Istorinės Prezidentūros muziejininkių niekaip nepavadinsi avantiūristėmis, bet tai, ką jos veikė pastarąjį pusmetį, galima drąsiai pavadinti avantiūra ar bent jau bridimu į visiškai nepažįstamus vandenis. Iki tol rengusios mokslines monografijas, mokslo ar mokslo populiarinimo straipsnius istorikės „pasileido plaukus“ ir kartu su dailininku sukūrė komiksų knygą „Rūmų istorijos“.
Komikso žanras – tikrai ne nauja istorijų pasakojimo forma, tačiau Lietuvoje ji taip ir neįgavo masinės kultūros bruožų. Žinoma, tarp paauglių ir jaunimo gausu Marvel ar DC komiksų serijų gerbėjų, bet vyresniesiems šis žanras dažniau siejasi su vaikystėje vartytais Paršiuko Čiuko nuotykiais, Ančiuko Donaldo pieštinėmis istorijomis ar Hertos peliukais „Kauno dienoje“.
Komiksą paprastai suvokiame kaip pramoginį žanrą, tačiau tyrinėtoja Jurgita Bugailiškienė straipsnyje „Šiuolaikinis Lietuvos komiksas (1990–2005)“ pažymi, kad komikso knygos taip pat skatina mąstyti, šviestis, kritiškai vertinti tam tikrus kultūrinius, ekonominius, politinius reiškinius. O ir naujausios lietuvių grafinės novelės – Miglės Anušauskaitės ir Gerdos Jord „10 litų“ (2014 m.), Tomo Mitkaus ir Karolio Zikaro serija „Leičiai“ (2016 m.), Tomo Mitkaus ir Raimondos Steiblytės „Karo aviatoriai“ (2021 m.) – pranašauja istorinio edukacinio komikso populiarėjimą.
Kodėl išdrįsome pabandyti šį mums neįprastą žanrą? 2021 m. rengdami naują muziejaus ekspoziciją „Rūmų istorijos“, beveik desperatiškai bandėme pabėgti nuo tekstinių „paklodžių“. Ieškojome, kaip pasakoti istoriją nevartojant pilnų sakinių, juos pakeičiant grafinėmis sąsajomis. Atsirado ir pavieniai komikso paveikslėliai, tiesa, sukurti nuotraukų koliažo principu. Tačiau šie grafiniai ekspozicijos intarpai labai traukia mūsų lankytojų akį, dažnai pastebime žmones garsiai interpretuojančius, gyvai reaguojančius, besijuokiančius, kartais ir pirštu į paveikslėlį pabaksnojančius. Bingo! – mes taip ir norime papasakoti savo muziejaus reprezentuojamą gana nelengvą politinę istoriją, kad žmonės reaguotų tokiu pačiu būdu – spėliotų, juoktųsi, liūdėtų, nustebtų, ironiškai nusišypsotų.
Dailininkas James Amatus prisipažįsta, kad tikru iššūkiu tapo užduotis piešinyje perteikti tai, ką savo galvose mato muziejininkės.
Pagal savo grafinio komponavimo formą „Rūmų istorijos“ – tipiškas, tradicinis komiksas su tvarkingais langeliais. Jaunesnę auditoriją vilioja daug dinamiškesni komiksų komponavimo būdai, tačiau mes tikslingai pasirinkome ramesnį komponavimą, kuris neatbaidytų ir jau subrendusių skaitytojų, būtų gerai suprantamas ir nuoseklus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tiesa, čia taip pat kiek nukrypstame nuo tradicinio komikso, kuriame paprastai visi vieno lapo langeliai skirti vienai juokingai istorijai papasakoti. „Rūmų istorijose“ šio principo giežtai nesilaikoma, gana dažnai vienas siužetas sutelpa į vieną ar du langelius. Taip padidėja turinio koncentracija, kuri verčia skaitytoją kiek pasukti galvą įkontekstinant vieną ar kitą istorinį įvykį ar personažą. Bijoti to nereiktų, atvirkščiai, muziejininkai tikisi, kad taip skaitytojus pagaus ir detektyvinis azartas, o vaikai būtinai užduos daug klausimų savo suaugusiems šeimos nariams.
Pagal siužeto konstravimą „Rūmų istorijos“ taip pat yra labai netipiškas komiksas. Paprastai komikso piešinėlius jungia vienas ar keli pagrindiniai veikėjai, kurių nuotykiai veda nuo komikso pradžios iki pabaigos. „Rūmų istorijų“ jungiamasis elementas nėra gyvas veikėjas, tai pastatas, apie kurį sukasi visos komikse pasakojamos istorijos. Kodėl pastatas? Kai mūsų paklausia, koks pats vertingiausiais Istorinės Prezidentūros eksponatas, mes visada atsakome, kad tai yra pats pastatas su visomis jame nutikusiomis istorijomis.
Vis dėlto, norint sujungti visas pastato istorijas į vientisą pasakojimą, mums reikėjo per visą komiksą keliaujančių veikėjų. Taip gimė Pelėsis ir Kerpė, kurie gyvena ne tik Trakų pilyje, bet ir visuose senesniuose istoriniuose pastatuose. Vos dailininkas James Amatus paleido mažuosius veikėjus į pasaulį, jie iš karto patraukė apžiūrėti naujausios muziejaus ekspozicijos. Dideliam visų išgąsčiui mažieji nenaudėliai užtiko muziejininkų atvertus laiko portalus, ir tiek mes juos tematėme. Dailininkui skubiai teko piešti griežtą rūmų tvarkytoją GražIną, kuri nuskubėjo paskui nenuoramas. GražInos misija – neleisti Pelėsiui ir Kerpei prikrėsti eibių praeityje ir taip pakeisti mūsų dabartį ar ateitį.
Pelėsis su Kerpe keliauja per septynis istorinio pastato laikotarpius. Kelionė prasideda XIX a. viduryje dominikonų vienuolyno darže, kuriame iškyla privati rezidencija, pavirtusi Kauno gubernatoriaus rūmais. Vėliau laiko portalais mažieji neklaužados peršoka į vokiečių okupacinės valdžios rezidenciją Pirmojo pasaulinio karo metu. Iš ten keliauja į Lietuvos valstybės prezidento rūmus. Tada svečiai iš ateities bloškiami į okupacijų sūkurį: pirmąją sovietų okupaciją greitai keičia nacistinė, o šią netrukus vėl išstumia sovietų okupantai ir sovietinės institucijos: Pionierių rūmai ir Mokytojų namai. Galiausiai Pelėsis ir Kerpė pamato Istorinės Prezidentūros gimimą ir susipažįsta su muziejaus darbuotojais bei lankytojais. Kokių tik žmonių laikui bėgant nesutinka mažieji keliautojai! Bet vieno žmogaus jie visą laiką vengia – rūmų tvarkytoja GražIna mina jiems ant kulnų ir bando neutralizuoti tai, ką prikrečia mažieji išdykėliai.
Pelėsio ir Kerpės siužetinė linija leis smagiai pakeliauti patiems mažiausiems komikso skaitytojams, o vyresni tikrai turės smagios veiklos atpažindami ir interpretuodami komikse užfiksuotus istorinius įvykius ir asmenybes. Patiems smalsiausiems knygos pabaigoje pateikiama glausta pagrindinių komikso veikėjų rodyklė.
Komiksas buvo kurtas skaitmeniniu būdu, pasitelkiant planšetę ir kelias skirtingas piešimo ir koregavimo programas. Dailininkas James Amatus prisipažįsta, kad tikru iššūkiu tapo užduotis piešinyje perteikti tai, ką savo galvose mato muziejininkės. Juk šiame komikse svarbu ne tik estetinė išraiška, bet ir istorinis tikslumas. Teko daug tikslintis ir koreguoti, stengiantis kuo geriau ir pagarbiau perteikti istorinius įvykius, asmenis, vietas. Taip pat buvo labai svarbu surasti stilių, kuris būtų patrauklus akiai ir kurį pasitelkus būtų įmanoma pakankamai greitai nupiešti komiksą. Dizaineris išbandė keletą būdų, bet galiausiai jam kilo idėja įvesti juodos spalvos ir štrichų, kurie komiksui suteikė senoviškesnio, tradicinio žavesio ir kartu leido jį kurti pakankamai greitai.
Medžiagą komiksui rengė Istorinės Prezidentūros muziejininkės: dr. Ingrida Jakubavičienė, Raimonda Kvietkutė, Renata Mikalajūnaitė ir Marija Navickaitė. Iliustracijas piešė dailininkas James Amatus, maketavo dizaineris Jonas Vaikšnoras. Lietuviškos knygos redaktorė – Aurelija Gražina Rukšaitė, komiksą į anglų kalbą vertė Armandas Rumšas.
Ši komiksų knyga užbaigia istorinio pastato tyrimų ir pristatymo visuomenei ciklą, kurio metu 2019 m. išleista mokslinė kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“, 2020 m. sukurtas nuotolinis audiogidas www.rumuistorijos.lt, o 2021 m. pabaigoje muziejuje atidaryta ilgalaikė ekspozicija „Rūmų istorijos“. 2022 m. šalia komikso „Rūmų istorijos“ lietuvių ir anglų kalbomis dar išleista to paties pavadinimo taktilinė knyga, skirta akliesiems ir silpnaregiams. Nė vienas istorinis Kauno pastatas neturi tokio visaverčio skirtingų formų ir skirtingoms auditorijoms pritaikyto pasakojimo.
Komikso leidimas iš dalies finansuotas projektų „E-gidas, G-gidas ir A-gidas: nepasakotos istorijos, kultūros prieinamumas ir naujos auditorijos“ ir „Nesvarbių istorijų ir naujų auditorijų prisijaukinimas“ lėšomis (projektų vadovė – Renata Mikalajūnaitė). Projektai yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
