Žurnalų archyvas

Maršrutas vasario 10–12 dienoms

10 vasario, 2023, KPK redakcija | Maršrutai

PENKTADIENIS, 02 10

Fotografijos ir poezijos paroda „Palengva (ati)tirpsta“, 09:00–17:00
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13

Skirtingų kartų ir sričių kūrėjos Dovilė Zelčiūtė (tekstai) ir Milda Kiaušaitė (vaizdai), reaguodamos viena į kitos žodžius bei atvaizdus, siekia ne paprasčiausiai juos iliustruoti, bet megzti dialogą apie savo skirtingai ir panašiai patiriamą realybę, laiko tėkmę, atskleisti ne tik estetinius, bet ir giluminius jų klodus. Šiais darbais tarytum klausiama – gyvenimas palengva „atitirpsta“, taigi, yra prisimenamas, kai atsigręžiame į savo patirtis ir jas reflektuojame, ar gyvenimas palengva tirpsta, nuo mūsų nuteka, nubėga, nyksta ir kasdien jo vis mažiau? Kas mums lieka kaip mūsų esatis? Štai ties šia prisiminimo – atsisveikinimo akimirka ir stabteli fotografija ir poezija.

Atvirukų ir atvirlaiškių paroda „Mielas, Aleksandrai!“, 10:00–17:00
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namai, K. Petrausko g. 31

Parodoje pristatomi atvirukai ir atvirlaiškiai iš kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, kariljonininko Aleksandro Kačanausko (1882-1959) kolekcijos. Daugumą atvirukų kompozitorius įsigijo pats, studijuodamas ar lankydamasis įvairiose užsienio šalyse bei keliaudamas Lietuvoje. Kitus atvirukus muzikui atsiuntė kolegos, draugai, giminaičiai: Veronika Podėnaitė, Juozas Naujalis, Juozas Byla ir kt.

Elmiros Belialovos parodos „Margos gijos. Tradiciniai tautų kostiumai“ atidarymas, 16:30
Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Vytauto pr. 52

Tradiciniai liaudies kostiumai atspindi tautų istoriją – audinių gijose susipina puoselėtos tradicijos, krašto žmonių charakteriai, protėvių paveldas, liaudies muzikos ir šokio atspindžiai.

Esate kviečiami į liaudies meno kūrėjos, ukrainietės Elmiros Belialovos ir Lietuvos švietimo istorijos muziejaus parodos „Margos gijos. Tradiciniai tautų kostiumai“ atidarymo renginį. Vakaro metu savo pasirodymus dovanos Kauno Sakralinės muzikos mokyklos kanklių klasių auklėtiniai. Kūrinius atliks: Augustė Navickaitė, Emanuelis Jakelis, Marta Stasiukynaitė, Meirita Paužaitė.

Dr. Antano Adomėno knygos „Lietuvių diaspora. Nuo Karaliaučiaus iki Čikagos“ pristatymas, 17:00
Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33

Knygos vertimu iš anglų kalbos ir leidyba pasirūpino Pasaulio lietuvių centro leidykla. Lietuviškasis leidimas papildytas filmu apie Lietuvių chartą. Apie pirmąją vadinamąją „grynorių“ bangą ir išeivius palikusius tėvynę Antrojo pasaulinio karo metais knygoje pasakojantis dr. A. Adomėnas kviečia pažvelgti į abiejų bangų lietuviškų bendruomenių susitelkimo priežastis bei siekį išlaikyti lietuviškas šaknis.

Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvaus prof. Vytis Čiubrinskas, dr. Eugenija Vaitkevičiūtė, Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius. Meninę dalį dovanos Kauno mišrus choras „Leliumai“ (meno vadovas ir dirigentas Dainius Druskius). Renginio metu bus rodomos ištraukos iš prie knygos pridėto filmo „Lietuvių charta 1949–1999–2019“. 

Premjera. Filmas „Buona Sera“, 18:15
„Romuva“, Laisvės al. 54

Trumpametražis pasakoja apie po Pietų Europą klajojančius performanso menininkus, pasivadinusius žaismingu „Circo Soluna“ vardu. Jų namai – arklių traukiami ryškiaspalviai vagonai, neturintys nei šiuolaikiniam žmogui įprastų buities patogumų, nei interneto ryšio. Net ir „virtuvė“ – mažas ponio traukiamas vagonėlis, kuriame sudėti pagrindiniai nedūžtantys indai ir daugiausia miestelių gyventojų sunešti jų pačių užauginti ar pagaminti produktai. Atrodo, kad čia vyrauja utopinė laisvė, tačiau su kiekviena diena prasideda nauji išbandymai.

Filmą pristatys ir apie jo kūrimą papasakos režisierė, prodiuserė Justė Michailinaitė.

Kadras iš filmo

ŠEŠTADIENIS, 02 11

R. Maskoliūno knygos „1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pristatymas, 14:00
Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, B. Sruogos g. 21

Muziejus kviečia į rašytojo Balio Sruogos 127-ųjų gimimo metinių šventę. Renginio metu bus pristatyta Rolando Maskoliūno knyga „1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Autorių kalbins literatūrologė Neringa Markevičienė, muzikuos fleitininkė Akmėja Čyžaitė.

Knyga – tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika.  1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Modernizmo vėjai jaučiami ir Lietuvoje, kur jauni akiplėšos paldieninkai su Kaziu Binkiu priešaky kritikuoja Maironį ir šokiruoja kitus klasikus, išleidę „Keturių vėjų pranašą“, o Miunchene studijuojantis Balys Sruoga kursto šį konfliktą. Jo laiškuose mylimajai Vandai atsiskleidžia ne tik kasdienio gyvenimo rūpesčiai ir meilės kančios, bet ir svaiginanti laisve ir galimybėmis, moderni, kitoniška ateitis.

Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Nejau R. M. Rilkės, O. Milašiaus ir kitų rašytojų metafizinio nerimo kupinos poemos iš tiesų pranašauja žmonijai naują katastrofą?

Interaktyvus susitikimas Moterų ir mergaičių dienai moksle paminėti, 14:00
Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Vytauto pr. 52

Susitikimo metu lankytojai susipažins su išskirtine švietimo istorijos asmenybe – Maria Montessori. Atkakliu darbu tarptautinio pripažinimo sulaukusi pedagogė darbo praktikoje taikė savarankiško jaunesniojo amžiaus vaikų mokymosi metodą. M. Montessori, remdamasi ilgamete praktika, sukūrė plačiai iki šių dienų praktikuojamą Montessori pedagogikos teoriją.

Susitikimo dalyviai patys išbandys pojūčiais paremtas Montessori edukacines priemones, suvokimo principu grįstus matematinius sprendinius bei formules, kalbos ir gramatikos mokymosi metodus.

Registracija tel. +370 650 410 18 arba el. paštu info@lsim.lt

Lars von Trier retrospektyva: „Manderlis“ (Manderlay), 17:00
„Romuva“, Laisvės al. 54

Antroji „Amerikos trilogijos“ dalis – „Dogvilio“ (jį „Romuva“ rodys penktadienį) tęsinys, kuriame toliau vystosi Greisės (vaid. Bryce Dallas Howard) istorija. Kartu su tėvu (vaid. Willem Dafoe) išvykusi iš klaustrofobiško Dogvilio, ji atvyksta į uždarą Manderlio plantaciją Alabamoje, kur netikėtai susiduria su vergovės siaubais. Nusprendusi vergams įkvėpti demokratijos pagrindus Greisė susiduria su tikrąją socialine realybe. 

Koncertas „Dolce Fiamma – švelni liepsna“, 17:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Koncertas leis pasinerti į retai atliekamą Antonio Vivaldi, Antonino Dvořako, Reynaldo Hahno, Gioachino Rossini bei Lietuvoje nežinomo portugalų kompozitoriaus Francisco de Lacerda muziką. Žinoma, programa neapsieis ir be Lietuvos kompozitorių kūrybos, o visus nuostabius kūrinius į visumą sulies amžinoji meilės tema.

Muzikalumu ir interpretacijomis su klausytojais dalinsis žinomos atlikėjos, tarptautinių konkursų laureatės – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė bei  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, menų daktarė Giedrė Muralytė.

SEKMADIENIS, 02 12

Filmas „Rose Namajunas: aš esu čempionė“, 10:50 / 19:35
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

„Renkuosi meilę“, – kiekvieną ryta sau pakartoja UFC čempionė Rose Namajunas. Ringe ši kovotoja juda muzikos ritmu, o po pergalių gaubiasi trispalve. Menininkų iš Lietuvos šeimoje gimusi profesionali sportininkė šiame jautriame ir iki skausmo atvirame dokumentiniame pasakojime atskleidžia esminį skirtumą tarp smurto ir kovos. 

Marius A. Markevicius yra vieno visų laikų žiūrimiausių dokumentinių filmų Kita svajonių komanda“ (angl. „The Other Dream Team“) Lietuvoje autorius. Amerikos lietuvis taip pat režisavo romano apie tremtį „Tarp pilkų debesų“ (angl. „Ashes in the Snow“) ekranizaciją. Pasakojimu apie Rose Namajunas jis tęsia savo misiją apie mažą, bet drąsią lietuvių tautą įtaigiai pasakoti visam pasauliui. 

Nemokama ekskursija „Laikinosios sostinės kino teatrai“, 14:00
Susitikimo vieta: Kauno valstybinis lėlių teatras, Laisvės al. 87A

„Tai bus pasivaikščiojimas Laikinosios sostinės epochos kino teatrų keliu: nuo kuklių užuomazgų iki technologiškai pažangių kino rūmų, kūrybingai konkuravusių tarpusavyje. Ekskursijos metu per architektūrinę ir istorinę prizmę pažvelgsime į vieną esminių to meto kauniečių pramogų – kiną, aplankysime buvusių kino teatrų vietas“, – sako architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis, kuris ves ekskursiją“.

Ekskursija prasidės nuo Lėlių teatro, buvusio kino teatro „Odeon“ / „Glorija“ ir baigsis Žaliakalnyje esančiu „Dainos“ kino teatru, kuris šiuo metu keliamas naujam gyvenimui.

Šią nemokamą ekskursiją organizuoja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Tai viena iš keliaujančios parodos „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) dalių. Paroda, kuri įrengta modifikuotame jūriniame konteineryje, šiuo metu stovi Rotušės aikštėje ir veikia visą parą.

Spektaklis „DreamWorks“, 16:00
Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Anot dramaturgo Ivano Vyrypajevo, „DreamWorks“ – tai tiesiog meilės istorija. Režisieriui Agniui Jankevičiui atrodo, kad autoriui labiau rūpi įpratinti žmones prie minties, kad visiškai nebesvarbu, kas jau yra įvykę – svarbu tik tai, kaip tu norėtum pratęsti savo istoriją ir nuo kurios vietos. Nėra fatališkų klaidų, kažkieno kaltės ar likimo. Gyvenimo nelaimės, protą aptemdantis pyktis ar kvailas elgesys čia tampa šansu pažiūrėti į viską kitaip.

Remio Ščerbausko nuotr.

Lars von Trier retrospektyva: „Melancholija“ (Melancholia), 18:15
„Romuva“, Laisvės al. 54

Į Žemę skriejant paslaptingai planetai, sukelsiančiai neišvengiamą pasaulio pabaigą, dvi seserys (vaid. Kirsten Dunst ir Charlotte Gainsburg) bando padėti viena kitai susitaikyti su likimu. Nepaprastai vizuali ir įsimintina, daugybės žiūrovų širdis pavergusi apokaliptinė drama leidžia artėjančios katastrofos akivaizdoje pajusti gyvenimo trapumo grožį. Antroji režisieriaus „Depresijos trilogijos“ dalis.

Kadras iš filmo