PENKTADIENIS, 07 15
„ConTempo“. Tarpdisciplininis performansas „Wreck“, 15:00
J. Biliūno a., Kačerginė, Kauno raj.
Italų choreografo Pietro Marullo kūrinys „Wreck“ pirmą kartą buvo pristatytas 2017 m. ir apkeliavo Europos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynus. ir yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Šį kartą šokio spektaklis atgims Lietuvoje, jį atliekant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, šiuolaikinio šokio specialybės studentams. „Wreck“ – tai performansas, jungiantis judesį, garsą, vizualinį meną ir kalbantis katastrofos metaforomis. Vienu svarbiausių pasirodymo akcentų tampa erdvėje judanti didžiulė, juoda ir oro pripūsta skulptūra. Ši žmones ryjanti ir spjaudanti būtybė primena Leviatano alegoriją, senuosius mitus apie giliavandenes pabaisas arba pavojingą žmogaus būklę. Liepos 16 d. spektaklis viešės Zapyškyje, liepos 17 d. – Babtuose.
Istorijų festivalis. „KOSMOS APP“ pristatymas, 18:00
„Laukas“, Nepriklausomybės a. 12
Nuo 2019 metų vizualinių eksperimentų teatras KOSMOS THEATRE bendradarbiaudamas su „Kaunas 2022“ programa „Atminties biuras“ vysto papildytos garsinės realybės mobilios aplikacijos idėją. Aplikacijos tikslas – prikelti įdomiausias Kauno miesto istorijas (tiek fiktyvias, poetines, tiek dokumentines, istorines) ir suteikti galimybę individualiai jas patirti miestiečiams ir miesto svečiams paprasto pasivaikščiojimo metu. Pagaliau šią vasarą tris metus vystyta mobili aplikacija išvysta dienos šviesą ir Istorijų festivalyje pristato net keturias skirtingas menines papildytos garsinės realybės programas. Penktadienio vakarą – projekto aptarimas ir diskusija.
Šiuolaikinio cirko spektaklis „Drabužiai ir mes“, 20:00
„Kaunas 2022“ vasaros scena, Rotušės a.
Ką mums reiškia drabužiai? Kas mes be drabužių ir kaip jie mus keičia? Ar jie gali mus apsaugoti? Ką jie slepia? Drabužiams užvaldant mūsų pasaulį, stengiamės nusirengti sluoksnius, po kuriais slepiamės, kad atskleistume tikrąją savo tapatybę. Apie tai – tarptautinės trupės „Kanta Company“ (Kęstas Matusevičius, Aino Mäkipää, Lyla Goldman) spektaklis.
„Romuvos“ lauko kinas. „Įsimylėję gyvenimą (Une vie démente)“, 22:30
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kiemelis, Vytauto pr. 52
Smagi, žavi porelė – Noemi ir Aleksas – pradeda galvoti apie vaiką. Alekso mama, ekscentriška galerijos savininkė, visaip kaip skatina juos paskubėti. Skatinimo būdai kasdien tampa vis keistesni, kol Aleksas suvokia, kad jo mama serga demencija. Taip vietoj naujagimio į poros gyvenimą įsiveržia visai kitokia sumaištis. Į jautrią temą pažvelgę nuoširdžiai ir su humoru, režisieriai Raphaëlis Balboni ir Anna Sirot pelnė aštuonis prizus nacionaliniuose Belgijos kino apdovanojimuose, įskaitant geriausio metų filmo.
Šis seansas yra kartu su „Lokys, liūtas ir šakelė“ organizuojamo projekto „Europietiško kino kelionės“ dalis. Projekto seansai kviečia pažinti ir pamilti skirtingų Europos šalių kiną bei originaliausius filmus išvysti išankstinių premjerų metu. Projektas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
ŠEŠTADIENIS, 07 16
Ekskursija po parodą „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“, 12:00
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13
Ši ekskursija – tai unikali proga susipažinti su nepaprastos valios asmenybės, SSRS nusikaltimų prieš žmogiškumą liudininkės Dalios Grinkevičiūtės gyvenimu ir kūryba. Per regos, kvapo, klausos ir kitus pojūčius lankytojams atskleidžiamas „Lietuvių prie Laptevų jūros“ autorės įveiktas kelias, patirtys, vidinių jėgų paieškos ir jos fenomenalios atminties triumfas prieš neviltį, neteisybę ir Sibiro stichijas. Ekskursijų vadovo perteikiama rašytojos istorija įkvepia jai pačiai būdingą kovinį ryžtą – gyventi, nepamiršti, paliudyti.
Pirmą kartą Kaune rodomas ankstyviausias 1949–1950 m. D. Grinkevičiūtės rankraštis. Tai pats emocingiausias rašytojos tekstas, kuriame užfiksuota daug įvykių, detalių, smulkmenų. 2021 m. prisiminimai įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Parodoje išvysti rankraščius galėsite ribotą laiką – iki liepos 30 d.
Istorijų festivalis. Eisena „Susitaikymo kelias“ ir opera „Nabukas“, 19:00
Pradžia: Linkuvos g. 2
Kauno geto likvidavimo metinių eisenoje kviečiami dalyvauti visi, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. „Esame Kauno piliečiai, todėl visa, kas vyksta ar įvyko mieste, – mūsų visų atsakomybė“, – rašoma kvietime.
Gyva žmonių eisena pakartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią nuo Vilijampolės iki IX forto. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, išryškinančios istorinius ir emocinius įvykio aspektus. Simbolinio kelio pabaigoje įvyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas). Operos aktualiai ir šiuolaikiškai interpretuojamas pastatymas atskleidžia tautos (ji gali būti bet kuri) kovos su bet kokia priespauda ir išsivadavimo troškulio idėja, nūdienos niūrių įvykių pasaulyje kontekste skambanti itin reikšmingai ir paveiki įvairioms tautoms ir kultūroms. Projekto erdvė – Kauno IX fortas – puikiai tinka atskleisti vertybių konfliktus, priespaudos, beprasmės kančios temą ir kalbėti apie išsilaisvinimo viltį.
„Pasaulis skamba“. „Opsa Dehëli“ koncertas, 19:00
Rokų laisvalaikio salė, Nemuno g. 14, Rokai
Romų giesmės ir laukinės kumbijos garsai paverčia kiekvieną „Opsa Dehëli“ koncertą epiniu šėlsmu. Kolektyvas susibūrė Bordo mieste Prancūzijoje, o jų muzikinės kelionės geografija apima Lotynų Ameriką ir Balkanus.
SEKMADIENIS, 07 17
Paroda KONTR-ARGUMENTAS V, 11:00–16:00
„Meno parkas“, Rotušės a. 27
Naujosios kartos tapytojų parodos dalyviai: Jonas Meškauskas, Agata Orlovska, Mantas Valentukonis, Šarūnas Baltrukonis, Rasa Deveikytė, Emilis Šeputis, Adelė Urbanavičiūtė, P1ge3on, Ieva Jaruckytė, Liudas Matijošius, Aurelija Bulaukaitė.
Kuratoriai: Vita Opolskytė-Brazdžiūnienė ir Kazimieras Brazdžiūnas.
Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, 12:00–18:00
A. Mackevičiaus g. 27
MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva. Suprasti meninę, kultūrinę ir politinę šių dviejų miestų sąveiką parodoje padeda „kalnai“ – centro, kliūties, iššūkio, komplekso, autonomijos, ginties metafora. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino kalną, Žaliakalnį, Boufalo kalną ir Pelėdų kalną – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.
Istorijų festivalis. Meninės instaliacijos „Slenkstis“ pristatymas, 16:00
Pradžia: Kęstučio g. 6A
Menininkės Jyll Bradley (JK) skulptūrinė instaliacija „Slenkstis“ – tai ant miesto centro pastatų fasadų pritvirtinti maži meno objektai, kuriuos įkvėpė mezuza. Mezuza – tai prie namų ar darbovietės durų prikalama dėžutė su pergamento ritinėliu. Šventame ritinėlyje – hebrajų kalba užrašyta malda. Mezuza žymi žmogaus perėjimą iš privačios į viešąją erdvę. Žydams mezuza – tai priklausymo bendruomenei ženklas ir vizualus priminimas, kad gyvenime reikia puoselėti amžinąsias vertybes. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune gyveno beveik 40 000 žydų – ketvirtadalis gyventojų – ir mezuza buvo įprastas vaizdas ant tūkstančių namų durų. Tačiau po Holokausto šis matomas žydų gyvenimo ženklas išnyko be pėdsakų kartu su žmonėmis. „Slenkstis“ iš naujo į Kauno gatves grąžina mezuzų kalbą.
Jyll Bradley sukurtame objekte vietoje maldos ritinio yra veidrodis, kviečiantis visus susimąstyti apie miesto istoriją ir tokias vertybes kaip atvirumas kitam ir kitokiam. Menininkė pasirinko miesto širdyje esančius pastatus, kurie susiję su žydiška Kauno istorija. Dabartiniai jų gyventojai buvo pakviesti priimti skulptūrą ir taip priminti pastato istoriją.
Muzikos ir poezijos vakaras, 17:00
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kiemelis, Vytauto pr. 52
Kaune – aktorė, atlikėja, projekto „Auksinis balsas“ nugalėtoja Lina Rastokaitė. Koncerte skambės išskirtinai tik lietuvių poetų (P. Širvio, A. Miškinio ir kitų) tekstais sukurtos ir gerai žinomos (V. Kernagio, A. Kulikausko) bei nepelnytai pamirštos dainos. Atlikėjai akomponuos pianistas Vainius Dovydaitis.
