PIRMADIENIS, 09 06
Miglės Ceinorytės paroda „win win“, 15:00 – 00:00
Baras „Godo“, Laisvės al. 89
Miglė Ceinorytė – grafikos dizainerė ir kūrėja, kūryboje plačiai analizuojanti komunikacijos reiškinį. Įvairūs informacijos skleidimo, gavimo, priėmimo, procesai inspiravo daugelį kūrinių, kuriuose toliau plėtotos tokios temos, kaip klaidingi prisiminimai, informacijos klaidos ir dezinformacija, suvokimas. WINWIN – tai paroda, kurią įkvėpė kasdienybėje plėtojamos pokalbių temos. Dažnai jos nelinksmos, nejaukios ar bendrąja prasme neigiamos. Tik šio negatyvo kontekste, bendraujant ir dalinantis patirtimis, nejučiamai randami atsakymai ir formuojami teigiami laimės bei sėkmės receptai.
„Šokanti L. Zamenhofo gatvė“, 18:00
L. Zamenhofo g.
Iki pat pandemijos pradžios, pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje susirinkdavo būrys žmonių, norinčių pašokti. Ir ne veltui. Visgi L. Zamenhofo gatvėje vyksiantys lietuviškų šokių vakarai turi gana ilgą praeitį – jie muziejuje organizuojami jau daugiau kaip 10 metų, t. y. nuo pat 2009-ųjų!
Siekdami saugoti ir populiarinti lietuvių šokio tradiciją, mokyti lietuvių liaudies šokių, ugdyti platesnį požiūrį į liaudies kultūrą ir tradicinę muziką, rugsėjo 6 d. 18.00 val. kviečiame į ypatingą renginį, kuris nebeapsiribos sale, o vyks pačioje gatvėje!
Kaip visada, šokiuose muziejus kviečia dalyvauti mokančius ir nemokančius šokti, su pora ir be poros.
ANTRADIENIS, 09 07
Paroda „Totoriai – Lietuvos kariai“, 10:00 – 17:00
Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64
2021 m. paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Šiais metais sukanka 700 metų kai didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas pakvietė kaip sąjungininkus totorių karius į pagalbą kovoje prieš kryžiuočius. Totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir ypač jos karybos istorijoje. „Paroda siekiame supažindinti visuomenę su Lietuvos totoriais, viena seniausių etninių grupių, gyvenančių Lietuvoje, bei jų indėliu į Lietuvos valstybės gynybą, todėl naudojami eksponatai, vizualiniai sprendimai ir interaktyvi medžiaga padės pažinti mažai pažįstamą etninę grupę“, – sako parodos kuratorė Justina Nenortaitė.
„Lauko kinas“: „Kiaulė“ (Pig), 21:00
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kiemelis, Vytauto pr. 52
„Kiaulė“ pasakoja apie trumų medžiotoją, kuris gyvena vienas Oregono tyruose. Kai kažkas pagrobia jo mylimą kiaulę, jis privalo keliauti į Portlandą ir iš naujo patirti savo seniai pamirštą praeitį. Vis dėlto pagrobėjai padarė klaidą – jis nėra paprastas trumų medžiotojas. Jis prisimena kiekvieną patiekalą, kurį kada nors gamino. Prisimena kiekvieną žmogų, kuriam kada nors serviravo. Jis gyvena savo gyvenimą dėl jų, o jie jo net nemato.
„Kiaulė“ – keršto trileris, kulinarinis filmas ir komedija viename, tuo pačiu pasakojantis apie maistą, meilę ir praradimus. Pagrindinį vaidmenį Michael Sarnoski režisuotamefilme atlieka „Oskarą“ pelnęs aktorius Nicolas Cage’as.
TREČIADIENIS, 09 08
Jūratės Sučylaitės knygos „Prieš srovę. Psichikos sveikata ir vertybės šiuolaikiniame pasaulyje“ pristatymas, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18
Socialinių mokslų daktarė, gydytoja psichiatrė, poetė ir poezijos terapeutė, Klaipėdos universiteto profesorė Jūratė Sučylaitė kviečia pamąstyti, ar galima šiuolaikiniame pasaulyje išsaugoti vidinį vientisumą, gebėjimą suprasti save patį, kurti gyvenamąją aplinką, palankią žmogaus psichikos sveikatai. Pokalbį moderuos pedagogas, literatūros apžvalgininkas Vidas Dusevičius. Vakarą paįvairins Ilonos Papečkytės atliekama dainuojamoji poezija.
Renginys – tarptautinio projekto „Europos „Emocijų bibliotekos“: naujas būdas pritraukti auditorijas ir palaikyti socialines transformacijas Europoje“ dalis. Projektas dalinai finansuojamas pagal ES programą „Kūrybiška Europa 2014–2020“ ir Lietuvos kultūros tarybos.
Kūrybinių dirbtuvių ciklo „Vaizduotės praktikos“ renginys, 18:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8
Kauno apskrities viešoji biblioteka pradeda kūrybinių dirbtuvių ciklą, skirtą vaizduotei ir jos ugdymui. Kiekvieną mėnesį vyks du užsiėmimai suaugusiųjų kūrybiškumui tyrinėti.
Pirmasis vakaras – „Teatras ir savityra“. Įvadinėje užsiėmimo dalyje susipažinsime su teatro metodais, skirtais sceninei partnerystei, improvizacijai, refleksijai ir vidinei introspekcijai.Teatras – puikus ir saugus būdas užčiuopti savo vaizduotės ribotumus ir… juos sutrupinti.
Šventinis koncertas „100 metų vienybės“, 18:30
Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64
Muziejaus 100-mečiui skirtą renginį atidarys Lietuvos karinių oro pajėgų orkestro koncertas. Iškart po jo renginio vedėjas aktorius Andrius Žiurauskas visus pakvies stebėti tradicišką, 1923 m. pradėtą, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremoniją, po kurios aidės XVIII a. artilerijos pabūklo salvės. Po muziejaus tradicijų pristatymo, visų dėmesį prikaustys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos Defilė programa. Jai pasibaigus renginio dalyviai išgirs VDU kamerinio orkestro koncertą, kuriam diriguos charizmatiškasis Vytautas Lukočius, o visus savo balsu stebins operos solistas Egidijus Bavikinas. Renginį vainikuos Lietuvos kariuomenės mokyklos parašiutininkų pasirodymas.
KETVIRTADIENIS, 09 09
Festivalis „Namas Nr. 3“: spektaklis – nuotykis vaikams „Sekretas“, 10:00 / 11:30 / 13:00
„K.I.N.A.S Panemunė“, Vaidoto g. 26
Panemunėje, netoli Nemuno, šalia smaragdiškai žalio šilo, stovi paslaptingas namas. Namas pilnas istorijų ir paslapčių, menantis kone šimtą metų. O per tokį laiką… oho… kiek visko įvyko: ir gero, ir blogo, ir linksmo, ir liūdno. Bet po truputį visos šios istorijos, kuriomis buvo pripildytas namas, nyksta. Kodėl? Tarsi spalvoti kaleidoskopo stikliukai – kiekvienas namo kambarys atskleis po mažą paslaptį ir leis vis labiau priartėti prie atsakymo.
Interaktyviame spektaklyje, pasitelkus regą, klausą, uoslę, lytėjimą, vaikai bandys išnarplioti tikrą detektyvą, kurio metu sužinos ne tik namo, bet ir Panemunės istoriją. Mažieji žiūrovai įtrauks į spektaklio siūlomą nuotykį, o žadinant jų smalsumą, vaizduotę ir kūrybiškumą, kiekvienas iš jų galės patirti, koks nepakartojamai įdomus yra netradicinis teatras.
Dokumentinio filmo „Albumai iš Vaitkuškio“ premjera, 17:00
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55
Dokumentinės apybraižos herojumi Andrzejus Ciecierskis pasirinko grafą Stanislovą Kazimierą Kosakovskį (1837–1905). Keletą mėnesių profesionalus dokumentalistas kruopščiai rinko medžiagą apie iškilią grafo asmenybę muziejuose, archyvuose, bibliotekose. Su filmavimo grupe lankėsi Vaitkuškyje, Ukmergėje, Kaune, Vilniuje – vietose, kurios susijusios su S. K. Kosakovskiu.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi 65 iš 67 Lietuvoje išlikusių Vaitkuškio dvaro albumų, per 300 pavienių fotografijų, 54 knygos.
Paroda „Belaukiant krypties“ atidarymas, 18:00
VDU menų galerija „101“, Muitinės g. 7
Parodoje eksponuojami menininkių Niamh Seana Meehan (Š. Airija) ir Gintės Regina (Lietuva) darbai jau buvo rodomi Šiuolaikinio meno centre Derry~Londonderry mieste Šiaurės Airijoje. Menininkės buvo pirmosios mainų rezidencijų programos „DeMo“ (Dekoduojant modernybę) dalyvės. Dar 2020 metų vasario mėnesį abi rezidavo programos partnerių organizacijose: Niamh Seana Meehan dirbo Kauno menininkų namuose, o Gintė Regina – Šiuolaikinio meno centre Derry~Londonderry. Ten, tais pačiais metais, jos surengė dvi individualias parodas vienu metu, kurios dabar susijungia parodoje „Belaukiant krypties“ Kaune. Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.
Registracija į atidarymo renginį: https://cutt.ly/XWuKvw6
Premjera. Opera „Turkas Italijoje“, 18:00
Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91
Bendras kauniečių ir Estijos koncertinės įstaigos „Promfest“ projektas XIX a. pradžios Gioachino Rossini operą nuspalvins ryškiomis praeito šimtmečio 90-ųjų estetikos spalvomis, panardins į realybės šou baseiną ir supažindins su savaip pasaulį reginčiais kupidonais.
Spektaklio metu bus įveiklintos šiuolaikinės medijos. Šiomis priemonėmis statytojai siekia sukurti paviršutiniškumo, saldaus kičo įspūdį, kuomet operos personažai nebesugeba atskirti realybės nuo fikcijos. Ekranas tampa esminiu ir vieninteliu realybės įrodymu. Tai aliuzija ir į karantininę realybę, kai buvome priversti savo gyvenimus stebėti per ekranus, ne savo noru užsidaryti tarp keturių sienų ir kurti savąjį realybės šou. Tai operos reagavimas į globalią problematiką.
