Šios vasaros viduryje sukako 90 metų nuo vieno ryškiausių Lietuvos aviacijos įvykių – trijų lietuviškos konstrukcijos lėktuvų ANBO-IV grandies skridimo aplink Europą. Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ ta proga šeimininkauja Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Saulius Štulas.
1934 metų pradžioje Lietuvos karo aviacijos Technikos skyriaus viršininkui pulkininkui leitenantui Antanui Gustaičiui kilo mintis paminėti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio metines ir pademonstruoti, kad tai nebuvo atsitiktinis pavienių pasišventusių entuziastų mėginimas. Lietuva tampa viena iš mažųjų Europos valstybių, vystančia savą karinę aviaciją bei aviacijos pramonę, bei turinti ką parodyti užsienio specialistams ir visuomenei. Toks pasirodymas būtų trijų pačio A. Gustaičio suprojektuotų ir Lietuvoje pastatytų žvalgybinių lėktuvų ANBO-IV grandies skridimas aplink Europą, aplankant draugiškų šalių sostines. Į pasitarimą dėl skrydžio Antanas Gustaitis pakvietė numatytų įgulų dalyvius – lakūnus kpt. Jeronimą Garolį, ltn. Joną Mikėną, žvalgus kpt. Juozą Namiką ir kpt. Vladą Morkų bei Karo aviacijos dirbtuvių vyr. mechaniką Kazį Rimkevičių.
1934 m. gegužės 9 d. Antanas Gustaitis paskiriamas Lietuvos karo aviacijos viršininku, tad pasiruošimui vadovauti galima naudojantis šio posto teikiamomis galimybėmis, nors pasiruošimą tenka įterpti į kasdienius tarnybos rūpesčius. Prie šių rūpesčių prisidėjo nenumatytos aplinkybės, kai birželio 7 d. dalis Karo aviacijos karininkų dalyvavo kariuomenės puče, per kurį prezidento Antano Smetonos reikalauta grąžinti į pareigas nušalintą ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą. Dėl to teko pakoreguoti pradinę skridimo komandą – vietoje jam besiruošusių pučo dalyvių lakūno kpt. J. Garolio ir žvalgo kpt. V. Morkaus pakviesti kpt. Jonas Liorentas ir ltn. Romualdas Marcinkus.
Ruošiantis skrydžiui gegužės 14 d. buvo įvykdytas bandomasis perskridimas maršrutu Kaunas–Panevėžys–Kaunas, o birželio 20–22 d. sutvarkyti žemėlapiai, sureguliuoti kompasai, ir 22 d. atliktas skridimas aplink Lietuvą palei jos sienas, o kitą dieną dar skridimas Kaunas–Utena–Rokiškis–Kaunas.
1934 m. birželio 25 d. 10 val. trys lėktuvai ANBO-IVL (su 590 AG varikliais „Bristol Pegasus IIL2“, gamykliniai Nr. 61, 62 ir 63) pakilo iš Kauno aerodromo ir apsukę ratą aplink Kauną pro Palangą virš Baltijos ir Gotlando per 3 val. 20 min. pasiekė Stokholmą. Čia pradėta daugumoje aplankytų miestų privaloma programa – vainikų padėjimas ant nežinomų kareivių ar šalių didvyrių kapų, oficialūs priėmimai su apsikeitimais dovanomis ir apdovanojimais. Po oficialių priėmimų Švedijos Aviacijos ministerijoje, jūrų aviacijos pulke, Stokholmo rotušėje, aplankytų parkų ir muziejų, birželio 27 d. rytą lietuviai aviatoriai pakilo tolesniam skrydžiui į Daniją. Trumpa ekskursija po Kopenhagos apylinkes, ir 17 val. grandis pakyla į Olandiją. Skridimas per lietų virš apsiniaukusios Šiaurės jūros, ir vakare Amsterdamo oro uoste lietuvius pasitinka Garbės konsulas Roterdame Pieteris Pennas ir Antano Gustaičio pažįstamas garsusis lėktuvų konstruktorius Anthony Fokkeris.
Po vakarienės viešbučio kavinėje ir nakvynės, birželio 28-osios rytą – vėl skridimas – dabar į Briuselį. Čia aplankyta prie Evere aerodromo esanti aviacijos mokykla, o ekskursija po Briuselį baigta Lietuvos konsulate ir lauko kavinėje. Birželio 29-osios rytą – skridimas per Pa de Kalė į Londoną. Iš Croydono aerodromo šeimininkai nugabena svečius poilsiui į viešbutį, o birželio 30 d. lietuvių delegacija apsilanko aviacijos šventėje Hendono aerodrome ir aviacijos parodoje. Šventės metu Antanas Gustaitis buvo pristatytas Velso princui Edvardui.
Po keleto dienų su priėmimais ir kultūrine programa Londone aplankant muziejus, ANBO grandis liepos 3 d. išskrido į Paryžių. Čia po oficialių priėmimų ir aplankytų aviacijos pramonės įmonių – pažintis su miestu, teatrais, kavinėmis, o liepos 6-tą perskridimas į Marselį. Po aplankytų prancūzų karo aviatorių ir pusryčių su jais laukė kelionė į Romą. Čia aplankyta Aviacijos ministerija, kur lietuvius priėmė viceministras generolas Giuseppe Valle, nuvykta į naujai įrengiamą karinį Montecello aerodromą. Liepos 8 d. lietuviai „Caproni“ lėktuvu nuskraidinti į Milaną, kur aplakė Italijos aviacijos muziejų, aviacijos šventę. Po nakvynės svečiai parskraidinti atgal į Romą, kur aplankė aviacinių fotoaparatų „Nistri“ gamyklą, fašistų judėjimo parodą ir stovyklą. Liepos 10-ąją buvo proga apžiūrėti patį miestą ir netolimus pajūrio kurortus, o vakare Venecijos rūmuose priėmimas pas Italijos diktatorių Benito Mussolinį, kur Antanas Gustaitis nustebimo šeimininkus pasakęs kalbą itališkai.
Liepos 11-osios rytą palydėti italų eskadrilės iš Romos, su trumpu nusileidimu Italijos pasienio mieste Udinėje pasipildyti degalų, ANBO per Alpes išskrenda į Vieną. Po trumpos viešnagės ir priėmimo Austrijos kariuomenėje ir autoklube (Versalio sutartimi I pasaulinio karo pralaimėtojai Austrijai uždrausta turėti savą aviaciją), ekskursijos į Schoenbruno pilį – po pietų grandis išskrido palei Dunojų į Prahą.
Prahoje, sutikti senų bičiulių Čekoslovakijos karo aviatorių, svečiai sudalyvavo lietuviams suorganizuotoje ekskursijoje po miestą, į aviacijos pramonės įmones, bei priėmimuose rotušėje ir Lietuvos pasiuntinybėje.
Liepos 13-ąją, 15 valandą, grandis pakyla tolesniam etapui pro Brno, Balatono ežerą, per lietaus ir audros debesis į Budapeštą. Čia Vengrijos kariškiai suorganizavo ekskursiją po sostinę, pilis, ir diena baigta vakariene viešbuty.
Liepos 14 d. rytą lietuviai išskrido į Bukareštą. Čia trumpas sustojimas pasipildyti degalų, bet teko palaukti, kol jų atgabens „Shell“ bendrovės atstovybė (su šia bendrove sudaryta sutartis dėl aprūpinimo visame maršrute).
Iš Bukarešto skristi į Kyjivą gautas leidimas tik per Kišiniovą, Umanę ir Bilą Cerkvą. Tad neteko išmėginti skridimo virš Juodosios jūros. Skrendantys virš Ukrainos laukų lietuviai lakūnai negalėjo matyti, jog vos prieš porą metų sovietiniam režimui konfiskavus grūdus, kad galėtų atsiskaityti už vakarų šalių statomas pramonės įmones, čia iš bado mirė milijonai žmonių. Lakūnams neatrodė kontrastas prabangus Kijevo apygardos oro pajėgų suorganizuotas priėmimas ir vaišės „Inturisto“ viešbutyje ar ekskursija po miestą.
Iš sovietinių kolegų gavę stambaus mastelio žemėlapius liepos 16 dieną 11 val. 10 min. grandies įgulos pakyla skridimui į Maskvą. Pro Černihivą, Brianską, Kalugą lietuviai pasiekia sovietinės imperijos sostinę. Nors prieš keliolika metų buvo užgrobusi ir sunaikinusi nepriklausomas Ukrainos, Baltarusijos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos valstybes, kėsinusis į Lenkiją ir Baltijos šalis, ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvai Sovietų Sąjunga atrodė draugiška šalimi, galinti būti atsvara Lenkijos pretenzijoms. Čia vėl priėmimai, apsilankymai teatre, ekskursijos po miestą ir į įmones, Tušino aerodromą, apsilankymas parašiutininkų ir sklandymo mokyklose, tuo metu didžiausio pasaulyje lėktuvo ANT-20 „Maksim Gorkij“ apžiūra.
Liepos 19 dieną lietuviai lakūnai išskrido iš Maskvos paskutiniam kelionės etapui su nutūpimu Velikije Lukuose – per Baltarusiją, Latvijos Daugpilį į Kauną. Liepos 19 d. 18 valandą trys „anbukai“ nusileido gimtajame Kauno aerodrome.
Deja, po šešerių metų prasidėjusi sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas sunaikino pradėjusią vystytis Lietuvos aviaciją ir sulaužė skridimo dalyvių likimus. Atsisakęs tarnauti okupantui ir pabandęs pasitraukti į Vokietiją brig. gen. Antanas Gustaitis suimtas ir 1941 metų spalį sušaudytas Maskvoje. Mjr. Juozas Namikas 1940 m. lapkritį rastas negyvas Kaune, Nemuno saloje. Spėliota, kad nužudytas okupantų represinių struktūrų, ar neatlaikęs jų terorizavimo pats pasitraukė iš gyvenimo. Plk. ltn. Jonas Liorentas 1944 metais pasitraukė į Vakarus, iki 1953 m. gyveno Šveicarijoje, vėliau emigravo į JAV, kur mirė Čikagoje 1991 metais. Kpt. Romualdas Marcinkus 1940 m. išvyko iš Lietuvos, įstojo į Prancūzijos karo aviaciją, dalyvavo oro mūšiuose prieš agresorius vokiečius. Prancūzijai kapituliavus tarnavo Didžiosios Britanijos Karališkosiose Oro Pajėgose, 1-ojoje naikintuvų eskadrilėje. Numuštas oro mūšyje pateko į vokiečių nelaisvę, dalyvavo Didžiajame pabėgime iš belaisvių stovyklos Stalag Luft III, suimtas Schneidemiulės (dab. Pila, Lenkija) stotyje ir 1944 m. kovo mėn. sušaudytas. Mjr. Jonui Mikėnui su brolio Juozo, žymaus skulptoriaus, sovietinių premijų laureato, užtarimu pavyko išvengti režimo represijų. Po karo jis tapo dailininku keramiku, mirė 1988 m. Apie mechaniko Kazio Rimkevičiaus likimą duomenų neturime.
Tačiau tuomet planas pademonstruoti lietuviškų lėktuvų techninį lygį ir Lietuvos lakūnų meistriškumą pavyko: aplankytų ir kitų užsienio šalių spauda įvertino „ANBO“ skridimo savybes, patikimumą, lakūnų gebėjimą skristi įvairiomis oro sąlygomis ir orientuotis virš jūros bei įvairaus reljefo naudojantis tik žemėlapiais, laikrodžiais, derivometrais (prietaisais, rodančiais, kiek šoninis vėjas nuneša lėktuvą nuo skridimo krypties) ir magnetiniais bei giroskopiniais kompasais. Ir šiais laikais britų, olandų, prancūzų ar austrų aviacinėje spaudoje galima rasti šio skrydžio paminėjimų ir nuotraukų. O šiandieninius Lietuvos aviatorius ir aviacijos entuziastus jis įkvepia, kaip ir transatlantiniai skridimai ar Lietuvos konstruktorių bei aviacijos sportininkų pasiekimai.
