Ramūnas Stankevičius (elektros darbininkas) ir Virginijus Mongirdas (ekskavatoriaus mechanizatorius), tai pagal 4.65 Lietuvos Respublikos kodekso straipsnį jiems turėjo atitekti 1 ketvirtadalis lobio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad lobis buvo rastas darbo metu ir bendrovei „Kauno tiltai“ turint leidimą vykdyti renovacijos darbus Laisvės alėjoje, taip pat į tai, kad, vadovaujantis CK 4.65 straipsnio 4 dalimi, lobio radėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, šiuo atveju lobio radėju laikoma pati bendrovė.
UAB „Kauno tiltai“ kilniaširdiškai atsisakė jiems, kaip radėjams, priklausančios dalies ir muziejui atsiųstame rašte teigė, kad: „Bendrovė, veikdama gera valia ir suprasdama didelę lobio kultūrinę-istorinę vertę bei reikšmę Lietuvos valstybei, atsisako jai išmokėtinos lobio dalies, t. y. 10 165,50 Eur. Bendrovė vertina tai kaip paramą Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.“
Lobio konservavimas ir pristatymas visuomenei
Taigi, kad kauniečiai ir miesto svečiai galėtų pasidžiaugti šiuo svarbią kultūrinę ir istorinę vertę turinčiu radiniu, reikėjo jį tam paruošti. Norėdami apsaugoti brangius eksponatus nuo tolimesnio irimo, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus darbuotojai Beta Šneliūtė, Ignas Narbutas, Eduardas Brusokas 2019 m. parengė ir įvykdė projektą „Kauno Laisvės alėjos monetų lobio tyrimas ir konservavimas“. Projekto metu atlikti Laisvės alėjos lobio 719 monetų metalo sudėties tyrimai: rentgeno spindulių fluorescencinė (XRF) analizė, konservuotos 652 lobio monetos. Monetos chemiškai nuvalytos ir padengtos apsaugine danga. Tik suradus lobį buvo nuvalytos 97 monetos, o metalo sudėties tyrimai atlikti 30 monetų. Vykdant šį projektą Laisvės alėjos 749 monetų lobio metalo sudėtis yra ištirta, visas lobis konservuotas. Monetų metalo tyrimus ir konservavimo darbus atliko archeologinių metalo radinių restauratorė ir prevencinio konservavimo technologė Asta Vasiliauskaitė.
Monetų konservavimas apsaugojo brangius eksponatus nuo irimo, padėjo muziejaus specialistams tiksliau jas aprašyti. Monetų metalo sudėties tyrimų rezultatai yra prienami akademinei bendruomenei. Paruošti skaitmeniniai vaizdai taip pat gali būti naudojami kaip iliustracinė medžiaga straipsniuose, pranešimuose, mokslinio-tiriamojo pobūdžio darbuose. Suskaitmeninti, įvesti į LIMIS sistemą eksponatai yra labiau prieinami besidomintiems numizmatika.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kauno Laisvės alėjos lobis pirmą kartą oficialiai pristatytas 2019 m. kovo 1 d. Pristatyme dalyvavo lobio radėjai, tyrėjai, muziejininkai, miesto atstovai, rėmėjai, žurnalistai.
