Žurnalų archyvas

Maršrutas gegužės 2–5 dienoms

1 gegužės, 2022, KPK redakcija | Maršrutai

PIRMADIENIS, 05 02

Paroda „Lietuva ir Japonija. Širdyse mes kartu“
Istorinės LR Prezidentūros kiemelis, Vilniaus g. 33

Ši paroda pasakoja apie dviejų geografiškai labai nutolusių tautų pagarbą ir šiltus jausmus viena kitai. Švęsdami dviejų šalių draugiškų santykių šimtmetį, prisimename svarbiausias istorijas, žmones ir pasiekimus. Apžiūrėdami parodą susipažinsite su japonais, kurie apsirėdę kimono ir segėdami samurajiškus kardus 1862 m. rugsėjo mėnesį išlipo iš traukinio Rusijos imperijos stotyje, vadinamoje Kowno. Sužinosite, kas buvo pirmieji lietuviai, apsilankę Japonijoje, pirmasis lietuvis paspaudęs ranką pačiam imperatoriui, ir vienintelis lietuvis gavęs Japonijos pilietybę.

Paroda sukurta kaip internetinės svetainės ritoja.lt, išsamiai pristatančios dviejų šalių santykius ir paleidžiamos Lietuvos ir Japonijos draugiškų santykių šimtmečio proga, projekto dalis.

Lietuviškų šokių vakaras, 18:00
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, L. Zamenhofo g. 4

Šį šokių vakarą muziejus skiria Sūduvos metų paminėjimui. Renginyje dalyvaus Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos folkloro ansamblis „Sūduoniukai“ (mokytojos Irena Dulinskaitė ir Eglė Bernotienė). Šokių vakaro metu atkreipsime dėmesį į Suvalkijos (Sūduvos) choreografiją. Mokysimės šio regiono šokių ir ratelių. Ratelių mokys ansamblis „Sūduoniukai“, o šokių – Kauno r. Raudondvario folkloro ansamblis „Piliarožė“ (vadovas Vilius Marma).

Šokių vakaro metu gros „Sūduoniukai“ (vad. Irena Dulinskaitė ir Eglė Bernotienė), „Piliarožė“ ir „Kauno bandonija“ (vad. Vilius Marma), Paparčio klubo muzikantai, Jokūbas Goscevičius ir Saulius Lipinskas, ir kiti.

Filmas „Šuolis“, 18:15
Kauno kino namai „Romuva“, Laisvės al. 54

„Šuolis“  – pasaulį pavergusi istorija apie lietuvio drąsą. 1970-aisiais Simas Kudirka peršoko iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Grąžintas atgal ir įkalintas, Simas sulaukė didžiulio tarptautinio palaikymo, dėl jo išlaisvinimo buvo rengiamos tūkstantinės demonstracijos. Lietuvis iš Griškabūdžio tapo tarptautiniu žmogaus laisvių pažeidimo simboliu, o jo likimą sprendė net du JAV prezidentai – Richardas Nixonas ir Geraldas Fordas. Šie įvykiai Šaltojo karo metu sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje. 

Po penkiasdešimties metų Simas Kudirka, lydimas žinomos režisierės Giedrės Žickytės, vėl grįžo į amerikiečių laivą „Vigilant“. Šį kartą – dar kartą išgyventi jo likimą pakeitusį šuolį. Taip gimė savo siužetu geriausiems Holivudo trileriams nenusileidžiantis, daugiausia per pastaruosius metus dokumentinio kino laurų pasaulyje surinkęs filmas „Šuolis“.

ANTRADIENIS, 05 03

Ekskursija po J. Zikaro namus-muziejų, 14:00
J. Zikaro g. 3

J. Zikaro namai-muziejus kviečia gegužės 3, 25 d. 14 val. ir gegužės 6, 11, 13, 20, 28, 31 d. 12 val. į ypatingus susitikimus, kuriuose būsite supažindinami su žmogaus, spinduliavusiu kūrybos šviesą, atsidavimą savo mokiniams ir meilę Tėvynei, gyvenimu, apžiūrėdami atnaujintas gyvenamąsias patalpas, dirbtuvę ir ekspoziciją, per šio menininko kūrybą, bandysite pažinti Lietuvos istoriją, Lietuvą mylėjusius žmones ir XX a. 2 deš. interjerų ypatumus (kambarių išplanavimą ir apstatymą). Išgirsite apie dvi ypatingas moteris – skulptoriaus žmoną Anelę Zikarienę bei dukrą Alytę Zikaraitę, be kurių nebūtų išlikęs šis vienas autentiškiausių Žaliakalnio namukų, tapęs pagarbos ženklu mūsų ,,Laisvės” kūrėjui, I-osios nepriklausomybės monetų autoriui, ugdžiusiam savo vaikuose ir mokiniuose didelę pagarbą žmonėms – Juozui Zikarui.

Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“
Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64

Paroda, kurią organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras, pasakoja apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę. Prieš Romą Kalantą, susideginusį 1972 m. Kaune, jau buvo savo gyvybes aukojusių jaunuolių – 1968 m. Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Jan Palach, 1969 m. įkvėptas jo pavyzdžio Latvijoje susideginti bandė Eliyahu Rips, visgi jis liko gyvas, buvo įkalintas. Visa tai bus aptarta ir kasmetinėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje, kuri šiemet gegužės 13–14 dienomis vyks Kaune. Joje apsilankys pats E. Rips.

Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokinių koncertas „Tas rankų švelnumas“, skirtas Motinos dienai, 17:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57

Koncerto metu išgirsite skaitinius apie Mamą, skambės lietuvių bei užsienio kompozitorių kūriniai. Duetus, kvartetus bei mišrius ansamblius atliks Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dainavimo metodinės grupės mokiniai. Jiems akompanuos mokytoja koncertmeisterė Ema Silvija Bojadžian. Taip pat girdėsite fortepijono metodinės grupės mokinius. Solo kūrinius jie akompanuos mokytojai iliustratorei Jurgita Šalčiūtei.

32-asis respublikinis šokio festivalis „Šoku Tau“, 18:30
Girstučio kultūros ir sporto centras, Kovo 11-osios g. 26

Jau 32-jį sezono pavasarį neoklasikinio šokio teatras „Releve“ vadovaujamas choreografės Rasos Butrimavičiūtės kviečia kauniečius ir miesto svečius į šią, tradicija tapusią, šokio šventę. Festivalyje dalyvauja Lietuvos šokio kolektyvai iš Jonavos, Šilutės, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų

Ariel Ramirez koncertas, 19:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Lotynų Amerikoje ir Europoje žymus bandoneono virtuozas, kompozitorius po įspūdingo tarptautinio projekto su Kauno valstybiniu choru grįžta į Kauno filharmonijos sceną su ypatinga programa, atskleisiančia autentišką Argentinos tango „aukso amžiaus“ skambesį. 

TREČIADIENIS, 05 04

Kūrybinių dirbtuvių ciklas „Vaizduotės praktikos“: „Garsas ir tyla“, 18:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8

Šie susitikimai –  Jūsų ir jūsų vaizduotės pasimatymai. Atėjo laikas patyrinėti ne tik vidinius ritmus, bet ir instrumentų, garso vibracijų poveikį mūsų emocinei būklei.
Muzikinis ritmas (bytas), muzikiniai intervalai ir garsų harmonikos sukelia binauralinį poveikį smegenims, jei jie tinkamai parenkami, t. y. įvyksta smegenų pusrutulių sinchronizacija (angl. „hemispheric synchronization“),  kuri  veikia  raminamai ir harmonizuoja emocinį disbalansą. 

Jei turite savų instrumentų – kviečiame atsinešti. Mokėti groti instrumentu – neprivaloma.

Filmas „Drive my car (Doraibu mai kâ), 19:00
Kauno kino namai „Romuva“, Laisvės al. 54

„Oskaru“ už geriausią tarptautinį filmą apdovanotas, Kanuose aukščiausią kritikų įvertinimą ir „Fipresci“ prizą bei auksinę šakelę už scenarijų pelnęs Ryûsuke Hamaguchi filmas žaidžia grupės „The Beatles“ dainų tekstų eufemizmais, marukamiškais veiksmo posūkiais ir šiuolaikinės Japonijos dvasia.

Kadras iš filmo

„Kauno literatūros savaitė“: „Pasimatymai“, 19:00
Kauno valstybinis lėlių teatras, Laisvės al. 87A

Antrąkart grįžtančio festivalio programoje – pasimatymai su žymiais Lietuvos ir užsienio rašytojais, Kauno kūrėjais, jaunaisiais literatais. „Dramatišku Europai laiku kurta programa ne vienu požiūriu perteikia praeities ir dabarties dramatizmą. Viena iš temų, siejančių festivalio dalyvių kūrybą – istorinės permainos ir jų poveikis dabarčiai, sudėtingi kūrėjų apsisprendimai ir visuomenės būsena politinių kataklizmų laikotarpiu“, – apie festivalio programą pasakoja jo meno vadovas Laurynas Katkus. Šių metų festivalio geografija yra labai plati, bet akcentas dedamas mūsų regiono autoriams iš Latvijos, Estijos, Ukrainos – žinoma, ir lietuviams. 

Šventę atidaro Vaivos Grainytės, kuri į gimtąjį miestą grįžta pristatyti ką tik skaitytojus pasiekusią knygą „Rožės ir bulvės“, skaitymai ir pokalbis apie kūrybą tarp literatūros ir teatro. Moderuoja Kotryna Lingienė ir Vaidas Jauniškis. 

Filmo „Ukrainer (Ukrainietis) peržiūra, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Renginys nemokamas, tačiau bus renkamos aukos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paremti.

Dokumentinis filmas (režisierius Mykola Nosok) tai vaizdinis pasakojimas apie Ukrainos kasdienybę iki karo. Filmas kviečia pažinti šią šalį, jos kasdienybę ir joje gyvenančius žmones. Filmą sudaro šešios istorijos, supintos į vieną pasakojimą. Kiekviena iš jų rodo įprastą dieną Ukrainoje, šalyje, kurią sukūrė neįprasti žmonės. Pagrindiniai veikėjai nėra tarpusavyje susiję, o pasauliai, kuriuose jie gyvena, yra visiškai skirtingi. Šie skirtumai ir yra klijai, vienijantys šią šalį.

Visos surinktos lėšos bus paaukotos organizacijai „Come Back Alive” (liet. „Grįžk gyvas“).

KETVIRTADIENIS, 05 05

„Meno laboratorijos“ edukacija „Sukurk savo knygai ekslibrisą“, 17:00
A. ir P. Galaunių namai-muziejus, Vydūno al. 2

Pažinkite pasaulį per autorinę, lietuvių rašytojų ir dailininkų sukurtą knygą. Ilgiausiai išsilaikiusi knygos ženklų rūšis, pasirodžiusi XV a. pabaigoje – ekslibrisai. Tai – ne tik leidinio savininko ženklas, bet ir mažiausias meno kūrinys, atspindintis knygos savininko asmenybę. 

Edukacijos metu sužinosite esminius knygos reikšmės mūsų gyvenime aspektus, įdomiausius ekslibriso atsiradimo istorijos faktus. Pasirinkę labiausiai patinkantį ekslibrisą, galėsite įrašyti jame savo inicialus, kaligrafiškai papuošti pirmąsias vardo ir pavardės raides, papildyti savo piešiniu. Jeigu norėsite būti originalūs ir nepakartojami, sukursite savo asmeninį fantazijos ekslibrisą, kurį parsinešę į namus įklijuosite į savo mėgstamiausią knygą.

Edukacijos dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina registracija tel. 8(37) 79 89 95 arba +37067280767

Vytauto Balsio knygos „Gėlių slenkstis“ pristatymas, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18

Knygų serijoje „Juodoji lelija“, beje pirmojoje tokioje per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje, bus išleistas 21 numeruotas egzempliorius įrištas išskirtiniais, XIV–XVIII a. naudotais knygų rišimo būdais, kurie išplėtoti į skirtingus, šiuolaikinius nugarėlės puošimo raštus. 

Pirmoji šios serijos knyga – Vytauto Balsio „Gėlių slenkstis“. Ji apie 1972-ųjų metų paauglių gyvenimą: trijų draugų mokyklinius nuotykius, meilės išgyvenimus ir susidūrimą su sovietinio karinio muštro tikrove. Pagrindinis knygos įvykis – Romo Kalantos susideginimas Kauno miesto sodelyje. Knygos herojai dalyvauja protesto akcijose, patiria persekiojimą ir represijas. Maištingi pasakojimo įvykiai persipina su vaikinų sapnais, artimųjų praradimu, pantomimos teatro suklestėjimu ir pirmos meilės svaiguliu. Viskas yra svarbu, atsakinga ir pašėlusiai smalsu. Kaip rasti savo kelią tarp įsiaudrinusios sielos ir žlugdančių sistemos gniaužtų?

Apie knygos gimimo kelią pasakos leidėja knygrišė ir odos menininkė Leonora Kuisienė. Knygos ištraukas skaitys autorius režisierius, aktorius ir rašytojas Vytautas Balsys.

Leidėjų nuotr.

Koncertas „Atsisveikinant su Beethovenu, pasitinkant Lisztą: romantizmas nuo…iki“, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Florianas Verweijus – jaunosios kartos pianistas, giriamas už stulbinančią grojimo techniką bei gebėjimą užpildyti pasirodymus laisvės ir spontaniškumo deriniu. Šiuo metu Florianas studijuoja Amsterdamo konservatorijos magistrantūroje, Naumo Gruberto klasėje. Studijų metu jis penkerius metus skyrė fortepijoniniam duetui. Iki tol, nuo vienuolikos metų mokėsi Amsterdamo konservatorijos „Sweelinck Academy“, skirtoje ypatingai gabiems jauniems muzikams. Dalyvavo meistriškumo pamokose pas Rian de Waal, Stephen Kovacevich, Emanuel Ax, Jacques Rouviers, Dmitri Alexeev, Willem Brons, Enrico Pace, Boris Berman ir Leslie Howard.

„Kauno literatūros savaitė“: „Atradimai“, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Vienas žinomiausių tarptautinėje arenoje Serbijos rašytojų taip pat yra aktyvus visuomenininkas – 90-iniais jis vadovavo legendinei opozicijos leidyklai bei radijo stočiai B-92, o Kosovo karo metu buvo emigravęs iš šalies. D. Velikičiui du kartus skirta NIN premija, teikiama už geriausią romaną serbų kalba, taip pat Vilenicos Vidurio Europos premija. Rašytojo dėmesio centre – sudėtingi buvusios Jugoslavijos naujausios istorijos vingiai, trauminės karo patirtys ir kultūrinė atmintis.
Renginį moderuoja Laurynas Katkus.