Išskirtinio braižo keramikė Lina Danilienė, kurianti ryškių spalvų ir unikalių formų dirbinius, savo kūrybinį kelią tiesia tarp Kauno ir Dzūkijos. Jos darbai išsiskiria ne tik drąsiu koloritu, bet ir savita filosofija, kurioje susipina muzika, gamta bei protėvių paveldas.
Menininkės kelias prasidėjo dar vaikystėje: meno mokykloje ji lankė smuiko ir fortepijono pamokas. Vėliau keramikės įgūdžius lavino Vilniaus dailės akademijos Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos kursuose, mokėsi pas profesionalią keramikę Ievą Bertašiūtę-Grosbahą. Būtent tada išsigrynino autorinis kūrėjos stilius, jungiantis kelias meno sritis. Nors L. Danilienė išbandė įvairias raiškos formas, pastaruoju metu ji kasdien pasineria būtent į keramikos pasaulį.
Autorė yra surengusi ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, o jos kūryba dažnai pristatoma ir tarptautinėje erdvėje. Menininkės darbai publikuojami Prancūzijos meno knygose bei Indijos meno kataloguose. L. Danilienės kūryba atpažįstama iš geometrinių, mozaikiškų formų, augalinių motyvų, gėlių bei drugelių simbolių. Kasdien savo unikalius kūrinius ji pristato ir socialiniuose tinkluose, pasakodama jų atsiradimo istorijas bei atskleisdama kūrybinio proceso detales.
Naujausias autorės kūrinių ciklas „Krosnies istorijos“ atskleidžia gilų menininkės santykį su kūryba. Čia pagrindiniu personažu tampa krosnis. Ji simbolizuoja ne tik kruopštų rankų darbą ar pagarbą paveldui, bet ir tampa įkvėpimo šaltiniu. Kiekvienas krosnyje gimstantis pasakojimas virsta unikaliu šedevru, kuriame dominuoja ryškios, kontrastingos spalvos, faktūros, tekstūros bei simboliai. Šie dirbiniai ne tik puošia erdvę, bet ir kviečia sustoti moderniame interjere, pasinerti į vis naujas krosnies paslaptis. Jos kūriniams didelę įtaką daro ir mozaikos technika.
Lina Danilienė teigia, kad jos kūryba – tai dialogas tarp tradicinio amato ir šiuolaikinės raiškos, tarp autentiškų medžiagų ir spalvinio žaismo. Kiekvienas jos sukurtas objektas yra ne tik techninis pasiekimas, bet ir laiko žyma, atspindinti nueitą kelią. Nors krosnis stovi tyloje, joje telpa daugybė istorijų, kurias galima pajausti liečiant keramikos dirbinį.
Pati autorė apie savo kūrybą pasakoja itin jautriai: „Krosnies istorijos – mažytis stebuklas mano kasdienybėje. Šis stebuklas labai laukiamas, tai viso darbo galutinis rezultatas ir plati šypsena, kurios negalima sulaikyti kaskart praveriant dar šiltas krosnies duris. Nežinau, ką rasiu už jų. Dažnai istorijos būna linksmos ir spalvotos, bet pasitaiko ir niūresnių akimirkų. Tačiau ir jos yra gyvenimo dalis. Krosnies istorijos – tai mano, kūrėjos, gyvenimo kaime dalis, gamtos bei tylos apsuptyje, ten, kur gimsta tai, kas nuoširdu ir tikra. Tai tikėjimas savo svajone, viltis, kad viską įveiksiu. Kad pavyks prakalbinti molį, išsaugoti savo kūrybos braižą. Aš turiu ką pasakyti. Kiekvienas mano darbas – tai istorija apie mane, kur nebijau parodyti savęs tikros: be pataikavimo, be baimės, be bandymų prie kažko pritapti. Tai mano susikurta laisvės būsena. Būti savimi ir dėl savęs, tvirtai žinoti, kad tik mano vidinė šviesa pritrauks tuos, kam ji reikalinga.“
