Gruodžio 6 d., šeštadienį, 15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į kasmetinius šventinius moterų rašytojų ir poečių kūrybos skaitymus „Literačių vakaras”. Šiuo išskirtiniu literačių solidarumo renginiu muziejus tęsia tarpukario Kaune vykusiuose „Moterų literatūros vakarų“ tradiciją ir kviečia šiuolaikinės literatūros autores pažvelgti į savo pačių bei kitų kuriančių ar kūrusių moterų individualių istorijų akimirkas iš dabarties taško.
Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą skaitys: Rasa Aškinytė, Lina Buividavičiūtė, Akvilina Cicėnaitė, Eglė Frank, Rima Juškūnė, Renata Karvelis, Laima Kreivytė, Vitalija Maksvytė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Daina Opolskaitė, Sara Poisson, Ida Povilaitė, Nijolė Raižytė, Lina Simutytė, Ieva Marija Sokolovaitė, Jurga Tumasonytė, Rūta Vyžintaitė, Dovilė Zelčiūtė.
Tarp skaitymų numatyta pertrauka, kurios metu kviečiame apsilankyti muziejuje naujai atidarytoje parodoje*, skirtoje mūsų literatūros klasikei Žemaitei, – „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“. O kadangi „Literačių vakaras“ yra rašančių moterų solidarumo renginys, norime atkreipti dėmesį ir į kitą, šiek tiek mažiau žinomą lietuvių autorę. Skaitymus dedikuojame poetei, rašytojai ir pedagogei Bronei Buivydaitei (1895–1984), kuri savo laiku dalyvavo visuose trijuose 1930, 1935 ir 1938 metais įvykusiuose „Moterų literatūros vakaruose“ ir kurios 130-ųjų gimimo metinių sukaktį šiemet minime.
Voroneže buvusi Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės mokinė Bronė Buivydaitė grįžusi į Lietuvą dirbo pedagoginį darbą ir užsiėmė kūrybine veikla. 1921 m. pasirodžiusi jos poezijos knyga „Vasaros šnekos“, pasirašyta slapyvardžiu Tyrų Duktė, tapo pirmuoju moters parašytu poezijos rinkiniu lietuvių literatūroje. Vėliau Buivydaitė išleido dar keletą poezijos rinkinių, taip pat prozos kūrinių, gana gausiai rašė įvairią literatūrą vaikams. 1937 m. už apysaką vaikams „Auksinis batelis“ buvo apdovanota knygų bendrovės „Sakalas“ premija. Šalia kūrybos ir pedagoginio darbo Buivydaitė kruopščiai rinko lietuvių moterų raštų medžiagą, pradedant nuo Žemaitės, Šliūpienės-Eglės, Didžiulienės-Žmonos ir baigiant XX a. 4-o dešimtmečio jauniausiomis lietuvių autorėmis. 1938 m. periodiniame moterų inteligenčių žurnale „Naujoji Vaidilutė“ ji publikavo straipsnių ciklą „Moters rašytojos pirmajame dvidešimtmetyje“, kuriuose pristatė virš keturiasdešimt lietuvių poečių ir prozininkių bei plačiau ar siauriau aptarė kiekvienos rašytojos kūrybos ypatumus, tokiu būdu dokumentuodama lietuvių literatūros istoriją ir siekdama į ją įtraukti autores moteris.
XX a. 4-as dešimtmetis moterims rašytojoms nebuvo itin palankus. Ėmė trūkti stiprių rašančių moterų balsų. Įtaką darė ir autoritetingai reiškiamos patriarchalinio požiūrio nuomonės, ir Europoje paplitęs bei Lietuvą pasiekęs „moters grąžinimo į šeimą“ reiškinys. Norėdamos aktyviai dalyvauti literatūros lauke, daryti objektyvią įtaką, rašytojos turėjo imtis kokių nors priemonių, ieškoti strategijų, kaip išsiskirti, atkreipti į save dėmesį. Savo kūrybą jos daugiausia publikavo moterų leidžiamoje spaudoje, pavyzdžiui periodiniame žurnale „Naujoji vaidilutė“. Tačiau svarbus buvo ne tik spausdintas žodis, bet ir pasakytas garsiai. Reikėjo organizuotų viešų pasirodymų, literatūrinių vakarų, kuriuose rašytojos ir poetės galėtų nevaržomos skaityti savo kūrybą.
1930 m. gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje studenčių ateitininkių iniciatyva įvyko pirmasis „Moterų literatūros vakaras“. Jame dalyvavo dešimt poečių ir rašytojų: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Petronėlė Orintaitė, Nelė Mazalaitė, Salomėja Nėris, Bronė Buivydaitė ir kitos. Dar du tokius vakarus 1935 m. ir 1938 m., abu gruodžio 8 d., suorganizavo žurnalo „Naujoji vaidilutė“ redakcija.
Šie moterų rengiami literatūros vakarai plėtėsi įvairiais aspektais – organizavimo, publikos, programos trukmės ir dalyvių kiekybės, palankių vertinimų ir dėmesio spaudoje. Buvo ir kritikos, tačiau į ją šių vakarų organizatorės reagavo priimdamos racionalius sprendimus.
Siekdamos bendro tikslo – įtvirtinti moters, kaip rašytojos, statusą – literatūroje dalyvaujančios moterys solidarizavosi, nepaisydamos skirtingos kūrybinės patirties ar prieštaringų asmeninių pažiūrų.
1938 m. „Moterų literatūros vakaras“ vyko didžiulėje Karininkų ramovės salėje, į kurią netilpo visi norėjusieji, šventę transliavo Kauno radiofonas, o iš scenos buvo skaitomi jau 20-ies poečių ir rašytojų tekstai. Galiausiai, šiuose vakaruose solidariai susijungė įvairių politinių pažiūrų moterys, o to trūko tuometinei vyrų literatūrinei ir kultūrinei veiklai. Deja, istoriniai kataklizmai pertraukė Lietuvos kultūros, tarp jų – ir šių, turėjusių potencialo augti, vakarų tęstinumą.
Renginys vyks Maironio svetainėje, durys atveriamos 14.30 val.
Įėjimas atviras. Maloniai kviečiame!
* Parodos „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“, skirtos Žemaitei, atidarymas vyks gruodžio 6 d. 14 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas).
