PIRMADIENIS, 06 21
Grafikos paroda ir muzika: Maivyda x Dominykas Niaura, 20:00
Baras „Godo“, Laisvės al. 89
Į barą naują parodą ant šluotos parneša burtininkė iš Vilniaus – Maivyda. Kūrėjos galvoje nesustojamai auga ir pinasi įvairūs mistiški keliai ir klystkeliai, šmėžuoja nuošalūs miesto užkampiai ir puse lūpų šnabždamos legendos.
Maivydos kūryboje pagrindiniai veikėjai – raganos, jų daugiaprasmė simbolika bei įvairios būtybės, kurios kartais raganas aplanko kaip pagalbininkės, o kartais kaip mistiniai srautai, kuriuos reikia mokytis suvaldyti.
Parodos atidarymui nuotaiką kurs Dominykas Niaura.
„Lauko kinas“: „Nauja tvarka (Nuevo orden)“, 22:45
„Pakrantė“ prie „Žalgirio“ arenos
Iš krano bėgantis žalias vanduo tampa griūties pranašu prabangiose vestuvėse, kai miestą staiga apima klasių kovos sukilimas, padėsiantis pagrindus žiauriam valstybės perversmui. Žiūrovas situaciją stebi geraširdės nuotakos, taip pat tarnų, palaikančių turtingą šeimą ir ją smerkiančių, akimis. Filmas paveikiai perteikia neveiksmingos politinės sistemos žlugimą ir jo vietoje iškylantį dar žiauresnį režimą. Ši įtempta, įspūdinga ir intelektualiai provokatyvi distopija apdovanota Venecijos kino festivalio „Sidabriniu liūtu“. Rež. Michel Franco.
ANTRADIENIS, 06 22
Spektaklis „Pirmeiviai“, 18:00
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 57
Ar kada bandėte įsivaizduoti, kaip atrodė teatro kūrėjų gyvenimas prieš 100 metų ir kaip buvo įsteigtas profesionalus dramos teatras? Į šį svarbų mūsų kultūrai įvykį nukelia pjesė „Pirmeiviai“, kurios autorius režisierius, pedagogas Gytis Padegimas („Kauno pilno kultūros“ interviu su juo skaitykite čia), pasitelkęs sukauptas žinias ir faktus, atkūrė tuometinį laikmetį, jo atmosferą bei profesionalaus Lietuvos teatro pirmeivių portretus ir mintis.
Veiksmas prasideda 1920 m. rudenį režisieriaus Juozo Vaičkaus ir jo žmonos Mortos Grikšaitės-Vaičkienės bute Kęstučio gatvėje. Čia atskiruose kambarėliuose glaudžiasi poetas bei dramaturgas Petras Vaičiūnas su sužadėtine aktorė Teofilija Dragūnaitė, aktorės Polė Tendžulytė ir aktorė Ona Kurmytė su giminaite bei pradedantis poetas Brolytis. Čia virte verda gyvenimas: verkia kūdikis, kaista arbatos virdulys, liejasi kalbos, aistros, o svarbiausia – čia ruošiamasi pirmajam profesionalaus Lietuvos teatro vaidinimui „Joninės“ (1920 12 19) pagal H. Sudermanno pjesę. Premjeros diena išaušta…
XXVI Pažaislio muzikos festivalis. Romantikos vakaras su Petar Milić, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Petar Milićius yra vienas geriausių Slovėnijos pianistų tarptautinėje muzikos scenoje. Jau studijų metais jis koncertavo visoje Slovėnijoje, taip pat tobulino žinias pas žymius, tarptautinį pripažinimą pelniusius meistrus, pelnė prizus konkursuose. Koncerto programoje – Lucijan Marija Škerjanc, Frédéric Chopin, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Aldonos Ruseckaitės knygos „Per žarijas“ sutiktuvės, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57
Nedidelės apimties tekstuose, kai kur primenančiuose mažas noveles, talpiai, struktūriškai nuosekliai autorė neria pasakojimo tinklą. Ironija ir groteskas, lyrika ir autentiški susitikimai su lietuvių rašytojais, žūtbūtinis užsispyrimas, minant valdininkų slenksčius ir važiuojant biurokratijos mašina, įtraukia skaitantįjį kaip deginanti akistata, kaip dokumentika.
Renginyje dalyvaus autorė A. Ruseckaitė, poetė, knygos redaktorė Dovilė Zelčiūtė, poetas, knygos leidėjas Viktoras Rudžianskas, aktorė Daiva Škelevaitė, smuikininkė Kristina Katavičiūtė.
Į renginį būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/3xoZDDp
„Lauko kinas“: „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno (Babardeala cu bucluc sau porno balamuc)“, 22:45
„Pakrantė“ prie „Žalgirio“ arenos
Paviešintas besimylinčių vyro ir moters vaizdo įrašas sparčiai išpopuliarėja. Nors abu dėvėjo kaukes, moters tapatybė nustatoma. Emi yra mokytoja, išaukštinta kaip tariamas pavyzdys visuomenei. Jos karjerai ir reputacijai ⎯ galas. Moteris priversta susitikti su tėvais, reikalaujančiais ją atleisti. Šalių debatams virtus tribunolu, Emi gina savo teisę egzistuoti ir atsisako nusileisti spaudimui. Rež. Radu Jude (Rumunija).
TREČIADIENIS, 06 23
Renginiai 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo 80-mečiui
Įvairios vietos
12 val. – atminimo lentos sukilimo dalyviui Vytautui Rudminui atidengimo ant Kauno m. savivaldybės pastato (Laisvės al. 96) sienos ceremonija. V. Rudminas buvo mirtinai sužeistas 1941 m. birželio 23 d., kai bandė iškelti Lietuvos tautinę vėliavą ant Kauno m. savivaldybės stogo.
16 val. – inscenizuotos sukilėlių kolonos išvyka. Nuo Kryžiaus žuvusiems sukilimo dalyviams prie Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto kolona išvyksta padėti gėles ant Panemunės ir Petrašiūnų kapinėse palaidotų sukilėlių kapų.
18 val. – minėjimas Senosiose miesto kapinėse (Vytauto pr.) prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams:
• Šv. Mišios už Lietuvos Laisvės kovotojus. Šv. Mišias aukos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, kunigas teol. dr. Paulius Saulius Bytautas.
• 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją perskaitys Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius.
• Prelegentų kalbos
Rasos muziejuje, 18:00
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, L. Zamenhofo g. 12
Būdami mieste ne visada pajuntame gamtos pulsavimą, tačiau širdis vis tiek džiaugiasi taip visų laukta vasara. Birželio 23 d. užsukite į „Folko“ ir Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus kiemelį, kuris šia proga bus padabintas kvepiančiais, iš devynių pievų surinktais žolynais. Programoje – ekskursija ir nemokamas ekspozicijos lankymas, ir, žinoma, vainikų pynimas kartu su būrėja ir žolynų žinove Liuda Stapulioniene.
Sutartinės Joninės, 18:00
P.A.R.A.K.A.S, Prancūzų g. / L. Ivinskio g. Kampas
Naujai kuriama urbanistinių Joninių tradicija tęsiama ir šiemet. Buvusiame Kauno tvirtovės parako sandėlyje ir jį supančioje gamtoje paparčio žiedo ieškoti padės Kauno prancūzaitės Claros Giambino koncertas, didžėjai Shapoka, Pigada ir Delbani, bus ir sutartinių, ir hamakų, ir kitokio džiaugsmo širdžiai, akiai bei fotoaparatui.
Taip pat Joninės Kaune vyks III forte, Santakos parke, „O kodėl ne?“ ir Nemuno saloje.
KETVIRTADIENIS, 06 24
A. Macijausko fotografijų paroda „Išeinantys medžiai“
VDU Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero g. 6
„Kauno marios, užliejusios mano vaikystės medžius, retsykiais nuslūgsta, ir tuomet buvusių galingų ąžuolų kelmai, pavirtę paukščiais, šernais, drakonais, raketomis, bando atsiplėšti nuo savo šaknų, kad suspėtų į krantą, kol vanduo vėl neužliejo.
Aš, kaip kadais, guluosi ant minkštos žolės, aukštielninkas stebiu buvusių medžių formas.
O kelmas pasiekia dangų, įsirėžia į debesį, jį pastumia šalin, kad netrukdytų į saulė pažiūrėti. Vėjas atneša žolę, ir kelmas godžiai geria jos kvapą. Staiga išdygęs jaunas medelis mojuoja šviežiais lapais gindamas senolį nuo atriedančios bangos.
Tegu. Ir aš laukiu savo bangos…“
– taip į gaivinantį sodą pasimėgauti fotogtrafijos menu vilioja Aleksandras Macijauskas. Botanikos sode eksponuojamas ciklas „Išeinantys medžiai“ gimė devintojo dešimtmečio pradžioje, per maždaug dvejus metus. Paroda veiks iki kitų metų.
Paroda „Septynios rūmų istorijos. Preliudija“
Istorinės LR Prezidentūros kiemelis, Vilniaus g. 33
Parodoje pirmą kartą pasakojama kone du šimtmečius apimanti šio pastato ir jį supančios aplinkos istorija. XIX a. viduryje statytas namas, išgyvenęs ne vieną transformaciją, liudija gausybę politinio gyvenimo verpetų bei čia virusio kasdieninio gyvenimo džiaugsmus ir vargus. Šių Kauno rūmų neaplenkė nei pasauliniai karai, nei okupacijos, nei džiaugsmingi nepriklausomybės dešimtmečiai.
Parodoje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio archyvuose, muziejuose ir bibliotekose sukauptos nuotraukos bei taip pat retai visuomenei matomos asmeniniuose archyvuose saugomos fotografijos. Dar platesnį vaizdą bus galima išvysti gruodžio mėnesį naujoje muziejaus ekspozicijoje „Rūmų istorijos“.
„Lauko kinas“: „Neišskiriami (Charter), 22:45
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kiemelis, Vytauto pr. 52
Alisa jau kelis mėnesius nematė savo vaikų. Po sudėtingų skyrybų buvęs vyras juos pasiėmė ir išvyko į Švedijos šiaurę, kol bus paskelbtas galutinis teismo sprendimas. Vidurnaktį sulaukusi verkiančio sūnaus skambučio Alisa supranta, kad nebegali delsti. Ji nusprendžia pabandyti dar kartą ir atvyksta į Šiaurę, bet jos viltys susigrąžinti vaikus galutinai žlunga. Nevilties apimtai motinai lieka viena išeitis – pagrobti atžalas ir užsakomuoju skrydžiu išvykti į Kanarų salas. Laikas negailestingai senka, o Alisa iš paskutiniųjų bando susigrąžinti vaikų meilę ir pasitikėjimą, rizikuodama visiškai juos prarasti. Rež. Amanda Kernell.
