„Primenu spalio 5-ąją. Mūsų prie Ąžuolyno bibliotekos susirinko apie aštuonis šimtus, bet Vienybės aikštėje buvo jau beveik trys tūkstančiai. Žmonės prie mūsų jungiasi, jie laukia, kad pakviestume. Tai darom!“, – viltinga fraze spalio 28-osios vakarą baigėsi pirmoji Kauno kultūros asamblėja.
Atsisveikinimo žodžius ištarusi renginio moderatorė Jurga Knyvienė tarsi apibendrino visą vakarą M. Žilinsko dailės galerijos erdvėse, klube „Auditorija“, tvyrojusią nuotaiką – susitelkimo, vilties ir pasiryžimo veikti.
Kauno kultūros asamblėja – tai visoje Lietuvoje besitęsiančio kultūros protesto tęsinys ir naujas iniciatyvinis židinys. Renginį pradėję sostinėje susibūrusios Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Karolis Kaupinis priminė įvykius, kurie bendruomenę „pažadino iš miegų“ ir rugsėjo 22 d. ministerijų dalybomis peržengtą raudoną liniją, po kurios tylėti tapo nebeįmanoma. „Supratome, kad apie dalykus, kurie mums skauda, reikia kalbėtis gyvai, susirinkus kartu ieškoti sprendimų“, – apie motyvaciją telktis kalbėjo G. Masteikaitė.
Režisierius Karolis Kaupinis pabrėžė simbolinę Kauno reikšmę šiame judėjime, įkvėpdamas susirinkusius istoriniais palyginimais: „Vilniui Kaunas svarbus dėl dviejų dalykų – kovos ir laisvės. Tai visą laiką buvo laisvojo miesto idealas.“ Anot jo, tai, kas vyksta dabar, yra „kova su niekšais“ – judėjimas už vertybinį valstybės pamatą.
Per 150 miesto kultūros ir jai artimų sričių bendruomenės atstovų sutraukusioje asamblėjoje buvo pristatytos Kauno iniciatyvinės grupės veiklos gairės, tikslai ir metodai, kuriais bus siekiama ne tik politinių pokyčių, bet ir solidarumo, dialogo tarp kultūros bendruomenės ir visuomenės bei miestų ir regionų stiprinimo bei pilietiškumo ugdymo.
Prisistatė ir vieningu susirinkusiųjų palaikymu buvo patvirtinta Kauno iniciatyvinė grupė, jungianti skirtingų kultūros sričių profesionalus: tai komunikacijos specialistės Agnė Pinigienė ir Eglė Bagočiūnaitė, muzikantas Arnas Mikalkėnas, scenos menų prodiuseris Balys Švedas, Lietuvos švietimo muziejaus vadovė Jolita Rudgalvienė, „Basketnews“ vadovas Jonas Miklovas, Kauno miesto kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė, menotyrininkas ir kultūros projektų vadovas Justinas Kalinauskas, klubo „Auditorija“ bendraįkūrėjas ir festivalio „Audra“ vienas rengėjų Mantas Pakeltis, Kauno IX forto muziejaus ir Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Marius Pečiulis, šokėjas ir choreografas Marius Pinigis ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Virginija Vitkienė.
J. Kalinauskas savo kalboje priminė apie esminį kultūros vaidmenį valstybės gyvenime: „Pastarųjų dienų suirutė ir stiprėjantis populizmas nėra tikrosios problemos, o veikiau jų simptomai. Giluminė, ilgalaikė problema, kurią kultūros bendruomenė turi spręsti žvelgdama dešimtmečius į priekį, yra visuomenės pasyvumas, susiskaldymas ir politinio bei kultūrinio švietimo stoka. Šie reiškiniai kyla iš byrančių informacinių ekosistemų ir mus įkalinančių socialinių burbulų, kurie trukdo matyti bendrą vaizdą. Kultūra visą laiką buvo forpostas, į kurį kėsindavosi okupantai, tironai, pavergėjai, nes ta tauta išlieka, kuri sugeba išlaikyti ir puoselėti savo kultūrą. Šimtus metų mes rėmėmės kultūra kaip inkaru, prilaikiusiu mūsų tautos laivą istorijos audrose.“ Anot menotyrininko, tautos atsparumas gimė iš tikėjimo pasakojimo ir kultūros galia – „iš tikėjimo, kuris prasidėjo tyliuose slaptų mokyklėlių kambariuose, dūzgė verpimo rateliuose ir galiausiai atvedė mus į Nepriklausomybę.“
Savo įžvalgomis ir palaikymu dalijosi ir įvairių bendruomenių atstovai. Sąjūdžio laikų patirtį atsiminęs architektas Linas Tuleikis ragino kultūros lauką nebijoti savo įvairovės ir paversti ją stiprybe: „Kuo mes skiriamės nuo politikų? Mes esame laisvi, ir turime savo laisvę bei skirtingumus paversti savo stiprybe.“
Šią atvirumo ir dialogo svarbą pabrėžė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė Monika Balsevičienė, atstovaujanti per 1800 bibliotekų specialistų tinklui visoje šalyje – tinklui, kuris pilietiškumą ir susitelkimą demonstruoja kaskart, kai to reikia: „Knygos ir bibliotekos visada buvo ir yra šviesa. Ateikite į bibliotekas, burkimės, būkime patys ta šviesa“, – kvietė ji.
Pirmoji Kauno kultūros asamblėja baigėsi ne tik susitarimu veikti – simboliniu „darom!“, bet ir konkrečiais planais. Visų pirma – prisijungti prie lapkričio 21 d. Vilniuje vyksiančios akcijos, vainikuosiančios protesto mėnesį. Taip pat planuose – akcijos „Aš (at)stovėsiu iki galo. O tu?“ tąsa Kaune, teminių paskaitų ciklas ir kt.
„Kiekviena, net ir menkiausia iniciatyva, neša savyje žiežirbą, galinčią įžiebti didelį laužą. Būtent taip nutiko su menininkų ir aktorių budėjimu prie Prezidentūros – jų asmeninis apsisprendimas atstovėti už kultūrą tapo ta liepsna, kuri, jau kelias savaites liepsnojanti Vilniuje, įsiplieskė Šiauliuose ir Klaipėdoje. Tai ne tik protestas – tai simboliškas, gražus, asmeniškas ir nepaprastai paveikus vilties ženklas“, – priminė G. Masteikaitė.
Kauno kultūros asamblėja kviečia visus, neabejingus Lietuvos ateičiai, teikti idėjas, siūlyti pagalbą planuojamoms akcijoms ar tiesiog pranešti apie problemas ir trukdžius kultūros bendruomenės veiklai, rašyti el. paštu kaunokulturosasambleja@gmail.com ir sekti naujienas „Facebook“ paskyroje „Kauno kultūros asamblėja“.
