A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64) veikia paroda „Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Retrospektyva“, skirta dailininko 145-osioms gimimo metinėms. Giliau į šią asmenybę muziejus kviečia pažvelgti rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“.
Ant užtvankos pakeliui į Jeloustono nacionalinį parką. JAV. 1923 m.
Antanas Žmuidzinavičius priklauso tiems dailininkams, kurie savo kūrybos šaknimis rėmėsi į gamtos grožį. Jo sukurti darbai yra ne tik įvairių kraštovaizdžių atspindys, bet ir vidinės žmogiškosios būties paveikslas. Tapymas ir kelionės buvo dailininko aistra. Dailininką žavėjo paprasti dalykai.
Pastabumas, smalsumas, gebėjimas fiksuoti mažas detales gali būti laikomas įgimtu, kaip pats juokaudavo, „dzūkišku“ charakterio bruožu. Gyvenime kūrėjas stengėsi įžvelgti pozityvumą, o humoras ir taiklus sarkazmas, net sunkiausiomis akimirkomis, buvo jo stipriausias ginklas. Antanui Žmuidzinavičiui ir jo žmonai Marijai rūpėjo ne materialusis blizgesys, bet dvasinės vertybės: dailė, literatūra, muzika. Mylimiausiais šeimos laisvalaikis buvo kelionės.
Žmuidzinavičius dalyvavo ne viename žygyje ar ekspedicijoje, mėgo keliauti po Lietuvą. Jau būdamas garbaus amžiaus turėjo pažįstamą vairuotoją, sumokėdavo jam už benziną, pasikviesdavo artimuosius ir išvažiuodavo keletui dienų piešti vis į kitą Lietuvos regioną. Visuomet kartu vežiodavosi medžiaginę palapinę, skėtį nuo saulės, kėdutę ir dėžutę su dažais. Susiradęs tinkamą piešimo objektą, paveikslą pirmiausia „apmesdavo“ anglimi, o jau tada imdavo dažus. Nutapydavo gabaliuką žemės, kraštą dangaus, vieną kitą svarbesnę detalę, ieškodamas tam tikros akimirkos nuotaikos.
Niujorkas. Centrinis parkas. 1922 m. drb., al., 37×46
Kartais sulaukdavo papriekaištavimų, kad jis „fotografuoja“ gamtą, tačiau taip nebuvo. A. Žmuidzinavičius savo nuožiūra kai ką perkomponuodavo, kai ką pabrėždavo ar papildydavo, stengdamasis išryškinti to momento dvasią. Gamtoje pradėtus paveikslus tęsdavo namuose. Dažnai vasaros darbus baigdavo savo studijoje žiemos metu. Dirbdamas labai mėgdavo bendrauti, todėl aplink jį nuolat bėgiodavo vaikai, burdavosi pašaliečiai.
A. Žmuidzinavičius buvo linksmas ir šnekus žmogus, mėgęs visus pakalbinti todėl ir visuomeninei veiklai visuomet surasdavo laiko. 1922 m. dailininką Lietuvos šaulių sąjunga delegavo steigti šaulių rėmėjų būrius, rinkti paramą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su A. Žmuidzinavičiaus pagalba buvo įsteigti 87 šaulių rėmimo būriai, surinkta daugiau nei 18 000 dolerių, už kuriuos nupirkti šaulių namai Kaune. 1923 m. pradžioje į JAV atvyko žmona Marija su dešimtmete dukra Giedre. Kartu jos atvežė ir keletą dailininko peizažų iš Lietuvos.
Gyvendamas JAV dailininkas savo darbus pasirašinėjo Antano Žemaičio slapyvardžiu.
Pirmoji tapybos darbų paroda buvo surengta Vašingtone. Joje buvo eksponuota penkiasdešimt dailininko peizažų, išleistas parodos bukletas. Apie parodą itin palankiai atsiliepė vietos spauda, ji buvo gausiai lankoma lietuvių. Iš karto po jos, atlikus visus visuomeninius darbus Žmuidzinavičių šeima kartu su dr. A. Račkaus šeima pradėjo planuoti kelionę po Ameriką.
Kaip vaizdingai rašė atsiminimuose: „Du šaunūs vyrai – dr. Alius Račkus ir šių užrašų autorius sumanė padaryti prašmatnią ekskursiją automobiliu. Užsimojo aplankyti Jungtinių Amerikos valstijų vakarų įdomiausias vietas. Startas – Čikagos miestas. Toliau garsios Juodosios kalvos (Black Hills), milžinas Jeloustono parkas (Yellowstone Park), Ledynų nacionalinis parkas (Glacier National Park), Užgesęs Takomos (Mount Rainier) ugnikalnis, Ramiojo vandenyno pakraštys nuo Kanados iki pietų Kalifornijos su jos miestais ir rezervatais po to Meksika, Arizonos tyrumos, Naujoji Meksika, Koloradas, Nebraska ir vėl Čikaga“.
Meksika-Ensenada. 1923 m. drb., al., 36×46
Nauju dr. A. Račkaus „Hudson Phantom“ automobiliu kelionė pradėta liepos 5-ąją. Penki keliautojai per du su puse mėnesio įveikė apie 15000 kilometrų. Biografinėje knygoje A. Žmuidzinavičius rašė, kad keliaudamas sukūrė aštuonis šimtus Amerikos gamtos etiudų. Jo vestame paveikslų registro sąsiuvinyje įrašytas aštuoniasdešimt vienas tapybos darbas, sukurtas 1922–1924 m., didesnė dalis šių peizažų buvo parduota ir liko JAV. Šioje tolimoje šalyje sukurti A. Žmuidzinavičiaus darbai atspindi ne tik nepažintas geografines vietoves, peizažuose per ekspresyvią, laisvą tapyseną, šviesokaitos žaismą atsiskleidžia dailininko vidiniai jausmai – keliautojo ir nuotykių ieškotojo, kaip pats sakydavo, „vagabundo“ charakteris.
Žmuidzinavičių šeima Nacionaliniame sekvojų parke. JAV. 1923 m.
Prie Potomako upės. JAV. 1922 m.
Gyvendamas JAV dailininkas savo darbus pasirašinėjo Antano Žemaičio slapyvardžiu. Antano Žmuidzinavičiaus pasirinktas slapyvardis atspindėjo patriotiškumą, lietuvybės dvasią, puoselėtą etnocentriškumą. „<…> Balkūnų kaime <…> net artimiausi kaimynai lietuviai jos tinkamai nemokėjo ištarti. Jie vadindavo mus Zmuzinavičiais, kiti Žmuidzinais, o kiti tiesiog Žmuidais arba Žemaičiais“. Šiuo slapyvardžiu dailininkas pasirašinėjo ir knygas. Pirmoji patriotinė knygelė „Lietuvos keliais“ išleista 1921 m. JAV.
Antroji personalinė dailininko paroda buvo atidaryta 1924 m. balandžio 4 d. Čikagoje – dvyliktajame Transporto rūmų aukšte. Paroda buvo gausiai lankoma, didžioji dalis iš aštuoniasdešimt šešių eksponuotų darbų parduota. Apie parodą pranešė vietiniai laikraščiai, straipsnis pasirodė „Chicago Tribune“, buvo išleistas darbų katalogas. Pasisekimo sulaukė ir Niujorke eksponuoti autoriaus peizažai.
1924 m. vasaros pradžioje Žmuidzinavičių šeima paliko JAV ir anglų garlaiviu „Akvitanija“ išplaukė į gimtinę visam gyvenimui kupini įspūdžių.
Antanas Žmuidzinavičius su dukra ant transatlantinio lainerio „Akvitanija“ denio. 1924 m.
Visi besilankantys Žmuidzinavičių namuose stebisi interjere dominuojančia tamsiai vyšnine spalva. Lankantis Amerikoje dailininką sužavėjo raudonmedis privačių namų interjeruose, o grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs savo privataus namo statybą pasinaudojo šia idėja tik ne raudonmedžiu dekoravo savo namus, bet tamsiai vyšnine spalva, kuri ir tapo šių namų dominuojančia interjero detale.
Šiuo metu A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje eksponuojama paroda „Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966). Retrospektyva“, skirta dailininko 145-osioms gimimo metinėms. Autentišku interjeru ir eksterjeru alsuojančiuose namuose apie dailininko gyvenimą ir kūrybą pasakojama visuose muziejaus ekspozicijų aukštuose. Parodoje pristatomi visų tapybos žanrų įvairaus laikotarpio dailininko kūriniai.
Atrenkant darbus svarbūs buvo keli kriterijai: greta populiariausių darbų norėta parodyti mažiau žiūrovams žinomus ar rečiau eksponuojamus ankstyvojo laikotarpio dailininko piešinius, darytus pieštuku ir anglimi.
Pastarąjį dešimtmetį nemažai A. Žmuidzinavičiaus kūrinių grįžo į Lietuvą. Meno mecenatai, privatūs asmenys mielai skolina kūrinius ne tik parodoms, bet ir nuolatinėms ekspozicijoms. Parodai kūrinius skolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis, UAB „Bikuvos prekyba“, kiti privatūs kolekcininkai. Dalis tapybos darbų eksponuojama iš Žmuidzinavičių šeimos. Parodą galima aplankyti iki rugpjūčio 29 d.
