Šiemet „Kino pavasario“ organizatoriai buvo pasiruošę visiems galimiems scenarijams: kovą prasidėjęs renginys pakvietė žiūrovus filmus žiūrėti namų kino ekranuose, viešbučių kambariuose ir autokino seansuose, o balandžio pabaigoje kino teatrams pagaliau atvėrus duris festivalis savaitei grįžo į savo namus – didžiuosius kino teatrų ekranus. „Kino pavasario“ organizatoriai džiaugiasi subūrę daugiau nei 108 tūkstančius kino mylėtojų iš visos Lietuvos, tačiau pasakoja, kad šiemet tą padaryti buvo ne taip paprasta.
„Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška primena, kad didieji kino festivaliai, pavyzdžiui, Tarptautinis Berlyno kino festivalis ar Kanų kino festivalis, žiūrovams 2021 metais neįvyko.
„Virtualumas yra skausmingas smūgis festivalių esmei. Su kolegomis iš užsienio pasikalbame, kad vien tik virtualiojo kino festivalio negali būti – fizinė žiūrovo patirtis, santykis su juo yra kino festivalių šerdis. Tai suvokdami, daugelis festivalių arba pasirinko nukelti renginius, arba ieškojo galimybių, tarp jų ir mes“, – sako A. Ramaška.
Algirdo nuomone, tokiomis akimirkomis padeda žinojimas, ko sieki: „Kino pavasaris“ yra visų pirma žiūrovų festivalis, kuris stengiasi praplėsti žmonių kino patyrimą.
„Mums 108 tūkstančiai nėra tik skaičius, tai didelis palaikymas festivaliui, ir už tai esame labai dėkingi kiekvienam žiūrovui. Sulaukėme beveik tiek pat žiūrovų, kaip ir praėjusiais metais, o tai rodo, kad kokybiškas kinas išliko svarbia pramoga ir per antrąjį karantiną“, – tęsia A. Ramaška.
Kad žiūrovams fizinė patirtis iš tikrųjų svarbi, rodo projekto „Atostogos su KINO PAVASARIU“ rezultatai. Kuriomis dienomis projekte dalyvavusių viešbučių užimtumas siekė rekordinius skaičius, o daugelis kambarių savaitgaliais buvo išparduoti.
Didelio dėmesio sulaukė ir ant Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės stogo dviejose salėse vykę autokino seansai: per keturias šventinio savaitgalio dienas juose apsilankė 1 010 automobilių, didžioji dauguma seansų buvo išparduoti.
„Ne paslaptis, kad karantinas mus visus gerokai išvargino, – pripažįsta festivalio vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė. – Tai atsispindi pasikeitusiuose žiūrovų įpročiuose: nors fizinių patirčių paklausa išaugo, kino salės ir didžiojo ekrano poreikis grįžta lėtai. Tikimės, kad žiūrovų abejonės dėl saugumo ilgai netruks.“
Žiūrovų patogumui šiemet visi festivalio programos filmai buvo prieinami trijose platformose: TELIA TV filmų nuomoje, namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ ir naujame KINO PAVASARIO virtualiajame kino teatre filmai.kinopavasaris.lt.
„Pastebėjome, kad virtualusis filmų rodymas per dvejus metus atrado auditoriją, kuri prieš tai neturėjo įpročio lankytis kino teatre. Ateityje mūsų dar laukia užduotis juos supažindinti su didžiojo ekrano privalumais, tačiau dėl patogumo festivaliai greičiausiai veiks hibridiškai ir nuo šiol rodys turinį tiek virtualiai, tiek kino teatre“, – priduria A. Filatovė.
Išsipildžiusi programa ir svečių gausa
Pandeminiai metai buvo kupini iššūkių ir sudarant festivalio programą. Meno vadovė Mantė Valiūnaitė sako, kad vienas didžiausių – ilgai trukusi nežinomybė, kokiu formatu festivalis vyks.
„Metai išties buvo sudėtingi, tačiau, regis, pavyko sudaryti tokią programą, kuri supažindintų mūsų auditoriją su naujausiais ir svarbiausias šių metų filmais, taip pat daugiau dėmesio skirti primirštiems, o gal Lietuvoje menkiau žinomiems filmams, kurie svarbūs kino istorijai ir kurie kartu su naujais filmais kėlė klausimus apie sprendimų priėmimą esant neapibrėžtoms ir sudėtingoms aplinkybėms“, – sako ji.
„Tam tikrų filmų tiesiog buvo neįmanoma perkelti į virtualiąją erdvę, tad labai džiaugiamės atsidariusiais kino teatrais. Juose parodėme 41 programos filmą ir kartu su virtualiaisiais seansais pristatėme visą numatytą 128 filmų programą. Kinui svarbi kolektyvinė patirtis, didelis ekranas. Filmų rodymas kino salėse leido visiškai įgyvendinti programos sudarytojų kuratorinę viziją“, – tęsia M. Valiūnaitė.
Vienas didžiausių šių metų išskirtinumų buvo gausus svečių skaičius – festivalį virtualiai aplankė 47 kino kūrėjai.
„Jei ieškotume teigiamų karantino pusių, viena jų tikrai būtų galimybė lengviau pasiekti kino režisierius iš viso pasaulio. Pokalbiai su kūrėjais praplečia filmų patirtis ir yra labai vertinami žiūrovų. Šiemet įvyko net 34 pokalbiai su tokiais kino meistrais kaip Radu Jude, Denisu Cote, Victoru Kossakovsky, Albertu Serra ir Ciro Guerra. Virtualieji susitikimai padėjo sukurti festivalio atmosferą virtualiojoje erdvėje“, – džiaugėsi M. Valiūnaitė.
Festivaliui tik pasibaigus, komanda jau pradeda ruoštis kitų metų kino šventei. „Jau žinome, kad 2022 metais „Kino pavasaris“ vyks kovo 17–31 dienomis. Tačiau tikimės, kad taip ilgai laukti neteks ir dar šią vasarą pavyks susitikti su žiūrovais išskirtiniuose lauko seansuose“, – baigia A. Ramaška.
Populiariausi festivalio filmai lieka svetainėje filmai.kinopavasaris.lt ir kino teatrų repertuaruose.
Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybės. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.
