Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką atsimename, ko pasimokėme?“. Kuo Kauno getas yra išskirtinis Holokausto istorijoje Lietuvoje? Kokias pamokas Lietuvoje ir kitose nacių okupuotose valstybėse išmokome iš Holokausto? Ką turime padaryti, kad istorinė atmintis rastų kelią į visuomenės sąmonę? Šiuos ir kitus aktualius klausimus konferencijoje nagrinės pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, JAV, Ukrainos ir Izraelio.
Pirmąją konferencijos dalį, kuri tematiškai pristatoma „Kauno getas: atmintis ir žmonės“, savo įžvalgomis ir tyrimų metu sukaupta patirtimi bei faktais dalinsis Istorinėje LR Prezidentūroje šiuo metu veikiančią parodą apie Kauno getą surengę dr. Nerijus Šepetys, prof. dr. (HP) Giedrė Jankevičiūtė, Sugiharos namuose-muziejuje dirbantis dr. Linas Venclauskas, dr. Arūnas Bubnys (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras).
Trečiadienio popietės tema – „Holokausto istorinė atmintis“. Pranešimus skaitys Lietuvos istorijos instituto atstovas prof. Alvydas Nikžentaitis ir Klaipėdos universiteto atstovas dr. Hektoras Vitkus. Europos atminimo ir solidarumo tinklui Kaune atstovaus dr. Malgorzata Pakier, nuotolinį pranešimą skaitys Nacionalinės Ukrainos mokslų akademijos atstovė dr. Yana Prymachenko.
Ketvirtadienį pradės tema „Holokausto paveikti likimai“. Pirmąją dienos dalį kalbės JAV Holokausto memorialinio muziejaus atstovas dr. Vadim Altskan, dr. Andrea Löw (Šiuolaikinės istorijos instituto Holokausto studijų centras Vokietijoje), Jad Vašem atstovė Masha Pollak-Rozenberg, dr. Justas Stončius iš Klaipėdos universiteto, Kauno IX forto muziejaus atstovas dr. Modestas Kuodys.
Konferenciją apibendrins baigiamosios dalies metu vyksianti diskusija.
Visą programą rasite čia.
Kauno getas – vienas iš trijų didžiųjų nacių okupuotoje Lietuvoje egzistavusių getų. 1941 m. vasarą jame buvo apgyvendinta daugiau nei 30 tūkst. žydų. 1944 m. liepos mėnesį likviduojant getą gyvų liko vos keli šimtai.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Kaunas buvo Lietuvos laikinoji sostinė. Jame telkėsi jaunos valstybės intelektinis branduolys, žmonės, savo vidiniu potencialu kūrę Lietuvą ir sparčiais žingsniais integravę ją į vakarietiškąją pasaulio valstybių sistemą. Reikšmingą šios kūrėjų visuomenės dalį sudarė žydai: architektai, inžinieriai, dėstytojai, gydytojai, kultūros veikėjai, prekybininkai. Be jų svaraus indėlio sunku įsivaizduoti fenomenalų tarpukario Lietuvos augimą. Deja, dauguma jų iš mūsų visuomenės buvo per jėgą ištrinti būtent Kauno gete.
Konferencija „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką atsimename, ko pasimokėme?“ pakvies į opius klausimus ieškoti atsakymų remiantis objektyviais moksliniais tyrimais ir įvairiapusiškai atskleista problematika.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Konferenciją organizuoja Kauno IX forto muziejus
Informacinis partneris – „Kauno diena“
Partneriai – Europos atminimo ir solidarumo tinklas (European Network Remembrance And Solidarity, ENRS), Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
Konferencijos globėjai:
Izraelio ambasadorė Lietuvai Hadas Wittenberg Silverstein
Vokietijos ambasadorius Lietuvai dr. Cornelius Zimmermannas
