Kauno bigbendas leidžiasi į 35-ojo gimtadienio kelionę ir metų pražiai rengia gurmanišką vakarėlį su „Electro Deluxe“.
Apie viską plačiau pasakoja koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius, kuris su Kauno bigbendu praleido jau dešimtmetį, o tai irgi yra nemažai – trečdalis ansamblio biografijos.
Pakalbėkime apie Kauno bigbendą, jo kelią ir koncertą su Europos džiazo scenos žvaigždėmis.
Dažnai klausiama: kokią istoriją jums papasakoti – trumpą ar ilgą?
Jei trumpai – tai Kauno bigbendo kelias prasidėjo nuo idėjinio entuziazmo 1991 m. ir dažnai šio džiazo orkestro orkestrą tapatiname su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. Ilgametis šio orkestro vadovas a.a. Romualdas Grabštas buvo tarsi laivo kapitonas, vedęs orkestrą Vakarų Europos ir Lietuvos džiazo keliais. Šiandien orkestrui vadovauja puikus džiazo muzikantas, saksofonininkas Tomas Botyrius ir laivas, išplaukęs dar praeitame šimtmetyje sėkmingai keliauja tolyn – Kauno bigbendas yra techniškai pajėgus orkestras, įgyvendinantis sudėtingiausias partitūras, ieškantis nuolatinio turinio atsinaujinimo atvejų ir bendradarbiaujantis su Lietuvos bei užsienio muzikantais.
Jei reikėtų papasakoti ilgąją istoriją – tuomet joje atsispindėtų įkūrimo metų buities kuriozai, nepriteklius, bandymas prasiveržti į pasaulį, susitikimai su džiazo meistrais, festivalių akimirkos ir džiaugsmas muzikuojant ir dar daug dalykų, ko dėka dabartinis Kauno bigbendas yra toks organizmas, kuriame dera muzikantų profesionalumas su charizma. Bigbendo muzikantų neįsivaizduojame be jų solinių inkliuzų ir dažniausiai jiems atsidėkojame aplodismentais, tačiau nepaisant pavardžių nepatrauklumo tekste – vis tiek norėčiau paminėti šių dienų herojus, nes kiekvienas jų koncertuose atlieka taip reikalingą solinio muzikavimo blyksnį, kurį, kaip orą, gaudo publika. Kad ir be nuorodos, kuo kas groja, bet yra labai reikšmingi, matomi ir talentingi muzikantai ir be abejo, apie juos esate girdėję. Tai tokios spalvingos asmenybės ir savo instrumento meistrai kaip Linas Būda, aukštų natų alpinistai Tomas Razmus, Audrius Zalcas, Vytautas Bložė, etc.
Kuo išsiskiriate džiazo kontekste ir su kokiomis žvaigždėmis teko dalintis scena?
Turime tą istorinę garbę, kuria didžiuojamės, kad esame pirmasis Lietuvoje muzicipalinis džiazo orkestras. Šis istorinis momentas visada bus ir yra mums reikšmingas. Beveik visi šalies džiazo meistrai turi sąsajų su Kauno bigbendu. Galima sakyti, kad Kauno bigbendas juos augino ir pats orkestras augo su šiandien gerai žinomais Lietuvos džiazo muzikantais. Petras Vyšniauskas, Valerijus Ramoška, Vytautas Labutis, Saulius Šiaučiulis, Arvydas Jofė, Olegas Molokojedovas, Eugenijus Kanevičius, Arkadijus Gotesmanas, Pavelas Giunteris, Vytautas Mikeliūnas, Vytautas Grubliauskas, Liudas Mockūnas, Neda Malūnavičiūtė ir kiti tikrai turi savo prisiminimų kertelėje išgyventų muzikavimo kartu potyrių, gal net – smagių istorijų, be kurių neįsivaizduojama džiazo kasdienybė.
Jei pirmajam išskirtinumui pasirinkau istorinį faktą, tai antrasis būtų susijęs su muzikiniu turiniu. Atliekame tiek svingo klasiką, tiek modernius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, edukacinius koncertus, kurie paskutiniai metais išsiskiria teatralizuotomis koncepcijomis. Štai ir dabar kuomet kalbamės, jau rikiuojame darbus rudeniui, nes pristatysime kompozitoriaus ir džiazo muzikanto Mindaugo Stumbro muzikinę premjerą jauniesiems klausytojams – pasaką pagal Vytautą V. Landsbergį „Kriaušių pasakaitės“.
Kalbant apie bičiulystę scenoje, kad nesigautų nuobodi pavardžių eilutė, iš „grabštinio“ laikotarpio išskirčiau Barbarą Dennerlein (Vokietija), Randy Breckerį, Jiggsą Whighamas (JAV), Bobą Mintzerį (JAV), iš dabartinio – Gunhildą Carling (Švedija), Peterį Beetsą (Nyderlandai), Nestorą Torresą (Puerto Rikas / JAV), Karlą Friersoną, Nicole Zuraitis (JAV), džiazo muzikos divą iš Jungtinės Karalystės Claire Martin. Žinoma, sąrašas yra gerokai ilgesnis ir apimantis dainininkus, instrumentalistus bei plačią jų atliekamamos muzikos stilių įvairovę.
Kaip tokios patirtys keičia orkestrą ir kaip randate balansą tarp tradicijos ir naujovių?
Kiekvieną kartą rengiant naują programą su solistais, o visi jie – mūsų svečiai, bigbendas patiria geriausią meistriškumo pamoką. Muzikantai perima skirtingas atlikimo mokyklas, o orkestras tampa lankstesnis ir brandesnis, neleisdamas sau užsisėdėti komforto zonoje. Repertuare iš tiesų deriname džiazo „aukso fondą“ su užsienio bei lietuvių autorių premjeromis, dažnai užsakovai mūsų prašo atlikti ir pop muzikos kūrinius, o mažieji klausytojai laukia koncertų su istorijomis. Taigi negalime būti vienos krypties, stiliaus garsiniu muziejumi, o turime būti įdomūs ir gurmanams, ir jaunimui. Dar vertėtų pasakyti, kad paskutiniais metais dalyvaujame džiazo mugėje jazzahead (Brėmenas, Vokietija) ir džiazo panoramos pamatymas pasauliniame kontekste, susitikimai su muzikantais, agentūrų vadybininkais taip pat yra labai reikalinga patirtis, kuri labai pozityviai „užkrečia“ planuojant bigbendo veiklas.
Kodėl jubiliejui pasirinkta būtent prancūzų grupė „Electro Deluxe“?
Gimtadieniui norėjome skirti ne akademinį memorizavimo reginį, o smagų muzikavimą, kuris būtų kaip impulsas kitiems šių metų renginiams. „Electro Deluxe“ nėra šiaip grupė – tai tikras fenomenas Prancūzijos ir Europos scenoje, pelnęs prestižinį „Victoires du Jazz“ (prancūziškąjį „Grammy“) apdovanojimą. Nuo 2001 m. gyvuojantis kolektyvas jungia tokius elementus kaip heritage soul, funk, hip-hop ir džiazą, todėl gauname sunkiasvorį, tačiau unikalų ir savitą skambesio rezultatą. Tai grupę išskiria iš kitų tarpo, su individualiu skambesiu ir ypatinga, net magiška trauka.
„Electro Deluxe“ lyderis – charizmatiškasis amerikietis vokalistas Jamesas Copley, scenoje kuria neįtikėtiną ryšį su publika – jo energija primena legendinį Jamesą Browną. Kaip kažkada buvo pastebėta, kad abiejų koncertuose svarbiausia – emocingas, „šaukiantis“, kartais call-and-response tipo dainavimas, ne sterilumas, o prakaitas, groove’as bei publikos įtraukimas. Mums buvo svarbu, kad jubiliejus būtų gyvas, o „Electro Deluxe“ garsėja tuo, kad savo modernų skambesį išgauna be jokių semplų ar mašinų – grojama gyvai ir šiandien sakytume – senamadiškais instrumentais, bet su šiuolaikine jėga.
Kas „Electro Deluxe“ ir Kauno bigbendą sieja muzikine prasme ir ko tikėtis publikai jūsų koncerte?
Nors mes atstovaujame Kauno džiazo mokyklą, o jie – Paryžiaus nu-jazz sceną, mus vienija meilė „Brass“ (pučiamųjų) kultūrai. „Electro Deluxe“ savo diskografijoje turi itin sėkmingą albumą su bigbendu, tad jie puikiai supranta, kokią jėgą gali sugeneruoti toks orkestras. Jų muzika veikiama stipraus, „riebaus“ ritmo ir galingo pučiamųjų skambesio.
Tai bus dviejų didžiulių energijos šaltinių susijungimas: Kauno bigbendas praplės jų skambesį iki simfoninio džiazo didybės, o „Electro Deluxe“ įneš savo firminį, sprogstamą „groove’ą“, kuris, tikimės, išjudins net didžiausią skeptiką ar melancholiką. Tai bus rimtas pareiškimas apie galingą džiazo muzikos jėgą per bendrą sinergiją. Bus daug garso, šviesų ir gaivališko polėkio, trumpai tariant – kviečiame kartu išgyventi muzikos šventę, atpalaiduojant žiūroviones kėdes. Tai nebus koncertas kaip fonas, tai bus įtraukiantis veiksmas, šou..
Ir pabaigai vėl grįžkime prie gimtadieniui tinkančio klausimo. Ir štai Kauno bigbendas gyvena dar penkis, o paskui – dar dešimt metų ir sulaukia tikro, solidaus jubiliejaus… Kokį Kauno bigbendą matote ateityje ar įsivaizduojate jo tolimesnę kelionę?
Nors mėgstame su savo fantazijomis paskrajoti, tačiau sakome – kiekvienais metais norime įgyvendinti savo idėjas, skleisti kokybišką džiazo orkestro muzikavimą.
Šiais metais, po „Electro Deluxe“ turo savo ištikimą publiką ir bigbendo muzikos gerbėjus pradžiuginsime kartu muzikuodami su Magnus Lindgren (saksofonas, Švedija), ElviraSkovsang (vokalas, Danija), Nadine Axisa (vokalas, Malta) ir kt. O ateityje Kauno bigbendą matome kaip aktyvų ir nepailstantį Europos džiazo bendruomenės veikėją, atvirą kūrybinę laboratoriją, kurioje niekada negęsta „alkis“ muzikai.
–
Gimtadienio koncertai vasario 20 d. Kaune, VDU salėje, vasario 21 d. Vilniuje „Twinsbet“ arenoje.
