Rugpjūčio 23 diena – ne vien artėjančią sodrios vasaros pabaigą praėjusią savaitę pažymėjusi data. Kaip žinia, šią dieną prieš 35 metus įvyko vienas svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių metraščiuose.
1989 m. liepos 15 d. Pernu mieste Estijoje susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai) nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią. Jį turėjo atstoti gyva 620 km ilgio žmonių grandinė, sujungianti tris Baltijos seses – nuo pat Gedimino pilies Vilniuje iki Ilgojo Hermano bokšto Taline. Per tris sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – išsirikiavusi taikių žmonių minia tapo ryžto ir vienybės demonstracija, laisvės ir nepriklausomybės simboliu.
Nors šiandien 1989 m. solidarumo akciją minime kaip istorinį įvykį, jo priežastys veda atgal į 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Molotovo-Ribentropo paktu su slaptuoju protokolu pasidalino įtakos sferomis, ištrindamos Baltijos valstybes iš Europos žemėlapio ir panaikindamos jų nepriklausomybę. Būtent todėl 1989 m., minint 50 metų trukusią „geležinės uždangos“ priespaudą ir istorinę neteisybę, ši solidarumo akcija siekė parodyti pasauliui tikrąją Molotovo-Ribentropo pakto esmę ir skriaudą Baltijos valstybėms. Susikibusios rankos, vieningai plakančios širdys ir laisvės siekis tą dieną užbūrė ne tik renginyje dalyvavusius, bet ir jį stebėjusius.
Lietuvoje Baltijos kelias driekėsi nuo Vilniaus per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, 19h pasigirdus radijo signalams žmonės rikiavosi, būrėsi, rinkosi į minią. Iš viso akcijoje dalyvavo apie 2 milijonus žmonių, iš Lietuvos buvo beveik milijonas dalyvių – apie 810 tūkstančių. Prie išsirikiavusių automagistralėje prisidėjo susibūrę aplink jas, nešini gedulo kaspinais ir žvakutėmis, gėlėmis. Būtent lėktuvai prisidėjo prie to, kad iš dangaus netrūktų žiedų.
Lietuvos aviacijos muziejuje eksponuojamas vienas iš lėktuvų, dalyvavusių Baltijos kelyje, AN-2. Tai visiems gerai žinomas lėktuvo tipas, Atgimimo laikotarpiu daugiausiai naudotas Civilinėje aviacijoje kaip agrochemijos lėktuvas (galintis barstyti trąšas arba purkšti pasėlius reikalingais chemikalais), o Sportinėje aviacijoje ir Sovietų Sąjungos Oro desanto daliniuose – parašiutininkų ruošimui. Nepaisant to, kad lėktuvas AN-2 sukurtas 1947 m., jis ir šiandien eksploatuojamas Lietuvos parašiutininkų klubuose, o 1989 m. Lietuvoje (neskaitant Sovietų Sąjungos karinių dalinių) jų buvo virš 100 vienetų.
Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų vadovai daug dėmesio skyrė organizuodami gyvąją grandinę žemėje ir paskutinėmis pasiruošimo dienomis suprato, kad šią grandinę reikia kaip nors užfiksuoti, o tam geriausiai tiko filmavimas iš oro tuo metu dar gana masyviomis kameromis. Sovietinės represinės struktūros ėmėsi priemonių tam sutrikdyti. Apie Lietuvos „Aerofloto“ valdybos lėktuvų panaudojimą net nekilo jokių svarstymų, DOSAAF Centro komitetas uždraudė rugpjūčio 23 d. vykdyti bet kokius sportinių aviacijos klubų skrydžius. Vis dėlto, represinės struktūros pražiūrėjo Atgimimo laikotarpiu suklestėjusius įvairius kooperatyvus, tarp kurių buvo ir aviacinę veiklą vykdantis kooperatyvas „Aviapaslauga”. Šis kooperatyvas nuomojo lėktuvus iš skirtingų Lietuvos „Aerofloto“ aviacinių eskadrilių, bet kai šio Civilinės aviacijos valdyba pastebėjo, kad „Aviapaslaugai“ sekasi pelningai dirbti, sutartis nutraukė. Tuomet kooperatyvui pavyko išsinuomoti lėktuvus iš SSRS Aviacijos pramonės ministerijai priklausančių organizacijų, bet jų veiklai įvairiais būdais trukdė Lietuvos „Aerofloto“ Civilinės aviacijos valdyba. Lietuvoje kooperatyvų kūrimosi metu skirtingai veiklai lėktuvus AN-2 bandė įsigyti ir kai kurie DOSAAF aviacijos sporto klubai. Vieną AN-2 įsigijo Biržų ATSK, o kitą – Vilniaus ATSK. Būtent šį lėktuvą AN-2 CCCP-70224 „Aviapaslauga“ nuomojo iš Vilniaus ATSK ir jis buvo tas, kuris skraidė virš Baltijos kelio, skraidino kino operatorius, barstė gėles.
AN-2 reikšmė Baltijos kelio renginiui – neabejotina. Juk būtent šio lėktuvo dėka šiandien galima pažvelgti į istorinio įvykio kadrus, užfiksuotus iš viršaus. Jie leido paskleisti žinią užsienio šalims, suteikė renginiui tarptautiškumo. Be to, lėktuvas buvo ir praktinis organizatorių pagalbininkas – iš jo buvo galima stebėti, kur didžiausios žmonių minios. Žinoma, gėlės taip pat neatsiejamos nuo AN-2 lėktuvo, eksponuojamo Lietuvos aviacijos muziejuje – būtent jam buvo patikėta jomis apipilti ant žemės stovinčius, rankomis susikibusius Baltijos kelio dalyvius. Šiandien muziejaus lankytojai gali ne tik apžiūrėti šį lėktuvo modelį lauko ekspozicijoje, bet ir patys jį susirinkti – muziejaus suvenyrų parduotuvėje galima įsigyti šio lėktuvo modelio konstruktorių.
Rugpjūčio 23 dieną Kaune netrūko renginių Baltijos keliui paminėti. Ne išimtis ir Lietuvos aviacijos muziejus, kuriame vyko susitikimas su AN-2 lėktuvo pilotu Petru Bėta. Jis ne tik pasidalino savo prisiminimais apie Baltijos kelio akciją, bet ir papasakojo daugiau apie AN-2 lėktuvo modelį, jo aviacines savybes. Atėjusieji uždavinėjo klausimus, dalijosi prisiminimais, pirko AN-2 modelio konstruktorius ir patys bandė juos sudėti. Renginyje taip pat skambėjo Kauno folkloro ansamblio ,,Saulėlio“ dainos (vadovė Laura Lukenskienė).
Po susitikimo muziejuje buvo galima pamatyti parodos „Aplink Europą – ANBO!“ ekspoziciją. Ji supažindina su ANBO skrydžio per Europą istorija, išlikusiais artefaktais bei šešių skrydyje dalyvavusių asmenybių autentiškais asmeniniais daiktais ir biografijomis. Parodą papildo Arkadijaus Kazlausko kurtas ANBO-41 modelis (1:4 mastelio), kurio įsigijimą finansavo Kultūros ministerija, ir tarpukaryje Lietuvos padangėje skraidžiusių lėktuvų modelių kolekcija (kolekcijos autorius Virgilijus Ulozas).
