2024 m., minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune Vasario 16-ąją atidarė naują ekspoziciją „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai“. Tai unikali proga pamatyti ilgiau nei 50 metų Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje slapstytas ir iki pat atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugotas gausias prezidentui A. Smetonai įvairiomis progomis teiktas dovanas.
Dovanų gausa ir įvairovė maloniai nustebins: čia pamatysite prabangius auksu ir sidabru dekoruotus sveikinimų albumus, unikalius medžio, sidabro ir porceliano dirbinius, meniškus rankdarbius, visuomeninių organizacijų atributiką, miestų simbolius, masyvių gintaro luitų. Daugiau apie naująją parodą ir tai, kas lėmė, jog dovanų šis prezidentas gaudavo tiek daug, rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, prezidentą A. Smetoną Prezidentūroje pakeitė marionetinis sovietų statytinis Justas Paleckis. O po kelių mėnesių ir pati Prezidentūra tapo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo namais.
1941 m. pradžioje J. Paleckis inicijavo buvusios Prezidentūros turto perdavimą Kauno valstybiniam kultūros muziejui. 1941 m. balandžio 3 d. aktu muziejui buvo perduoti 292 daiktai, ideologiškai ar estetiškai netinkami sovietinei įstaigai. Didžiausią istorinių relikvijų dalį sudarė prezidentui A. Smetonai dovanotos dovanos, perimtos iš panaikinto Prezidento dovanų muziejaus. Muziejaus darbuotojai, siekdami išvengti pavojaus, kad dovanos gali būti išimtos iš saugotinų eksponatų sąrašo, jas išslapstė atokiausiuose muziejaus kampeliuose.
Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę muziejininkai galėjo pasidžiaugti išsaugotu rinkiniu, ir A. Smetonos dovanos vėl išvydo dienos šviesą. Tad ši ekspozicija mums byloja ne tik apie Prezidento dovanas, bet ir apie muziejininkų pasišventimą išsaugoti ateičiai tai, kas brangu istorinei atminčiai.
Kas lėmė, kad prezidentui A. Smetonai lyg viduramžių karaliui tauta gausiai atnašavo dovanas? Nuo XX a. 3 deš. pabaigos naujajam valdančiajam Lietuvos elitui, po 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo pasukusiam autoritarizmo link, reikėjo visuomenės akyse pateisinti valdžios koncentraciją vienose rankose. Pirmiausia nutarta pradėti nuo Vytauto Didžiojo, kuris buvo imtas garbinti kaip tautos didvyris, suvienijęs Lietuvos valstybę. O kai šis planas po 1930 m. didįjį kunigaikštį šlovinančių jo mirties metinių renginių sėkmingai pavyko, tuomet nuo Vytauto Didžiojo meistriškai buvo nubrėžta analogija į prezidentą Antaną Smetoną. Lietuvių tautininkų sąjungos sekretorius Vincas Rastenis rašė: „Kaip prieš penketą amžių Vytautas Didysis konsolidavo Lietuvos valstybę į vieną tvirtą vienetą, taip šiandien Lietuvoje, jos Vadui Antanui Smetonai vadovaujant, vyksta lietuvių tautos konsolidacija, kad valdžios viršūnė sueitų į vienas valstybės vado rankas.“
Šaliai vadovaujančiam prezidentui A. Smetonai ištikimybę kiekviena proga reiškė Lietuvos kariuomenė ir kitos valstybinės institucijos, o savo dėmesį ir dovanas teikė visuomeninės organizacijos, užsienio šalių atstovai, stambios šalies pramonės įmonės bei pavieniai asmenys.
Dovanų prezidentas gaudavo ir kelionių po Lietuvą metu. Pasitinkant garbingą svetį prie tai progai suręstų ir ąžuolo vainikais papuoštų garbės vartų miesto burmistrai įteikdavo simbolinius miesto raktus ar miesto herbą vaizduojančius suvenyrus. Dovanas teikė ir miestų visuomenės atstovai, tautinės bendruomenės. Todėl greta Palangos burmistro Jono Šliūpo padovanoto gintarinio rakto galime pamatyti ir tautine juostele perrištus simbolinius Biržų miesto raktus, o su Ukmergės miesto burmistro Prano Kuzmos įteiktu Ukmergės miesto herbu su įrašu „P. L. Respublikos Prezidentui A. Smetonai“ konkuruoja Kėdainių miesto dovana – masyvus sidabrinis indas su išgraviruotu įrašu: „Jo Ekscelencijos Pono Valstybės Prezidento atsilankymo Kėdainiuose atminimui Kėdainių miestas 1927 m. birželio 20 d.“.
Valstybės galvos dovanų kolekcija pasipildydavo ir valstybinių švenčių bei oficialių vizitų metu. 1934 m. minint Vasario 16-ąją, prezidentas A. Smetona sulaukė puikios dovanos – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo portreto, kurį pagamino Sijelio Leibovičiaus juvelyrinė dirbtuvė ir įteikė pats dirbtuvės savininkas. Įspūdingai atrodo ir vengriškas kardas-karabelė, pagamintas Vengrijoje XIX a. pabaigoje. Tai – Lietuvos garbės konsulo Vengrijoje Vitèz Pesty Müler Lèo dovana apsilankymo Kaune proga.
Įrašas: „D.L.K. Vytautas Didysis 1392 1430 1934 S. Leibovičius Kaunas 1934. 16. II“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Prezidentas gaudavo ir įvairių reprezentacinių dovanų, kurios būdavo ir dovana, ir reklama. Puikus pavyzdys – spalvingumu išsiskirianti porcelianinė lėkštė su A. Smetonos portretu. Tai – Rygoje veikusio M. S. Kuznecovo porceliano fabriko dovana prezidentui Lietuvos nepriklausomybės 20-ties metų proga.
Kita dėmesį ir akį patraukianti reprezentacinė dovana – suvenyrinė alaus statinaitė. Ji yra Mažeikiuose veikusio alaus bravoro savininkų brolių Šadauskų dovana jubiliejaus proga. Nors šiandien statinaitėje nebeliko nė lašelio alaus, tačiau specialiai pagaminta suvenyrinės statinaitės talpa su dedikacija masyvioje sidabro plaketėje mums liudija, kad ir verslo įmonės stengėsi norėdamos prisidėti prie A. Smetonos jubiliejaus iškilmių.
Lietuvos karininkai savo Mylimajam Vadui Jo amžiaus sukaktuvių proga nutarė padovanoti ne ką kitą, bet žirgą.
Ekspoziciją papuošė „debiutuojantis“ eksponatas, kuris pirmą kartą pristatomas lankytojams. Tai – lietuviškas dūdmaišis, arba Labanoro dūda, su tautinių raštų juosta. Šis unikalus muzikos instrumentas, kuriuo groti mokančių tėra vos keletas, yra Lietuvos šaulių sąjungos II rinktinės Zarasų ir Utenos šaulių dovana A. Smetonai jubiliejaus proga.
Dovanų A. Smetona gavo tiek daug ir tokių įvairių, kad ir šiandien jų visų neįmanoma sutalpinti atkurtame Prezidento dovanų muziejuje. Kita vertus, dalis jubiliejinių dovanų buvo tokio dydžio, kad, norėdamas jas pamatyti savo akimis, prezidentas A. Smetona pats turėjo sėsti į automobilį ir vykti jų apžiūrėti. Pavyzdžiui, sumanūs Kulautuvos kurortinio miestelio gyventojai prezidento A. Smetonos jubiliejui nutarė padovanoti Švč. Mergelės Marijos statulą. Kartu su „Kulautuvos madona“ prezidentui buvo linkima stiprybės ir sveikatos. Šia dovana net trys zuikiai buvo patiesti vienu šūviu: ir Lietuvos globėja Švč. Mergelė Marija pagerbta, ir prezidento jubiliejus paminėtas, ir miestelis papuoštas, o jeigu prezidentas norėtų pasigrožėti dovana, jam tektų dažniau atvykti į Kulautuvą.
Nemenkesnį išradingumą parodė ir Juodkrantės žvejai, kurie Respublikos prezidento Smetonos vardą suteikė netoli Naujųjų Karvaičių stūksančiam 50 metrų aukščio smėliakalniui. Prezidento jubiliejus paskatino vietinius žvejus ne tik pervadinti kalvą, bet ir ją sutvarkyti: sumontuoti nauji laiptai, pastatyti suoleliai ir sutvarkyti takeliai. A. Smetonos jubiliejaus dieną buvo surengta kalvos krikšto ceremonija. Šią dovaną prezidentas taip pat galėjo pamatyti tik nuvykęs į Juodkrantę. Lygiai taip pat savimeilę glostė, tačiau praktiškai į dovanų muziejų nepateko dešimtys ta proga pasodintų ąžuolų, kurie žaliuoja iki šiol. A. Smetonos jubiliejui simbolinėmis dovanomis tapo ir atidarytos prezidento A. Smetonos vardo alėjos Kaune ir Klaipėdoje.
Dar viena įdomi jubiliejaus proga gauta ir į muziejų netilpusi dovana – žirgas. Žinodami apie A. Smetonos pomėgį jodinėti, 1934 A. Smetonos 60-ies metų jubiliejaus proga Lietuvos karininkai nutarė įteikti trakėnų veislės žirgą. Dovana buvo labai įspūdinga, tad jos įteikimą aprašė ir svarbiausias dienraštis „Lietuvos aidas“: „Vos atsisveikinęs su svečiais Ekscelencija jau kviečiamas į kiemą, kur perduodama jam Lietuvos karininkų dovana – gražus grynos trakėnų veislės pabalnotas žirgas, o generolas Nagevičius perduodamas žirgą pasakė kalbą: „Ekscelencija Tautos Vade, žirgas visados buvo ištikimiausias lietuvio draugas. Mūsų senosios dainos sako, kad su žirgu lietuvis keliaudavo tolimiausias keliones, jodavo į karą, žirgas gelbėdavo pavojuje ir lydėdavo džiaugsmo valandoje. Todėl žirgas yra virtęs mums draugiškumo ir ištikimybės simboliu. Štai dėl ko Lietuvos karininkai savo Mylimajam Vadui Jo amžiaus sukaktuvių proga nutarė padovanoti ne ką kitą, bet žirgą.“
Prezidentas liko sužavėtas šios dovanos ir iškart pakrikštijo žirgą Perkūnu. Deja, pats šiuo žirgu mažai jodinėjo. Kur kas dažniau Perkūną kaip ūkio puošmeną parodydavo Užugirio ūkyje apsilankiusiems svečiams, o jodinėti leisdavo tik savo žentui, puikiam raiteliui ir kavalerijos karininkui Aloyzui Valušiui.
Kviečiame į Istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą Kaune, kur ne tik galėsite pasidžiaugti prezidento A. Smetonos gautomis dovanomis, įvertinti jų meninę ir istorinę vertę, bet ir ekspozicijoje pasisemti teigiamų emocijų bei pagarbos istorinės atminties ženklams.
Ekspozicija veikia: 2024 02 16 – 2028 02 16
