Kauno bienalė, didžiausias šalies šiuolaikinio meno festivalis, Lietuvos sezono Prancūzijoje metu bendradarbiaus su viena iš penkių svarbiausių pasaulyje Liono bienale. Prancūzijos ir pasaulio publikai čia bus pristatyti keturių tarptautiniu mastu pripažintų Lietuvos menininkų Andriaus Arutiunian, Linos Lapelytės, Deimanto Narkevičiaus ir Anastasios Sosunovos kūriniai.
17-oji Liono bienalė vyks 2024 m. rugsėjo 21 d. – 2025 m. sausio 5 dienomis įvairiose Liono ir jo apylinkėse esančiose erdvėse.
Esamus ir naujai kuriamus darbus Lietuvos auditorijos galės išvysti ir kitų metų rudenį vyksiančioje 15-ojoje Kauno bienalėje.
„Kauno bienalės ir Liono bienalės bendradarbiavimas neabejotinai reikšmingas Lietuvos šiuolaikinio meno laukui – tai suteiks dar vieną tarptautinę platformą Lietuvos menininkams pristatyti savo kūrinius. O dalyvavimas šių metų renginyje leis mūsų menininkams prisidėti prie svarbios kultūrinės diskusijos apie tvarumą ir bendruomenių ryšius. O pastaroji tema ypatingai artima bei svarbi ir Kauno bienalei“, – teigia Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik.
Nuo 1991-ųjų organizuojamos Liono bienalės meno vadovė Isabelle Bertolotti pabrėžia, kad šios bienalės tikslas – ne tik pristatyti naujus meninius darbus, bet ir įtraukti Liono ir visos Auvergne-Rhône-Alpes regiono bendruomenes į kūrybinį procesą: „Tiek menininkus, tiek lankytojus skatinsime tyrinėti, kaip menas gali paversti upes ir vandens kelius jungiančiomis grandimis tarp skirtingų kultūrų ir žmonių grupių“.
Šios bienalės tema „Les voix des fleuves – Crossing the water“ menininkus ir lankytojus kvies pereiti per simbolinius ir realius vandenis, tyrinėjant žmogaus ir aplinkos sąveiką. „Skatiname kūrėjus ir žiūrovus įsitraukti į darbus, kurie atskleidžia bendradarbiavimo ir keitimosi galimybes, o tai yra būtina siekiant supratimo ir įvairių kultūrų priėmimo“, – akcentuoja Liono bienalės kviestinė kuratorė Alexia Fabre.
Į šių metų bienalę atrinkti Lietuvos menininkai buvo taip pat pakviesti įsijungti į šią mainų diskusiją. Dalis jų pristatys anksčiau sukurtus darbus, kiti kuria naujus.
Kompozitorius ir multimedijų menininkas Andrius Arutiunian, savo instaliacijose ir performansuose derinantis hibridines garso formas ir vizualines medžiagas, Liono bienalėje pristatys naują kūrinį, įkvėptą asmeninės patirties. Jis tiria Amulsar aukso kasyklos poveikį Armėnijos Jermuko kurorto apylinkėms. Projekte naudojamas filmas ir fotografijos yra metafora žmogaus santykiui su gamta ir pramonės invazijos pasekmėms. Darbas tiria, kaip pramonės veiklos rezultatai ir ekologinė krizė paveikia vietos bendruomenes ir jų kultūrinius naratyvus.
Menininkė Lina Lapelytė pristatys įvietintą „The Mutes“ kūrinio adaptaciją pavadinimu „The Study of Slope“. Kūrinio performatyvioji dalis – dainos atliekamos žmonių, neturinčių muzikinės klausos. Vienas pagrindinių muzikinės instaliacijos elementų – visos bienalės metu kultivuojamas dilgėlių sodas. Tik čia bus atsisakoma standartinių šių augalų engimo bei niokojimo praktikų – atvirkščiai, piktžolės epitetu dažnai linksniuojama dilgėlė tampa gebėjimo priimti kitą simboliu. Šie nukrypimai nuo „standarto“ ne tik kvestionuoja panašių sąvokų adekvatumą, bet ir kviečia priimti savo bei kito netobulumus, gebėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų vardan bendros darnos. Panašiu kūrybiniu principu remsis ir naujausias Lapelytės kūrinys, pavadinimu „The Speech“. Šis darbas, kuris pirmąkart suskambės rugsėjo 11–13 dienomis Paryžiuje kaip Festival d’Automne dalis, Liono bienalės metu bus pristatomas video formatu. Eksperimentinę kompoziciją, kurią sudarys gyvūnų garsų imitacijos, atliks įvairaus mokyklinio amžiaus vaikai. Pats veiksmo lengvabūdiškumas nurodo vaikiškai prigimčiai būdingą laisvumą bei dar pilnai nesusiformavusią savimonę, kuomet „aš“ ir „kitas“ nėra pilnai vienas nuo kito atsiskyrę. Tą bus galima išvysti ir gyvai, kuomet bienalės uždarymo metu kūrinys bus atliekamas vietinių Liono vaikų.
Medijų meno kūrėjas Deimantas Narkevičius, sumaniai įtraukiantis žiūrovą į istorines refleksijas, Lione pristatys savo 3D video-instaliaciją „Dėmės ir įbrėžimai“ (2017). Šis kūrinys, apdovanotas didžiuoju Oberhauzeno trumpametražio kino festivalio prizu, pasižymi unikalia technika, kurioje senos kino juostos fragmentai paverčiami trimačiais vaizdais. Darbas suteikia galimybę žiūrovams išvysti, kaip kino juosta ne tik perduoda istoriją, bet ir tampa neatsiejama jos dalimi, kur atgyja praeities įvykiai, jausmai ir atmintys.
Vizualiojo meno kūrėja Anastasia Sosunova, savo darbuose naudojanti video, instaliacijas, grafiką ir skulptūrą, buvo atrinkta į 17-ąją Liono bienalę lydinčią „Jeune création internationale“ parodą, kurioje pristatomi kylantys menininkai iš Prancūzijos, Serbijos, Indonezijos, Indijos ir Lietuvos. Savo kūryboje ji gilinasi į asmenines istorijas, kurios persipina su platesnėmis kultūrinėmis, ekonominėmis ir dvasinėmis struktūromis. Sosunovos naujausias projektas tęs temą apie bendruomenes ir jų kūrimąsi, pabrėžiant ritualus, tradicijas ir kolektyvines sutartis, kurios formuoja „šiuolaikinį folklorą“.
17-oji Liono bienalė, vadovaujama meno vadovės Isabelle Bertolotti ir kviestinės kuratorės Alexia Fabre, šiais metais skirs dėmesį altruizmo ir svetingumo vertybėms. Bienalė skatina lankytojus ir menininkus tyrinėti ir iš naujo atrasti Liono miestą bei jo istoriją per meninius projektus, kurie mezga dialogą su vietos istorijomis ir žmonėmis. Įtraukiant dvi naujas erdves – „Les Grandes Locos“ ir „Cité Internationale de la Gastronomie de Lyon“, bienalė tampa ne tik eksponavimo, bet ir bendrystės bei kūrybos vieta.
Projektas yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.
