„Kad tokio dydžio miestas, kaip Kaunas, neturėtų simfoninio orkestro, tai retas atvejis“, – pastebi Algimantas Treikauskas, jau 20 metų vadovaujantis paties suburtam Kauno miesto simfoniniam orkestrui. Iki oficialaus kolektyvo gimtadienio – dar keli mėnesiai. Keli rudens ir žiemos mėnesiai, kai darganotais vakarais gera panirti į muziką ir bent porą valandų pasimėgauti jos dovanojamais pojūčiais.
Ką šventiniam (p. Algimantas sako, kad žodis „jubiliejus“ dera prie apvalesnių skaičių) sezonui parengė orkestras, jau seniai esantis vienu svarbiausių Kauno kultūros formulės dėmenų, aptarėme susėdę jo vadovo kabinete Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Algimantai, ar jūs einate į visus Kauno miesto simfoninio orkestro koncertus?
Per tą jau beveik ketvirtį amžiaus, nes skaičiuoti reikia ir 1988 metais įkurto Kauno kamerinio orkestro, kuriam vadovavau nuo 2000 metų, periodą, buvo gal kokie 4 ar 5 koncertai, kuriuose nedalyvavau.
Vadinasi, esate ištikimiausias jo gerbėjas.
Ko gero, ko gero. Žinote, gerai prisimenu, kaip 2000 metais viską pradėjome nuo nulio. Turėjome 14 stygininkų, ir pirmasis mano darbas buvo nupirkti jiems kėdes ir pultus. Dar gerai pamenu 2004 m. rugsėjo 30 dieną, kai miesto taryba vienbalsiai nutarė įsteigti Kauno miesto simfoninį orkestrą. Nuo 2005 metų sausio 1 dienos jis savo istoriją skaičiuoja oficialiai. Vasario 5-ąją buvo pirmasis koncertas, tuomet mūsų buvo 36. Mahlerio dar tikrai negalėjome groti.
Ateina laikas, ir pradeda eiti pas mus. Pradeda suprast, pradeda atskirt, kad ne tik du akordai reikalingi.
Dabar orkestre 77 nariai. Ar augdami lengvai randate pamainą tiems, kurie jau nori baigti karjerą?
Jaunų žmonių yra trūkumas. Žmonės dabar pasikeitę, labai pasikeitę. Jie laimingi, kažkur skaičiau, kad lietuviai jaunuoliai laimingiausi. Bet nemėgsta persidirbti. Kiek pasikalbu su kitų kolektyvų vadovais, visur ta pati situacija. Žmonės nebenori susirišti darbiniais santykiais – maždaug, ateisiu, programą pagrosiu. Bet visą laiką eiti į darbą, repetuoti? Jiems to nereikia.
Ar nepasigendate orkestro koncertuose jaunimo? Kodėl dabartiniai 20-mečiai, 30-mečiai masiškai neina vakarais paklausyti gyvai atliekamos klasikos?
Matote, dabar kryptis kita. Jaunimas kitaip reaguoja į muziką, klauso kino filmų, kompiuterių, elektroninę muziką. Jiems reikia žaidimo, blizgesio. Taip yra visur pasaulyje, ir nieko specialiai dėl to nepadarysi. Ateina laikas, ir pradeda eiti pas mus. Pradeda suprast, pradeda atskirt, kad ne tik du akordai reikalingi. Reikia melodijos, harmonijos, kontrapunkto, kad visa susijungtų į fantastiško grožio vienį.
Jei šį sezoną kas nors išsikėlė sau tikslą pažindintis su tikra muzika, nuo kurio KMSO koncerto siūlytumėte pradėti?
Gruodžio 4 d. „Žalgirio“ arenoje „Kaunas Jazz“ koncerte grosime kartu su Kubos pianistu Alfredo Rodriguez. Turėtų būti puikus koncertas, „Kaunas Jazz“ ne kartą esame dalyvavę – tiek su Kurtu Ellingu, tiek su Gregory Porteriu. Tik po to, kai Kaune suskambėjo, jį atrado sostinė.
Žinoma, puiki proga pradėti bus ir sezono atidarymo koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje rugsėjo 27 d., kurio dirigentė ir solistė bus pas mus sugrįžtanti Lera Auerbach. Bus Haydno, bus Mozarto, bus pačios Auerbach kompozicija „Amžinybė“. Arba koncertas, kuris vyks spalio 11 d.. Į Kauną sugrįš mūsų publikai jau pažįstamas garsus vokiečių dirigentas Markusas Huberis. Kartu su dviejų Auksinių scenos kryžių laureate sopranu Raminta Vaicekauskaite atliksime ištrauką iš ispanų klasiko Joaquíno Turinos ciklo balsui ir orkestrui „Sevilijos dainos“. Koncerte taip pat skambės vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohn-Bartholdy Simfonija nr. 3, dar kitaip vadinama „Škotiškoji“.
Įdomu, kad pasirodote ne tik filharmonijoje, kitose koncertų salėse, bet ir „Žalgirio“ arenoje, kur sutraukiate jau visai kitą publiką. Tą patį jauną žmogų, kuriam paprasčiau rasti kelią į areną, nei į filharmoniją.
Taip, pamenate, po Europos krepšinio čempionato Lietuvoje atsirado daug arenų. Pirmasis toks mūsų bandymas išeiti į „Žalgirio“ areną su klasika buvo su a. a. baritonu Dmitrijumi Chvorostovskiu 2012 m. rugsėjį, šioje srityje apskritai buvome pirmieji. Surinkome per 5 tūkst. klausytojų. Ne vieną puikų talentą siūlėme „Kaunas 2022“ programai, bet jiems nereikėjo nei Renée Fleming, nei Lawrence Brownlee. Na, bet 2022 metais metais Visų šventųjų dienai pavyko surengti įspūdingą Andrew Lloydo Webberio „Requiem“.
O kuo šiemet nustebinsite didžiausius snobus, kurie mano, kad Kaune gerų koncertų nebūna?
Nemanau, kad kas nors taip begalvoja. Per tuos dvidešimt metų Kauną aplankė būrys pasaulinių žvaigždžių. Juk filharmonijoje su orkestru ir solistais įrašinėjame kompaktines plokšteles, kurios net sulaukia „Grammy“ nominacijų.
Manau, aukšto lygio koncertas bus spalio 4 d. – čia solistas bus pianistas Kasparas Uinskas, diriguos Los Andžele gyvenantis, daugybę konkursų laimėjęs rumunas Vlad Vizireanu. Vien ko vertas programoje esantis Frédérico Chopino Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 1. Na, bet visi koncertai geri – nenoriu daugiau taip išskyrinėti.
Kas jums asmeniškai labiausiai virpina širdį?
Žinot, kai buvau jaunesnis, man patiko tokios linksmos muzikėlės, greitos, padaužiškos. O dabar norisi ramesnės muzikos klausyti, gilesnės. Tas pats Mahleris, ar apskritai lėtosios visų simfonijų dalys. Ir, žinoma, Bachas. Mėgstu sakyti, kad jis savo laiku buvo didžiausias džiazmenas. Pereidavo per visas tonacijas, ir grįždavo. Bet koncertuose šį sezoną jo neatliksime, klausysiu namuose.
Sausio 4 – 6 dienomis į Kauną vėl atvyks ARTE TV – šįkart Kauno Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje orkestras koncertuos su soliste Asmik Grigorian. Kaip prasidėjo ši tarptautinė draugystė, kurios vaisiais gėrisi visas pasaulis?
Pažinojau režisierių, prodiuserį, kuris net kelis kartus viešėjo pas mus Lietuvoje. Sugalvojome tokį projektą, drauge važinėjome po dvarus, kitas erdves. Paskui susėdome, sakau – yra čia netoli dar viena vieta. Katedroje jam sužibo akys – iškart pamatė, kaip viskas bus, kaip atrodys televizijos ekrane. Mums beliko pasirašyti sutartį, jog sutinkame, kad būtume parodyti. Tai buvo fantastiškas produktas – apšvietimas, garsas… Iš Vokietijos atskrido 18 žmonių komanda, dirbo su LRT profesionalais.
Ar sudėtinga buvo šio sezono filmavimui pasikviesti Asmik Grigorian?
Ne, juk aš su ja daug metų pažįstamas. Prieš kokį dešimtmetį sujungiau scenoje ją, mamą Ireną Milkevičiūtę ir dabar jau mirusį tėvą Gehamą Grigorianą. Pamenu, turėjo koncertui diriguoti Constantinas Orbelianas, bet vietoje jo puikiai padirbėjo maestro Juozas Domarkas.
Bus nemokamas koncertas?
Taip, žinoma. Svarbu paminėti, kad solistas bus ir ukrainiečių tenoras Dmytro Popovas. Dalyvaus ir Kauno valstybinis choras. Diriguos maestro Constantine Orbelianas.
Sausį laukia ir gastrolės Rygoje, lydėsite Andrea Bocelli, tiesa?
Taip. Pernai kartu grojome Kaune, jam patiko, tad draugaujame ir toliau.
Gimtadienio programa aiški?
Pasakysiu tiek – planuokite vasario pradžioje būtinai apsilankyti 20-ojo orkestro gimtadienio šventėje, nes koncertas bus išskirtinis vien tuo, kad diriguos visi keturi KMSO vyr. dirigentai. Nuo pirmojo Pavel Berman, kartu ir Modestas Pitrėnas, Imants Resnis, Constantine Orbelian.
Orkestro pavadinimas nuolat figūruoja klasikinės muzikos leidybinės kompanijos „Delos“ naujienų sąraše. Ką dabar išleidote?
Ką tik pasirodė puikaus tenoro Charles Castronovo Verdžio operų arijų albumas. Įrašuose dalyvavo ir Kristin Sampson, Tomas Pavilionis,Tadas Girininkas, dirigavo, žinoma, Constantine Orbelianas. Aš visko mintinai net nebepamenu – įrašų tikrai daug…
Algimantai, ar turite metodą, kaip išbalansuoti tarp pramogos ir aukšto meninio lygio?
Žinote tą anekdotą? Tėti, o kas yra opera? Tai yra tai, kas prasideda 19 valandą, o po 2 valandų laikrodis rodo 19:10.
Tai va. Aš sakiau ir sakysiu, kad žmonės į koncertą turi ateiti džiaugtis, o ne vos prasidėjus renginiui galvoti, kada jis baigsis. Žmonės turi nepajusti, kad jis praėjo. Daug galvoju apie tai. Tariamės su dirigentais, mąstau apie solistus, kurie turėtų trauką. Populiarumas – viena, bet svarbu ir profesionalumas. Galvoju visuomet. Orkestras yra visas mano gyvenimas, su juo guluosi ir keliuosi.
Esate fleitininkas, ar nepasiilgstate instrumento, buvimo scenoje?
Sunku paprastai atsakyti, bet daug savęs atidaviau pedagoginiam darbui, taip įprasminau ir save kaip fleitininką.
Kokių žemiškų dovanų norėtumėte sulaukti artėjančio 20-ojo gimtadienio proga?
Ateis ta diena, kai bus pastatytas M. K. Čiurlionio koncertų centras. Planuojame, kad ten bus mūsų namai, ten dirbsime, repetuosime, koncertuosime. Tam reikės daugiau žmonių. Turime vytis didžiuosius kolektyvus – tiek baze, tiek atlyginimais. Dabar esame kiek didesnis ne vidutinis orkestras. Didelėje salėje, scenoje reikėtų bent 100 žmonių. Kaip žygiavome iš kamerinio orkestro, iš Mozarto į Čaikovskį, taip reikėtų dabar susidėlioti žingsnius, planuoti plėtrą žiūrint į ateitį.
Ir publikos daugiau reikės sutraukti, tiesa?
Taip, bet dabartinė filharmonijos salė jau tikrai per maža ambicijoms. Čia tik 500 vietų. Yra koncertų, kuriuos norėtume atlikti, bet tai neįmanoma, nes solistai, kuriuos kviestume, tiesiog per brangūs tokio dydžio salei.
–
20-asis Kauno miesto simfoninio orkestro sezonas pradedamas rugsėjo 27 dieną. Bilietai į koncertus jau parduodami, visą programą rasite kaunosimfoninis.lt.
