Dešimtkart mažiau gyventojų nei Kaunas turintis Ešas prie Alzeto 2022-aisiais taip pat taps Europos kultūros sostine. Liuksemburgiečių ir lietuvių, gyvenančių antruose pagal dydį savo šalių miestuose, ryšiai jau užmegzti – pavyzdžiui, tenykštis menininkas Serge’as Eckeris su mūsiškiu Algimantu Šlapiku kuria milžinišką cepeliną Karmėlavai. Tai – „Kaunas 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“, skirtos aktyvuoti kūrybinę Kauno rajono anglį, dalis.
Dešimtkart mažiau gyventojų nei Kaunas turintis Ešas prie Alzeto 2022-aisiais taip pat taps Europos kultūros sostine. Liuksemburgiečių ir lietuvių, gyvenančių antruose pagal dydį savo šalių miestuose, ryšiai jau užmegzti – pavyzdžiui, tenykštis menininkas Serge’as Eckeris su mūsiškiu Algimantu Šlapiku kuria milžinišką cepeliną Karmėlavai. Tai – „Kaunas 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“, skirtos aktyvuoti kūrybinę Kauno rajono anglį, dalis.
Galbūt patyrinėsime projektą rašydami apie gastronomiją, o šį mėnesį visas dėmesys literatūrai. „Prix Laurence“ – taip vadinasi konkursas jauniesiems (12–26 m.) talentams, pirmąkart surengtas 2015-aisiais. Kas taps laureatais, sprendžia komisija, sudaryta iš švietimo, literatūros, leidybos, kultūrinės spaudos pasaulių atstovų. Pats konkursas rengiamas festivalio „LiteraTour“, kurį savo ruožtu organizuoja Ešo kantone esantis Betembūro miestas. Literatūra ten tikrai svarbi – įrodo jau vien tai, kad mums papasakoti apie konkursą sutiko Betembūro meras Laurent’as Zeimet.
Kas gi įkvėpė rengti literatūros konkursą jauniems žmonėms?
„Prix Laurence“ yra festivalio „LiteraTour“, kurį mūsų savivaldybė organizuoja nuo 2013-ųjų, dalis. Kai ruošėmės pirmajam festivaliui, būrėme dirbtuves ir diskusines grupes vietos jaunimui, kurių metu ir paaiškėjo, kad šiai visuomenės daliai literatūra ir rašymas itin svarbūs. Nesuklydome – nuo 2015-ųjų jau 446 autoriai pateikė konkursui net 801 tekstą.
Ar „Prix Laurence“ auga? Kaip skleidžiate žinią potencialiems dalyviams?
Kasmet dalyvauja maždaug tiek pat žmonių. 2020-aisiais, pavyzdžiui, sulaukėme 113 tekstų iš 76 autorių. Daugiausia dirbame su Liuksemburgo ir su juo besiribojančių Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos mokyklomis. Pedagogai tikrai entuziastingai ragina savo mokinius dalyvauti. Sklaidai naudojame ir socialinius tinklus, radiją, panašias priemones. Kai kurie „Prix Laurence“ laureatai jau tapo leidyklų publikuojamais autoriais, o tokie pasiekimai prisideda prie konkurso sėkmės.
2022-aisiais užsibrėžėme dar rimtesnį tikslą ir siekiame būti labiau tarptautiniai. Dar pernai iš „Esch 2022“ komandos išgirdome apie Kaune planuojamą literatūros savaitę – kadangi pagrindinis šio renginio partneris yra „Kaunas 2022“, nusprendėme, kad mums visiems būtina bendradarbiauti. Be to, pakvietėme ir mūsų miestus partnerius: Flaibano Italijoje ir Valpasosą Portugalijoje – Betembūras su jais bičiuliaujasi jau per 30 metų.
Tarptautinė bus ir šiuo metu vykstančio konkurso, kuris finišuos kitąmet, žiuri. Tai yra, vietinius finalininkus išrinks komandos Lietuvoje, Italijoje ir Portugalijoje – mus pasieks jų atrinkti tekstai.
Šis literatūros konkursas yra amžiumi vyresnė iniciatyva už „Esch 2022“. Kas paskatino tapti kultūros sostinės partneriais?
Tikime, kad 2022-ieji, kai konkursas vyks kultūros sostinės kontekste, taps unikalia galimybe jį kilstelėti į europinį lygį ir paskatinti kultūrinius mainus tarp įvairių šalių. Juk tai vienas iš kertinių „Esch 2022“ principų – remiksuoti Europą, remiksuoti kultūrą. Taip pat planuojame pilnamečius konkurso finalininkus pakviesti į penkių dienų meninę rezidenciją Betembūre, kurios metu vyks kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos ir kiti idėjų mainai – taip toliau vystysime remikso koncepciją.
Minėjote, kad kai kurie konkurso laureatai jau džiaugiasi išleistomis knygomis. Kaip manote, kokios dar įtakos jauno rašytojo karjerai gali turėti tokie įvertinimai?
Mes jaunimui siūlome platformą atsiskleisti kaip rašytojams, pasirodyti prieš publiką ir taip formuoti savo asmenybę. Visų finalininkų ir laureatų tekstus kasmet išleidžiame antologijoje – leidinys autoriams tampa aukštos kokybės vizitine kortele. Be to, konkurso metu atrastus talentus kviečiame ir į kitus Betembūre vykstančius renginius.
„Prix Laurence“ laukiami tekstai neturi formato apribojimų – laukiate net repo. Ar taip buvo visados, ar konkurso ribos tirpsta kartu su kultūrinėmis?
Nuo pat pirmųjų metų mūsų moto yra „jokių ribų kūrybiškumui ir vaizduotei“. Norime, kad žmonės laisvai išreikštų tai, kas jiems svarbu, ir tokiu žanru, koks jiems labiausiai patinka. 2022-aisiais, kaip jau minėjau, remiamės kultūros sostinės vertybėmis. Tai bendra europinė idėja, Europos ir asmenybės remiksavimas, skaitmenizacija.
Kokie apskritai literatūriniai vėjai šiuo metu vyrauja Liuksemburge?
Mūsų skaitymo rinkai daug įtakos turi tarptautinės mados – taip yra dėl to, kad Liuksemburgas pasižymi ypatinga lingvistine įvairove. Taigi apie liuksemburgietiškus vėjus kalbėti labai sudėtinga.
Ar esate užtikrinti dėl finalinio renginio formato 2022-aisiais?
Pandemija lėmė, kad įprastai balandį vykstantis „Prix Laurence“ finalas pernai įvyko tik rugsėjį. Nepaisant apribojimų, sugebėjome finalininkams ir jų šeimoms sukurti gyvą, autentišką patirtį. Diskutuojame apie įvairius 2022-ųjų scenarijus, įskaitant transliacijas internetu. Visgi esame nusiteikę pozityviai ir tikimės, kad galėsime švęsti konkurso finalą ir sveikinti laureatus taip, kaip tai darėme iki 2020-ųjų. Turime tikslą skatinti tarptautinius mainus, įvairovę, o tam būtinos tikros kelionės ir gyvos diskusijos.
7-ajame „Prix Laurence“ kviečiami dalyvauti ir kauniečiai – ar kiti, skaitantys lietuviškai ir nutvėrę mūsų leidinį. Iki 2021 m. spalio 31 d. laukiami anksčiau nepublikuoti tekstai, dalyviai skirstomi į dvi kategorijas pagal amžių (12–17 ir 18–26 m.). „Prix Laurence“ atstovai Lietuvoje – „Kauno literatūros savaitė“ ir VDU. Konkurso finalas numatomas 2022 m. balandžio 24 d. Betembūre, Liuksemburge.
