PIRMADIENIS, 03 20
Natalios Yanekinos tapybos darbų paroda „Pavasario vėjai“, 11:00–18:00
„Parko galerija“, M. Valančiaus g. 6
Natalia Yanekina kuria savitu tapybos stiliumi. Menininkė, spalvos ir potėpių pagalba skverbiasi į motyvo esmę, siekia parodyti tai, ko nemato kiti. Kūriniuose galima įžvelgti lyrinį abstrakcionizmą, įvardijant jį kaip akivaizdų moteriško prado pabrėžimą. Parodoje ryškiai matoma moters vaizdinių įvairovė: jausmingų ir viliojančių, ironiškų ir kasdieninių akimirkų, kurias pastebi ir kuriomis gyvena moterys. Dailininkė apdovanota gebėjimu matyti moterį, ir matyti ją ypatingai: žvelgti tiesiai į jos prigimtį, emocijas ir vidinį pasaulį. Kiekvienas darbas lyg žemėlapis naujai perteikiantis moters jausenas ir būsenas.
A. Bekeraitytės-Popierės paroda „Kaunas 2022 kūrėjai“, 12:00–19:00
Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija, A. Mackevičiaus g. 27
Tokio dydžio projekto kaip „Kaunas 2022“ niekada nebūtų sukūrusi 10, 50 ar 1000 žmonių grupė. 19 000. Tiek prireikė mūsų visų. Degančių didžiuliu noru ir atiduodančių visas savo jėgas. Arba prisidedančių nors trumpam, nors truputį. Ir viskas tam, kad 2022-aisiais Kaunas taptų viena didele Europos kultūros scena. Šie metai prabėgo nejučiomis, akimirksniu. Tačiau Europos kultūros sostinės projektas paliko neišdildomą pėdsaką miesto atmintyje. Tokį patį paliko jis ir visų prisidėsjuisų žmonių širdyse. Kas buvo tie 19 000 miesto herojų? Tą ištisus metus bandė išsiaiškinti Agnė Bekeraitytė-Popierė, kuri užfiksavo ryškiausius projekto menininkus iš viso pasaulio: muzikus, šokėjus, režisierius, dailininkus, skulptorius, animatorius… Kūrėjus, kurie šiam Europos kultūros sostinės projektui suteikė kūną ir kraują. Jie visi buvo čia. Jie buvo mums. Jie buvo kauniečiais. Bent trumpam, bent 2022-aisiais.
„Kino pavasaris“. „Valeryja ruošiasi ištekėti“ (Valeria Is Getting Married), 18:40
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49
Valeryja, mergina iš Ukrainos, jaudinasi – atėjo ypatinga diena. Ji atskrenda į Izraelį susipažinti su būsimu vyru. Tiesa, šią santuoką internetu suorganizavo tarpininkai. Panašiai su vyru susipažino ir jos sesuo Krystyna, kuri čia jau kelerius metus ir, atrodo, yra patenkinta naujuoju gyvenimu. Ji linki Valeryjai to paties, tačiau susitikus kaupiasi įtampa ir ima kilti abejonių. Abi seserys yra spaudžiamos joms iškeltų lūkesčių ir kiekviena turi priimti savo sprendimą. Rež. Michal Vinik.
ANTRADIENIS, 03 21
Susitikimas su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite, 18:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8
Susitikimo priežastis – autorės naujausios knygos „Džiaugsmynas. 22 grynojo įkvėpimo tekstai, esukai“ pristatymas. Esukai (nuo žodžio esu, būnu) parašyti 2014–2021 metais. O knygos pavadinimas – „Džiaugsmynas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) – nurodo gyvenimo poziciją, negu užsispyrimą džiaugtis kad ir kas nutiktų. Džiaugsmynas – kaip raidynas, psalmynas, dienynas, dienų knyga. Džiaugsmo mums visiems taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kylančio iš egzistencijos gelmių, kurio kūrėjai – ne mes patys.
„Kino pavasaris“. „Mariupolis 2“, 18:20
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49
Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas.
Seanse dalyvaus kartu su Mariupolyje nužudytu Mariumi Kvedaravičiumi filmą kūrusi, jo kūną iš Ukrainos pargabenusi Hanna Bilobrova.
Kadras iš filmo
Filmas „Riešutų duona“, 19:00
Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pradeda Lietuvos kino klasikos filmų ciklą ir kviečia į Arūno Žebriūno klasikos peržiūrą. Kaime gyvenančių kaimynų Šatų ir Kaminskų vaikai Andrius ir Liuka pamilsta vienas kitą, bet jų pirmajai meilei kelią pastoja… karvė. Kai nugaišta Kaminskams Šatų parduotas raguotis, tarp vyresniųjų įsivyrauja karinga nesantaika. Kaimynams susipykus Andriaus ir Liukos meilė tampa draudžiama. Tikėdamasis šeimoms sugrąžinti ramybę, Andrius nenori nuleisti rankų – jis pažada Liukai pats nupirkti naują karvę. Tačiau gražūs norai viską tik dar labiau sujaukia.
Tai lyriška istorija, kurioje švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.
Renginys nemokamas, reikalinga registracija telefonu (8 37) 20 64 14 arba internetu: https://forms.gle/PiC1EpLAJrLzjb8P8
Slemas #58, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Ar žinot kiek Lietuvos miestų turi slemus? O ar žinote kas sieja Kauną ir Panevėžį? Atspėjot! Nuo šiol sies dar daugiau – Kauno menininkų namų slemo vedėjui Jovarui į pagalbą ateis Panevėžio slemo vedėja Karolina. Tikimės, kad ši slemų draugystė atneš gūsį aukštaitiškos kūrybos, o gal net paskatins poetinei kelionei į Lietuvos šiaurę.
Slemo #58 vedėjai Karolina ir Jovaras
~ ~ ~
Dalyvių registracija ir klausimai: asta@kmn.lt
„Kino pavasaris“. „Poliamorija“ (Borders of Love), 20:20
„Romuva“, Laisvės al. 54
Hanai atrodo, kad jos santuokoje su Petru įsivyravo rutina. Ji nusprendžia pagyvinti ryšį ir ima nedrąsiai dalintis savo erotinėmis fantazijomis. Nuo žodžių iki veiksmo tik vienas mažas žingsnis – netrukus jiedu jau tyrinėja tarpusavio intymumą bei leidžiasi į patirtis su kitais partneriais. Žengdami vis toliau, jie plečia jausmų ir sekso teritorijas, kol sutinka šeimą, kurioje poliamoriškuose santykiuose kartu gyvena keli vyrai ir moterys. Hanai ir Petrui kyla pavojus pasukti skirtingais keliais.
Režisierius Tomasz Wiński atvyks į „Romuvą“ aptarti filmą su žiūrovais.
TREČIADIENIS, 03 22
Eimanto Gudo knygos „Mėlynas kraujas“ pristatymas, 17:30
Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64
Kuriam Radvilai laiškus Prancūzijos karalius Liudvikas XIII pradėdavo kreipiniu „pusbroli“? Kuris Lietuvos ir Lenkijos valdovas suėdė Pacų giminę? Kodėl tarpukario Lietuvai nereikėjo Tiškevičių ir kitų aristokratų? – tokie ir panašūs klausimai analizuojami šioje knygoje. Autorius detaliai perteikia didžiausią galią turėjusių giminių istorijas, analizuoja jų klestėjimo, pakilimo ir nuopuolio laikotarpius.
Istoriko Eimanto Gudo knygą apie garsiausias LDK gimines „Mėlynas kraujas. Įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės“ išleido „Alma Littera“. Pristatyme dalyvaus: knygos autorius, Valdovų rūmų kultūros istorikas Eimantas Gudas ir karo istorikas prof. Valdas Rakutis.
„Kino pavasaris“. „Kitų žmonių vaikai“ (Other People’s Children), 18:00
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49
„Filme paliečiamos mūsų laikų aktualijos – vėlyva motinystė, gyvenimas su partnerių vaikais, skyrybos. Ir nors šios temos artimos daugeliui suaugusių žmonių, prancūzų kino režisierė Rebecca Zlotowski pasigedo visa tai išgyvenančios 40-metės moters personažės kine ir nusprendė šią spragą užpildyti. Empatiją stimuliuojanti romantinė drama apie nemokančius vienas kito ir savęs išgirsti suaugusius žmones“, – rašo festivalio programos sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė.
KETVIRTADIENIS, 03 23
„Kino pavasaris“. „Rūkymas sukelia kosulį“ (Smoking Causes Coughing), 16:00
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49
Quentinas Dupieux („Toro“, „Zomša“) grįžta! Šįkart jo absurdo parodijos taikinys – superherojų filmai. Blogio imperatorius Driežinskas nusprendė sunaikinti visą Žemės planetą. Tačiau vieninteliai Žemės gelbėtojai, išsikvėpęs keršytojų penketas, pasivadinęs „Tabako pajėgos“, yra užsiėmę teambuildingu ir prie laužo pasakoja vienas kitam baisias istorijas.
Parodos „Kartūno kodas. Alytaus medvilnės kombinato palikimas“ atidarymas, 17:00
Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ kviečia į naują „seriją“! Paroda „Kartūno kodas“ siekia atkoduoti Alytaus medvilnės kombinato palikimą ir šį kodą sugrąžinti mums kaip svarbų savasties genomą. Parodos fokuse – Alytaus medvilnės kombinato dailininkės, jų sukurtų audinių projektai ir pavyzdžiai, gamyklos audinių katalogai – margos raštų enciklopedijos, galinčios atkurti monochrominių vaikystės ir jaunystės fotografijų spalvas, sugrąžinti prisiminimus apie gėlėtas sukneles ar vaikystės miego patalus. Drauge su margaspalvių audinių istorija „Kartūno kodas“ sugrąžina dar margesnius buvusių darbuotojų prisiminimus.
Parodos kuratorė – Gintarė Markevičienė-Žaltė, koordinatorė – Auksė Petrulienė.
Julijos Pociūtės ir Tiinos Sarapu parodos „Dulkės“ atidarymas, 18:00
Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27
Dulkės – užmaršties simbolis – atveriantis paslėptus nereikšmingomis laikomų banalios kasdienybės akimirkų ir vietų aspektus. Stiklo menininkus dulkės lydi kūrybos metu – jos proceso likučiai, kurie tuo pačiu paslepia ir stiklo skaidrumą.
Julija Pociūtė tyrinėja dulkių materialumą – tai ištisas mikrokosmas, labai maža praeities liekana, kurioje užfiksuota išnykusios gamtos ar kultūros istorija. Ji kuria kerinčias kapsules, kuriose saugo istorijas ir materijas. O galbūt tai ateičiai užkonservuoti artefaktai? Savo instaliacijose menininkė jungia skirtingas medžiagas, kad pabrėžtų santykį tarp svarbiausių egzistencinių klausimų: būties ir nebūties; platoniškų tiesos ir iliuzijos tyrimų.
Tiina Sarapu konstruoja uždengtas veidrodžių struktūras, kurios primena istorinius archajiškus medinius šieno kupetų stovus – jie pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinio Estijos kraštovaizdžio sparčiai nyksta. Dabar tai labiau primena saulės baterijas, kurios šiuo metu laukuose pakeitė šieno kupetas.
Simonos Žemaitytės parodos „Pokalbiai apie mirtį“ atidarymas, 18:00
Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27
Sakoma, kad pokalbiai apie mirtį yra socialinis TABU. Tačiau su Covid-19 pandemija bei Europoje prasidėjusiu karu, jie tarsi vėl grįžo į veišąjį diskursą, mokslines diskusijas bei kasdienį gyvenimą. Sakoma, kad ,,geros mirties menas”, yra toks pat kaip ir ,,gero gyvenimo menas”. Parodoje keliami klausimai: kaip šiandien suprantame ir bandome ,,spręsti“ mirtingumo ,,problemą“? Ar įmanomos mirties simuliacijos? Kas vyksta su sąmone mirties metu ir kt. Atsakymų į klausimus ieškoma per pokalbius su YouTube platformos bloggeriais, sąmoningo sapnavimo specialistais, kriogeninio šąldymo ekspertais, skaitmeninio palikimo platformų įkūrėjais, mirties dulomis, alternatyvių laidojimo paslaugų tiekėjais ir k.t.
„Literatūros savaitės“ klubo susitikimas, 18:00
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13
Į šį knygų klubą, tokį pirmąjį šalyje, drauge renkasi skaitytojai ir literatūros profesionalai. „Literatūros savaitės“ klubo nariai: MLLM kultūrinės veiklos organizatorė, literatūros apžvalgininkė Agnė Cesiulė, literatūros kritikas ir tyrinėtojas Ramūnas Čičelis, rašytojas Laurynas Katkus ir visi renginio dalyviai.Antrajame susitikime bus aptariamos šios knygos:
– 2018 metų Nobelio literatūros premijos laureatės, du kartus pelniusios „Man Booker International Prize“ apdovanojimą lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk eseistikos rinkinį „Jautrusis pasakotojas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas, Birutė Jonuškaitė, Vyturys Jarutis)
– Havajuose gyvenančios lietuvių rašytojos Vaivos Rykštaitės naujausią ir jau dešimtą knygą „Mėlynas namas Havajuose“ (Tyto alba)
– Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, skinančio prestižinius literatūros apdovanojimus ir užsienyje, Jaroslavo Melniko naujausią distopinį romaną „Te visad būsiu aš“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
„Kino pavasaris“. „Gyvenimas po mirties“, 18:15
„Romuva“, Laisvės al. 54
Dokumentinio filmo centre – aktoriai Juozas Budraitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis ir Lukas Malinauskas, kine suvaidinę savo pačių mirtį arba įkūniję artimųjų netekusius personažus. Ką reiškia vaidinti mirtį? Ar kine vaidinamo personažo mirtis keičia santykį su būsima „tikra“ mirtimi? Galbūt suvaidinta mirtis ugdo ironiją ir gebėjimą pasijuokti? Filmo idėja – per aktorių portretus atskleisti ryšį tarp mirties kine ir gyvenimo už aikštelės ribų.
Režisierius Nerijus Milerius atvyks į „Romuvą“ aptarti filmą su žiūrovais.
