Praėjusią savaitę Vyriausybėje svarstytas pakoreguotas biudžeto projektas, o rytoj, gruodžio 9 d., numatytas antrasis jo svarstymas Seime. Naujajame projekte numatyta, kad LR Kultūros ministerijos biudžetas, lyginant su 2025 m., mažės 4,4 mln. eurų. Tai pakartoja pastarųjų metų tendenciją, kai ministerijos asignavimai nuosekliai mažėjo – jei 2019 m. kultūrai buvo skirta 1,79 proc. bendro valstybės biudžeto, tai 2025 m. ši dalis sumažėjo iki 1,1 proc. Atsižvelgiant į ypač sudėtingą situaciją kultūros sektoriuje, 25 asociacijos, vienijančios daugiau kaip 50 kultūros organizacijų, kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę.
Biudžeto mažinimas reiškia Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos apimčių mažėjimą, kelia grėsmę ne tik profesionalaus meno raidai, nevyriausybiniam sektoriui, bet ir pačios visuomenės gerovei. Vis dažniau akcentuojant kultūros reikšmę stiprinant visuomenės atsparumą dezinformacijai karo kontekste, šie teiginiai finansiniame valstybės valdyme neatsispindi, kultūra lieka prioritetų sąrašo gale.
„Kultūros ministerijos biudžeto mažinimas smarkiai paveiktų bibliotekas – sumažėtų jų galimybės aprūpinti gyventojus naujausia literatūra, išlaikyti ir plėtoti skaitmeninę infrastruktūrą, užtikrinti kultūros prieinamumą regionuose ir labiausiai nutolusiose bendruomenėse. Tokie sprendimai turėtų pasekmių ne tik visam kultūros laukui, bet ir visuomenės kritiniam mąstymui bei informaciniam atsparumui” – įsitikinusi Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininko pavaduotoja Inga Davidonienė. Jai antrina ir Lietuvos leidėjų asociacijos, organizuojančios Vilniaus knygų mugę, vykdomoji direktorė Laura Tekorė: „Be kultūros šalis – tik teritorija. Ką mes ginsime, jei nebeliks kultūros? Jei mažės knygų, kino, teatro, muzikos – pagrindinių dalykų, kurie prieš 37 metus mus kvietė nubusti siekiant išsivadavimo, kurie mus garsina pasaulyje pastarąjį dešimtmetį. Ginti kultūrą – tai saugoti Lietuvos valstybės identitetą ir nepriklausomybę.”
Pasak asociacijų ir organizacijų atstovų, Kultūros ministerijos biudžeto mažinimas reiškia, jog Lietuvos kultūros taryba turės atsisakyti regionų ar jų dalies finansavimo, Lietuvos kino centras turės atsisakyti svarbių, tarptautinius įsipareigojimus atliepiančių partnerysčių kino srityje, taip pat mažinti nacionalinių kino projektų finansavimo apimtis.
Lietuvos kultūros tarybos narys dr. Vasilijus Safronovas akcentuoja: „Kukliai, pagal biudžeto galimybes, kūrybinį sektorių visoje Lietuvoje skatina Lietuvos kultūros taryba. Tarybos finansavimas priklausomas nuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansavimo, kuris geriausius laikus per pastarąjį dešimtmetį patyrė priešpandeminiais 2018–2019 metais. Nuo kitų metų asignavimai Kultūros ministerijai dar mažėtų ir nebesiektų nė 1 proc. visų asignavimų. Taigi paradoksali situacija: norima „gyvybingo kaimo“, gerinti sąlygas jaunoms šeimoms, ekonomikos augimo, norime, kad atėjus dienai X, būtų kam ginti Lietuvą ne vien Vilniuje ar Kaune, bet finansavimą visam kultūros sektoriui, kuris prie kiekvieno šių prioritetų įgyvendinimo gali prisidėti, siūloma toliau mažinti.” Jam antrina ir kitas Lietuvos kultūros tarybos narys Julijus Grickevičius: „Lietuvos kultūros laukas daug metų dirba priverstinio išradingumo sąlygomis ir demonstruoja kaip mažais resursais arba nesvarumo sąlygomis pasiekti itin svarbių rezultatų. Tai nėra normalu”.
Biudžeto mažinimas paveiks ir Lietuvos kultūros instituto veiklas, susijusias su Lietuvos kultūros konkurencingumo didinimu ir Lietuvos garsinimu per kultūrą. Pavyzdžiui, įtakos kultūros atašė veiklas ir Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje projektus, mažėjant galimybių menininkams kurti, mažės turinio, kurį galima bus pristatyti svetur. “Užtenka labai trumpos pauzės, kad per 35 metus pasiekta pažanga būtų drastiškai paveikta globalios konkurencijos, kurioje iki šiol Lietuvai sekėsi kilti”, – teigia Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė.
Lietuvos kino centro vadovas, Laimonas Ubavičius, priduria, jog mažėjantis finansavimas kelia grėsmę visos kultūros ekosistemai: jei Lietuvos kultūros taryba ar Lietuvos kino centras negalės užtikrinti profesionalaus meno sukūrimo, Lietuvos kultūros institutas negalės sudaryti Lietuvą tinkamai pristatančios programos Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimui, Vokietijos ar kitiems sezonams, negalės tinkamai atstovauti Lietuvos Venecijos ir kitose prestižinėse bienalėse, tarptautiniuose renginiuose.
Kultūros ministerijos biudžeto mažinimas tiesiogiai įtakos nevyriausybinio kultūros sektoriaus atstovus ir organizacijas, nes mažės projektų finansavimui skiriamos lėšos. Sumažės ir tiesioginės nevyriausybinio kultūros sektoriaus atstovų – kultūros ir meno kūrėjų – pajamos, kas pareikalaus dar didesnio finansavimo iš kito valstybės šaltinio – Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos. Be visų išvardintų pasekmių, projektinio kultūros finansavimo mažinimas prisidės ir prie kūrėjų socialinių, minimalių pajamų problemų didėjimo.
