Žurnalų archyvas

Kauno valstybinis muzikinis teatras rengiasi pradėti naujumu tviskantį sezoną 

16 rugsėjo, 2022, Greta Dainytė / KVMT inf. | Interviu, Naujienos

Paskutinę vasaros dieną, kai oras jau alsavo rudeniška vėsa, susitikome su Kauno valstybinio muzikinio teatro ilgamečiu vadovu Benjaminu Želviu pasikalbėti apie artėjantį naująjį teatro sezoną. Po daugiau nei valandą trukusio pokalbio likau maloniai nustebusi kokį įvairų, spalvingą ir svarbiausia naujumu tviskantį sezoną šiemet pristatys seniausias teatras Lietuvoje. 

Daugelis miestiečių sutiks, jog Kauno kultūriniame ir socialiniame gyvenime Muzikinis teatras užima svarią vietą. Jis traukia ne tik savo menine veikla – spektakliais, koncertais, renginiais, bet ir vidaus bei išorės aplinka. „Šiemet atsinaujinusi muzikinio teatro sodelio infrastruktūra žiūrovams suteiks dar didesnį komfortą bei pakylėjimo jausmą. Kaip tik mąsčiau, koks kitas teatras Lietuvoje turi tokią patrauklią infrastruktūrą pasitikdamas savo žiūrovą? Deja, nesugalvojau. Žmonės į teatrą keliauja nauju šaligatviu, sodelyje juos pasitinka gyvybingas fontanas, patogūs suoliukai, jaukus apšvietimas. Aplink pilna laisvalaikiu besimėgaujančių miestiečių bei šeimų su vaikais. Prie pat ir kavinukės, barai. O viską vainikuoja išpuoselėta žaluma. Mano manymu, Muzikinį teatrą drąsiai galime tituluoti antrąja miesto gulbe po rotušės. Dabar, kai nebeliko statybinių užtvarų, teatro pastatas tarsi pakedentomis plunksnomis suspindo visu grožiu ir puošia Kauno centrą,“ – teigė vadovas. 

Kadras iš operos „Nabukas“. KVMT nuotr.

Tačiau teatras pasikeitė ne tik iš išorės. B. Želvys labai džiaugiasi pavaduotojo Rimanto Lekavičiaus indėliu atnaujinant teatro pastato vidų ir išorę. Pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių investicinių fondų paramą 2017 m. birželio mėnesį prasidėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro modernizavimo darbai, kurie baigti šių metų rugsėjį. Būtent ES fondų parama tapo realia ir apčiuopiama investicija sprendžiant įsisenėjusias teatro infrastruktūros problemas, atnaujinant scenos konstrukcijas, jos mechanizacijos sistemas, garso ir meninio apšvietimo sistemas, įsigyjant ir sumontuojant naują teatro meninei ir edukacinei veiklai reikalingą įrangą. O drauge su modernia įranga atjaunėjo ir pats teatro kolektyvas. „Labai ačiū Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijai, nes pagrindinis jaunų menininkų srautas, kuris keičia į pensiją išėjusius artistus, yra absolventai iš šios aukštosios įstaigos. Jau apie devyniasdešimt jaunų žmonių įsiliejo į mūsų kolektyvą: chorą, orkestrą, papildė solistų gretas. Tas jaunatviškas žmogiškasis resursas kurį mes dabar turime, stipriai koreliuoja su atsišviežinusia teatro išvaizda. Dabartinė teatro visuma pilnai atitinka mūsų įstaigos siekius rodyti turiningą repertuarą, turėti nuostabius atlikėjus bei išprususį žiūrovą. 

Tą ryškiai įrodėme liepos 16 d., IX forto muziejuje, Giuseppe Verdi operos „Nabukas“ premjeros metu. Pliaupiant stipriam lietui, susirinkusiems dviem tūkstančiams žiūrovų mūsų meninis kolektyvas nusprendė atiduoti visas jėgas, operą žūtbūt parodyti! Įgyvendinti premjerą tokiomis atšiauriomis sąlygomis buvo mūsų garbės reikalas. Aš be galo didžiuojuosi visa teatro komanda, kuri įrodė savo pasišventimą scenos menui,“ – atviravo B. Želvys. Būtent pompastiškoji G. Verdi opera „Nabukas“ atidarys naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro sezoną. Jau spalio 1, 2 dienomis šis spektaklis bus adaptuotas scenai ir žiūrovai išvys originalų režisieriaus Kęstučio Jakšto ir scenografo Artūro Šimonio sumanytą variantą. Garantuojame, jog tai paveikus kūrinys, nukeliantis į utopiją, kurioje tironiją keičia gailestingumas. Jeigu bent vienas despotas būtų pasielgęs kaip Nabukas, t.y. supratęs, ką daro ir kada reikia sustoti, pasaulis būtų kitoks – šviesesnis ir skaidresnis.

Tęsiant vadovo mintį apie negailestingos tironijos atgarsius: „Šiuo neramiu laikotarpiu teatras yra atviras Ukrainos žmonėms bėgantiems nuo karo negandų. Spalio 20 d. kviečiame į koncertą „Kartu už laisvę“, kuriame pasirodys Kijevo nacionalinio operetės teatrų ir mūsų kolektyvo artistai. Programoje išgirsite populiarias operų, operečių bei miuziklų arijas. Čia duetai, ansambliai skambės ukrainiečių ir lietuvių kalbomis, programa paįvairinta choreografinėmis kompozicijomis. Nepabijosiu pasakyti, jog koncertinis vakaras nusimato eklektiškas, bet mes to ir norime. Stengiamės į problemą atkreipti dėmesį taip – kaip mokame geriausiai. Todėl nelikite abejingi ir savo dalyvavimu pagerbkime čia dalyvausiančius nuo karo kenčiančius artistus. Prižadu, jog visi drauge turėsime jausmus turtinantį laiką.“ 

Kadras iš operos „Nabukas“. KVMT nuotr.

Kita itin reikšminga premjera pasirodė gegužės 14 d. – Kipro Mašanausko roko opera „1972“. Ji taip pat yra tarp pirmųjų spalio spektaklių. „Tai kūrinys, skirtas Romo Kalantos penkiasdešimtosioms žūties metinėms paminėti. Tačiau mūsų teatras nusprendė į šį žygdarbį pažiūrėti detaliau. Roko operoje iliustruojamas R. Kalantos gyvenimas iki pasiaukojimo, atskleidžiami to laikmečio jaunų žmonių portretai: kuo jie gyveno, apie ką svajojo, kokios muzikos klausėsi, kaip atrodė Kaunas ir pan. Šis kūrinys dvilypis, nes vyresnio amžiaus žiūrovas jį stebės per atminties ir sentimentalumo prizmę, o jaunas žiūrovas turės galimybę geriau pažinti sovietmečio peripetijas,“ – pasakojo B. Želvys. Kaip premjerinis spektaklis K. Mašanausko roko opera „1972“ bus rodoma sezono pradžioje spalio 6, 7 dienomis. Galima tvirtai teigti, kad roko opera „1972“ – muzikine forma pastatytas paminklas, įprasminantis R. Kalantos auką. 

„Turime puikių žinių ir mažiesiems žiūrovams bei jų tėveliams. Spalio 29 d. kviesime į baleto premjerą „Aladinas“. Tai spalvinga, gerai žinoma istorija, kuri apipavidalinta nuotaikinga Oleksandro Rodino muzika. Šokio spektaklis „Aladinas“ tik pernai pasirodė Kijevo operos ir baleto teatre, bet dėl karo jo gyvavimas nutrūko, tad šį rudenį jis bus perkeltas į mūsų sceną ir, garantuoju, užims reikšmingą vietą repertuare. Šiandien muzikiniame teatre spektaklį stato gausi kūrybinė grupė iš Ukrainos: baletmeisteris, choreografė statytoja, scenografė, kostiumų dailininkas. Šis baletas skirtas visai šeimai.

Kitas stebuklingas laikas – naujųjų metų laukimas, kurį tradiciškai gruodžio 30 d. paminėsime su legendine, režisierės Anželikos Cholinos interpretuota G. Verdi opera „Traviata“, o 31 d. kviesime į įspūdingą naujametinį koncertą. Paskutinę metų naktį išgirsite ne tik daug naujų kūrinių, bet ir išvysite naujų veidų. Taigi, sekite naujienas ir tikimės, jog šis iškilmingas renginys turės didelį žiūrovų atgarsį“, – teigė teatro vadovas.   

eatras be žiūrovų negali egzistuoti, todėl labai svarbu išlaikyti gerą chemiją tarp rodančiųjų ir žiūrinčiųjų.

Pavasarį pasitiksime vėlgi šokiu – Anatolijaus Šenderovo baletu „Dezdemona“, kurį statys režisierė-choreografė Anželika Cholina. „A. Cholina mūsų teatre yra pastačiusi du kerinčius ir žiūrovų mylimus spektaklius: Leo Fall operetę „Madam Pompadur“ ir G. Verdi operą „Traviata“. Tai menininkė, kuri geba žmonėms įžiebti teatro kibirkštėlę. Trupės su kuriomis ji dirba yra labai skirtingos, bet kiekvienoje jų A. Cholina atskleidžia ypatingą subtilumą bei kerintį teatrališkumą. Manu, bus įdomu išvysti šią A. Šenderovo baleto ,,Dezdemona“ premjerą. Naujas spektaklis teatro šokėjams labai reikalingas, nenorime, kad baleto artistai būtų tik aptarnaujantys operas, operetes ar miuziklus. Stengsimės, kad tokio aukšto meninio lygio spektaklių baleto trupės repertuare atsirastų kuo daugiau. 

Artėjant vasarai laukia bendras, daugiau nei dešimtmetį tradicija tapęs projektas su Estijos koncertine įstaiga PROMFEST. Šio bendradarbiavimo pagrindinė linija publikai pristatyti rečiau statomus ir provokatyvius spektaklius. 2023-ųjų pavasarį pradėsime ruoštis Jules Massenet operos „Pelenė“ premjerai, kuri Lietuvoje bus statoma pirmą kartą. Su šiuo spektakliu vyksime į gastroles Estijoje, Pernu ir Tartu miestuose. 

Apibendinant norėčiau pasakyti, jog Kauno valstybinis muzikinis teatras visuomet turėjo savo charizmą, mylimus atlikėjus ir pradą, kurį brangina. Dėl to turime puoselėti šio teatro istorijos atmintį ir nesustoti kurti naujus prisiminimus. Net ir neturėdamas nacionalinio statuso, teatras turi savo nišą bei publiką. Teatras be žiūrovų negali egzistuoti, todėl labai svarbu išlaikyti gerą chemiją tarp rodančiųjų ir žiūrinčiųjų. O mūsų teatro bendruomenė žiūrovą besąlygiškai gerbia, myli ir visada laukia. Jaučiu pasididžiavimą teatru tokiu, koks jis yra dabar. Taigi, susitikime atsinaujinusiame ir įvairumu trykštančiame sezone jau nuo spalio 1 dienos,“ – nuoširdžiai Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas B. Želvys. 

muzikinisteatras.lt