Ne kartą girdint atlikėją, stovintį ant scenos, sakantį, kaip gera pagaliau groti lauke, sukirba mintis: kuo tie koncertai už sienų ribų taip skiriasi nuo koncertų salėse, baruose ir klubuose? Nors dauguma muzikos gerbėjų atsakymą jaučia ir patys, šįkart ne jie, o Kaune kuriantys atlikėjai pasidalino savo nuomone ir koncertų mūsų miesto kiemuose ir terasose rekomendacijomis.
Pakalbinau muzikantus, kilusius iš Kauno ar ilgą laiką gyvenusius ir kūrusius čia: Beną Kalinauską ir Kristijoną Valančių, grojančius grupėje „Akli“, Aistę Narbuntaitę ir Tomą Mockutę iš grupės „Imbieras“ ir Joną Matusevičių, muzikos pasaulyje geriau žinomą sceniniu vardu Palmės Žiedas.
Kuo ypatingi koncertai atvirose erdvėse? Labiau mėgstate koncertuoti lauke ar jus vis dėl to labiau džiugina koncertai viduje?
Aistė: Nors koncertai viduje turi ypatingą artumą, koncertuoti lauke mums daug smagiau. Kartais koncertą gali sugadinti neplanuotas lietus, bet groti saulei šviečiant daug smagiau nei groti apšviestam scenos apšvietėjų.
Toma: Koncertai lauke leidžia muzikai pasiekti ne tik koncerto publikos, bet ir atsitiktinių praeivių ausis, neįkalina jos tarp keturių sienų. Gyva muzika tiesiogiai tampa miesto gyvenimo dalimi, kas yra be galo džiugu ir vertinga tiek augančiai grupei ar atlikėjui, tiek miesto kultūrai. Žinoma, koncertai viduje turi savito jaukumo ir privatumo, tačiau smagiausia, kai sava kūryba gali sklisti plačiai ir neribotai.
Kristijonas: Abi patirtys yra gana skirtingos, bet man labiau patinka groti uždarose aplinkose. Koncertai tampa intymesni, jaučiu artimesnį ryšį su publika.
Benas: O man koncertai lauke primena pirmuosius didžiuosius festivalius ir koncertus, kuriuose teko pasirodyti, todėl pasirodymai didesnėse, atvirose erdvėse visada primena tuos pirmuosius pavykusius koncertus, yra išlikęs toks gražus sentimentas. Nors, tiesa sakant, man taip pat labiau patinka groti uždarose erdvėse. Uždarose, intymesnėse patalpose, man atrodo, lengviau užmegzti ryšį su klausytojais, dažnai ir pačiam būna jaukiau. Abiejų tipų erdvės skirtingos ir savotiškos, sukeliančios įvairialypius jausmus.
labai noriu, kad atsirastų tokia vieta, apie kurią būtų galvojama ilgesnėje perspektyvoje.
Jonas: Kai po žiemos groju pirmąjį koncertą lauke, visada yra labai ypatingas jausmas. Pajaučiu, kad būtent tada atsidaro vasaros sezonas, kai pasirodymų atsiranda daugiau. Nejaučiu didelio skirtumo ar pasirodau viduje, ar lauke, bet man visada patinka neįprasti sprendimai, neįprastos erdvės.
Kuriose Kauno koncertų erdvėse po atviru dangumi jums pasirodyti patiko labiausiai?
Benas: Man, ko gero, labiausiai patiko pasirodyti Kauno rotušės aikštėje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto metu. Pasirodyti savo gimtojo miesto širdyje yra didele privilegija ir garbė. Koncerto metu publika mus sutiko gerai ir groti buvo labai smagu.
Aistė: Rotušės aikštė man taip pat įsiminė labiausiai, tuo metu tai buvo vienas didžiausių mūsų koncertų, publika ir pati scena buvo nuostabios. O išskirtiniausia mūsų patirtis buvo V. Putvinskio gatvėje esančioje vasaros terasoje „Olimpas“, kur už tvoros (netoliese veikia privatiems renginiams skirta erdvė, – red. past.) grojo dar viena grupė. Garsai maišėsi tarpusavyje, groti buvo sunku, bet situacija buvo tikrai juokinga.
turime labai gražių viešų miesto erdvių, kuriose galėtų vykti įvairesni renginiai.
Toma: Dauguma lauko erdvių, kuriose teko pasirodyti, nebuvo nuolatinės. Viena iš tokių vietų, kuri įsiminė labiausiai buvo „Teatro kiemas“, esantis prie Nacionalinio Kauno dramos teatro. Prieš metus čia įvyko pirmasis „Imbiero“ solinis koncertas bei debiutinio EP „Jaudulys“ pristatymas. Tai buvo svarbus žingsnis mums, galimybė parodyti daugiau nei pabiras dainas. Tai iš tiesų buvo ypatinga patirtis, kurią puikiai papildė jaukus kiemelis, įsipaišęs tarp Kauno centro pastatų.
Taip pat garbė buvo apšildyti grupę „Garbanotas“ terasoje „Olimpas“ bei sugroti Ukrainos paramos koncerte „O kodėl ne?“ („O kodėl ne?“ – baras su didele lauko terasa, įsikūręs A. Juozapavičiaus pr., traukinių stoties kaimynystėje, – aut. pastaba).
Jonas: Tiesą sakant, nei viena Kauno lauko vieta man taip neįsiminė, na, bent tos, kuriose esu grojęs. Ne paslaptis, kad koncertinių vietų Kaune trūksta, tačiau taip pat džiaugiuosi, kad situacija keičiasi. Žinoma, labai noriu, kad atsirastų tokia vieta, apie kurią būtų galvojama ilgesnėje perspektyvoje, ir kad muzika būtų pagrindinis dalykas, dėl kurio būtų ten renkamasi.
Jūs patys taip pat nevengiate apsilankyti kitų atlikėjų pasirodymuose. Kurias koncertų ar vakarėlių vietas rekomenduotumėte kauniečiams, norintiems pasiklausyti muzikos gryname ore?
Kristijonas: Iš Kauno erdvių rekomenduočiau „Lauką“ („Laukas“ – Nepriklausomybės aikštėje esanti M. Žilinsko galerijos prieigose jau keletą metų veikianti terasa, – aut. pastaba) arba „OLDMAN Kaunas“ kiemelį Senamiestyje. Tačiau dažniausiai išskirtiniai koncertai vyksta netradicinėse lokacijose. Vis dar prisimenu jau savo minėtą Kauno kultūros centro iniciatyva pastatytą koncertų sceną rotušėje arba „Kaunas Jazz“ sceną prie Soboro. Norisi daugiau tokių koncertų mieste, jie pritraukia žmonių susidomėjimą, sukuria įdomesnę patirtį miestui ir jo žmonėms.
Benas: Manau, Kaune gerokai per mažai vietų, kurios yra įveiklintos koncertams kiemuose. Dėl to man tikrai gan gaila, nes čia turime labai gražių viešų miesto erdvių, kuriose galėtų vykti įvairesni renginiai. Kuo tikrai galiu pasidžiaugti, yra tai, kad visas „O kodėl ne?“ kompleksas yra labai gerai išnaudojamas . Baro vidiniame kieme esantis amfiteatras bei kelios scenos lauke yra puikios erdvės muzikai. Taip pat ir baras „Olimpas“ leidžia pasidžiaugti gyva muzika viename gražiausių Kauno Žaliakalnio šlaitų, kuriame ir yra įrengta terasa-scena. Taip pat panašioje aplinkoje esančioje, bet visai kitaip apipavidalintoje Kauno menininkų namų kiemo amfiteatre. Dar viena mane labai žavinti vieta – nedidelio, retai kauniečių aplankomo pušynėlio apsuptas, buvusio vienuolyno valgyklos „Hogo“ kiemas. Gaila, bet ši vieta gyvuos jau labai neilgai („Hogas“ kraustosi į Kęstučio g., – red. past.), tad jei neteko apsilankyt, kviečiu apsilankyti šios vietos uždaryme rugpjūčio 23 dieną. Na, ir ko gero vienintelė dabar veikianti lauko koncertų erdvė Kauno senamiestyje – „OLDMAN Kaunas“ kiemelis, esantis prie anksčiau čia veikusio Ryšių istorijos muziejaus. Man dar patinka „Teatro kiemo“ erdvė, tik gan retai ten matau vykstančius koncertus. Tikiuosi, kitais metais renginiai ten vyks dažniau.
Aistė: Man artimiausia vieta yra „Hogas“ kiemas, ten ir patys turėjome koncertų, idažnai apsilankau kaip klausytoja. Jauku, gražu ir artima – trys žodžiai tam vienuolyno kiemeliui apibūdinti. Tai papildo ir mylimos grupės, dažnai pasirodančios ten.
Toma: Labiausiai mėgstu netikėtas erdves, kurios nėra tipinės koncertų vietos, o į tokias yra paverčiamos tik tam tikru metu. Keli pavyzdžiai – Kauno Santaka, Rotušės aikštė, Vienybės aikštė ar mažesni kiemeliai. Tokios besitransformuojančios erdvės pilnai įtraukia visus miesto gyventojus. Jei tektų įvardinti pastovią koncertų vietą, manau, tai būtų „OLDMAN Kaunas“ kiemas. Jame, pačioje miesto širdyje, galima išgirsti daugybę žinomų bei mažiau žinomų atlikėjų.
Jonas: Keletą kartų esu lankęsis bare „Kultūra“, kai jame vyko, man rodosi, vienetiniai muzikos vakarai. Nors apskritai „Kultūros“ bare apsilankau neretai, tačiau būtent tų vakarų metu pagalvodavau, kad erdvę supanti paveikslų galerijos aplinka labai tiko muzikai. Prisimenu, kad ir keletas užkietėjusių tapytojų buvo susidomėję muzika, lauke leista iš vinilinių plokštelių. Man dažnai pasirodo, kad koncertas būna įspraudžiamas į vietą, kad sukurtų pridėtinės vertės kokiai nors įstaigai, bet tuo metu viskas atrodė natūraliai.
