PIRMADIENIS, 10 04
Arvydo Čiukšio fotografijų parodos „Never Sleeps“ atidarymas, 18:00
Kauno autobusų stotis, Vytauto pr. 24
Kaunas niekada nemiega. Tokį miestą pro objektyvą mato fotografas Arvydas Čiukšys ir savo užfiksuotais įtraukiančiais vaizdais dalinasi su visais Kauno autobusų stoties keleiviais.
„Never Sleeps“ – tai ramūs pasivaikščiojimai po naktinį miestą, kuomet pagrindiniais veikėjais tampa gatvių žibintai, rusenančios šviesos languose, antenos, elektros stulpai, automobiliai.
Lietuviškų šokių vakaras, 18:00
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, L. Zamenhofo g. 4
Kaune šokių ir pasidainavimų vakarai folkloro ansamblių ar žygeivių aplinkoje buvo rengiami nuo XX a. 7–8 dešimtmečių sankirtos. Dėl laikmečio aplinkybių tokie vakarojimai buvo gan uždari, skirti išimtinai „savos aplinkos“ žmonėms. Organizuotai niekas šokti nemokė – norintys išmokdavo patys, pasižiūrėdami į greta šokančius.
Šiandien šokti ir išmokti šokti lietuviškus tradicinius šokius gali kiekvienas – muziejus kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį kviečia į jau daugiau kaip dešimtmetį organizuojamus šokių mokymus ir vakarones, vyksiančias pačioje miesto širdyje – senamiestyje – L. Zamenhofo gatvėje.
Koncertas Armėnijos nepriklausomybės dienos bei Armėnijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-mečiui paminėti, 19:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Lietuva didžiuojasi, kad pirmoji pasaulyje pripažino Armėnijos nepriklausomybę ir yra viena pirmųjų šalių, su kuria Armėnija 1991 m. užmezgė diplomatinius santykius. 1991 m. rugsėjo 21 d. dauguma armėnų referendume balsavo už tai, kad Armėnija taptų nepriklausoma valstybe. Todėl šiais metais Armėnija taip pat mini ir Nepriklausomybės dienos 30-ąjį jubiliejų. Tad, 2021-aisiais Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijoje ir Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje savo veikla įprasmins ir pažymės šiuos svarbius jubiliejus.
Koncertinės įstaigos Kauno valstybinė filharmonija ir Kauno miesto simfoninis orkestras bendradarbiaudamos su Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje rengia šventinį koncertą ir kviečia visiems kartu pasidžiaugti šiomis gražiomis sukaktimis.
Programoje – Vytautas Barkauskas – „Prisikėlimo oratorija“, op. 138 ir Tigran Mansurian – „Requiem“.
ANTRADIENIS, 10 05
Kristinos ir Regimanto Meilučių fotografijų parodos „Palengvėjimo būsena“ atidarymas, 17:30
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių padalinys, Sandėlių g. 7
Pasak parodos autorių, kiekvieno žmogaus gyvenimo kreivėje yra pikų ir atoslūgių. Po sunkaus, tamsaus periodo įgyjama patirties, išminties, o galiausiai ateina palengvėjimo būsena. Parodos herojų gyvenimuose taip pat buvo pačių įvairiausių patirčių ir išgyvenimų. Tarp jų moteris, kuri įveikė klastingą ligą. Mergina, kuri patyrė artimo žmogaus netektį. Viena iš herojų didžiąją savo gyvenimo dalį kovojo su didžiuliu savo kūno svoriu. Tačiau fotografai sako, kad tai tik būsenos, požiūris, o pradėjus mąstyti pozityviai, galima daugiau nesijaudinti dėl praeities ir atrasti, kas džiugina, nuramina, palengvina, suteikia sparnus.
Parodą iki spalio 31 d. aplankyti galite bibliotekos darbo metu: I–V – 9–19, VI – 10–16
Kino programa „Lokys, liūtas ir šakelė“: „Paryžius. 13-as rajonas“ (Les Olympiades, Paris 13e), 19:00
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49
Nuolatinis Kanų kino festivalio konkurso dalyvis (ir „Auksinės šakelės“ laimėtojas už „Dypaną“) prancūzų režisierius Jacques Audiard’as šiemet pristatė juostą apie jaunus žmones, seksą ir miestą.
Šiuolaikiškame, miesto energija pulsuojančiame Paryžiuje jo gyventojai prasilenkia aistros, geismo ir meilės kryžkelėse. Juodai baltame ekrane stebime, kaip trys merginos ir vaikinas perrašo šiuolaikinės meilės apibrėžimą.
Kino programa „Lokys, liūtas ir šakelė“, skirta Berlyno, Venecijos ir Kanų kino festivalių filmams, vyks spalio 5–10 dienomis.
TREČIADIENIS, 10 06
Senjorų trečiadienis, 15:00
Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33
Spalis Kaune – senjorų mėnuo. Kiekvieną mėnesio trečiadienį ta proga sodo vartus ir duris plačiai atverianti prezidentūra šią savaitę kviečia į ekskursiją „Septynios rūmų istorijos. Preliudija“. Muziejaus sodelyje veikianti paroda nustebins kauniečius, kurie Vilniaus g. 33 numeriu pažymėtą istorizmo stiliaus pastatą atpažįsta kaip tarpukario Lietuvos Prezidento rūmus.
Ekskursijoje bus pasakojama kone du šimtmečius apimanti šio pastato ir jį supančios aplinkos istorija. XIX a. viduryje statytas gyvenamasis namas išgyveno ne vieną transformaciją, liudija gausybę politinio gyvenimo verpetų bei čia virusio kasdieninio gyvenimo džiaugsmus ir vargus. Esant blogam orui, ekskursija persikels į muziejaus vidų.
„Komoda“: mainytuvės, 16:00
TEMPO erdvė, M. Daukšos g. 34
Mados projektui „KOMODA“ ypač svarbus tvarumas, drabužių ilgaamžiškumas, manome, kad daugelį dėvėtų drabužių galima prikelti antram, galbūt netgi turiningesniam gyvenimui. Jei jums pakeliui, atsineškite nebenorimus drabužius/aksesuarus ir jais apsikeiskite su bendraminčiais.
Spektaklis „Aš – Moljeras!”, 18:00
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71
Moljeras skelbė: „Šis spektaklis yra skirtas žmonėms pailsėti po sunkios darbo dienos, nes juokas – geriausias daktaras!“ Nemirtingoji komedija „Tariamas ligonis“ pasakoja apie seną turtuolį, kas mėnesį nemažą sumą paklojantį daktarams ir vaistininkams. Išleisti savo dukterį už daktaro ir gauti nemokamas gydymo paslaugas iš žento – puikus ligonio sumanymas. Tačiau jei kas ir buvo tikrasis ligonis, tai pats Moljeras, o jo liga – teatras. Šio spektaklio režisierė, dramaturgė ir aktorė Inesa Paliulytė šmaikščiai perrašė „Tariamą ligonį“, pagrindinį vaidmenį patikėdama pačiam Moljerui.
„Šis adresas neegizstuoja“. Dirbtinio intelekto sukonstruoto dramaturginio teksto pristatymas, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Platformos ALTR ir Arnio Aleinikovo suburta klūrybinė komanda tyrinėja dirbtinį intelektą ir pasitelkiant J. L. Austino performatyvumo teorijos aspektus siekia į tekstą pažvelgti kaip į savaime performatyvų, didelę galią turintį kalbos aktą (ang. speech act).
Kokį turinį jis gali suformuoti, kokį santykį gali sukurti, kokią įtaką mūsų šnekamajai kalbai gali turėti dirbtinio intelekto atsiradimas fizinėse erdvėse bei ką mums apie mus gali papasakoti?
„Noriu, kad tai niekada nesibaigtų, keliauju ratu vėl ir vėl, bijau, kad tu kada nors sprogsi. Tada pagaliau ateina dienos metas, nejučia ateina naktis ir tu kupinas baimės. Kai miegi, atrodo, kad tik žmonės yra pabudę, o gal jie mirę ir nori, kad tu pabustum. Kažkam kažkur ši diena yra blogiausia jų gyvenime. Tai vis tęsiasi“ (ištrauka iš teksto).
KETVIRTADIENIS, 10 07
„Istorijų festivalis 2021“: „Namuose“
Įvairios vietos
Istorijų festivalis yra vienas iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių, jungiantis istorijų pasakotojus: muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus, vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus.
Šiemet festivalis kviečia kalbėti apie namus, kuriuose telpa visas pasaulis, namus, kuriuose gimsta Istorija. Gyvenimo namuose istorijas bus pasakojamos šiuolaikinio meno kūriniuose, aktorių pasirodymuose, naujas patirtis pasiūlys sumuziejinti namai – memorialiniai muziejai ir kitose miesto bei rajono miestelių erdvėse.
Julijos Račiūnaitės tapybos paroda „Neišvengiamas gamtovaizdis“
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Parodoje eksponuojamų peizažų ciklo tema – pakelių (paplenčių), užmiesčių gamtovaizdžio infrastruktūros kismas per pastaruosius porą dešimtmečių.
J. Račiūnaitė vysto plataus spektro kūrybinę veiklą: dirba kultūros žurnalistikos srityje, rašo autorinius, kūrybinius tekstus, vykdo kultūrinius tyrimus, kuria skaitmeninės tapybos, iliustracijos, fotografijos, grafikos srityse.
Paroda veiks iki spalio 21 d.
Paskaita „Mažoji Olandija Lietuvoje 1939 – 1940 m.: asmenys, ryšiai, veiklos“, 17:00
Sugiharos namai, Vaižganto g. 30
Šiaurės Kasablankos akademija tęsia paskaitų ciklą. Šįkart istorikas Arvydas Pakštalis (VDU) skaitys paskaitą, kurioje pasidalins naujausiais archyviniai tyrimais iš Lietuvos ir pasaulio archyvų, pristatys didesnę nei manyta olandų bendruomenę Lietuvoje, dėmesio skirs ir žinomiausiam olandui to meto Lietuvoje, „Philips“ direktoriui, Nyderlandų garbės konsului, Pasaulio Tautų Teisuoliui Janui Zwartendijkui.
