Kaune formuojasi erdvė, skirta vienam originaliausių lietuvių menininkų skulptoriui Rimantui Šulskiui. Senamiestyje, Rotušės aikštėje, šį rudenį duris atvers skulptoriaus dirbtuvės-muziejus, kuriose jis kūrė paskutiniais savo gyvenimo metais. Čia bus eksponuojami skulptoriaus Rimanto Šulskio darbai – nuo įspūdingų horeljefų, skulptūrų iki jo grafikos darbų.
Išrado unikalią vario kalstymo techniką
Rimantas Šulskis (1943–1995) – dar ne visiems atrastas, tačiau unikalumu ir kūrybos apimtimi jis prilygsta didiesiems Europos modernistams. Tai vienas originaliausių ir įdomiausių šiuolaikinių skulptorių. Jis ištobulino vario kalstymo techniką – unikalią ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinio meno mastu.
R. Šulskio kuriamas pasaulis – daugiasluoksnis, mitologinis, ekspresyvus. Savyje koduojantis tiek tautinę pasąmonę, tiek šiuolaikinio žmogaus būties įtampas. Nepatogus okupacijos meto valdžiai, savo kūryba gerokai pranoko laikmetį ir tapo tikru rezistenciniu reiškiniu.
Bus eksponuojami kūrėjo darbai
Kauno širdyje atkuriamos menininko dirbtuvės-muziejus, kuriose R. Šulskis kūrė paskutiniais savo gyvenimo metais, bus puiki proga dar artimiau susipažinti su įspūdingais kūrėjo darbais. Jau šį rudenį duris planuoja atverti muziejinė erdvė, kurioje bus galima ne tik susipažinti su išskirtinio menininko kūryba, bet ir patirti kūrybinę atmosferą, lydėjusią jo darbus. Čia bus eksponuojami – unikalūs iš vario kalstyti horeljefai, skulptūros, taip pat grafikos darbai, piešiniai.
Meistriškumo lygį gretino su Mikelandželo
Prof. Juozas Kėdainis, iš kurio mokėsi ir kurį pranoko jo mokinys R. Šulskis, menininko meistriškumą gretino su Mikelandželo.
„Rimanto Šulskio monumentalūs, įtaigios plastinės jėgos kūriniai stulbina ir stebina, kartais netgi pribloškia ir šokiruoja, verčia niekais šabloniškus lietuviško mentaliteto ir lietuviškos dailės vertinimo kriterijus. Kai kurie meno žinovai tvirtina, kad jo kūryba – unikalus atvejis Europos, o gal net ir pasaulinėje dailėje“, – yra rašęs menotyrininkas Arūnas Vyžintas.
Pamatinė moderniosios Lietuvos kultūros figūra
Pasak menotyrininkės dr. Rasos Žukienės, visa R. Šulskio kūryba kupina emocijų, daugiausiai nerimo ir ekspresijos.
„Iš skulptoriaus sukurtų titaniškai stiprių, tikrovėje neegzistuojančių kūniškų pavidalų visada veržiasi jėga ir aistra, juose mãža susitaikymo ar pasidavimo. Būdamas stiprus kaip graikų kalvis Hefaistas, Rimantas Šulskis buvo įvaldęs ypatingą, tik jam vienam įveikiamą technologiją – jis kalstė didžiulius vario lakštus, išgaudavo labai aukštus reljefus. Mėgo vaizduoti keistus, kartais vien dydžiu gąsdinančius žmonių, gyvūnų ir ornamentų junginius. Rimanto Šulskio kūrybos pasaulis vešėjo tikrovės ir fantazijos sankirtoje, jo susikurtos individualios mitologijos prieglobstyje“, – apie skulptorių yra rašiusi prof. R. Žukienė.
„Atėjo laikas skulptorių Rimantą Šulskį matyti ne tik kaip „dar vieną menininką“, bet kaip fundamentalią moderniosios Lietuvos kultūros figūrą. Kurios mąstymas atsispindintis kūriniuose pranoko laiką, ir šiandien tampa aktualus kaip niekad. Ne tik šalies – bet ir pasaulio mastu“, – sakė Giedrė Šulskytė-Slaninienė, Rimanto Šulskio dukra ir jo vardo paramos fondo viena iš įkūrėjų bei vadovė.
Ištremtus kūrinius grąžins į Laisvės alėją
Tarp iškiliausių skulptoriaus sukurtų darbų ir 7 stelos iš ciklo „Fauna“. Jos buvo suplanuotos Kauno Laisvės alėjoje esančio T. Ivanausko zoologijos muziejaus fasado dekoro projekte. Vis dėlto itin modernus braižas, antropomorfinių figūrų kova, vaizduojama stelose, neįtiko tuometiniams sovietinės okupacijos biurokratams ir jomis neleista papuošti fasado. Keturios stelos buvo nugrūstos į miesto pakraštį, trys – dingo be žinios.
Fondas drauge su aktyviai palaikančiais bendraminčiais siekia artimiausiu metu sugrąžinti skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtas stelas į joms sumanytą vietą.
