Jeigu rašyčiau knygą, statyčiau spektaklį ar norėčiau sužinoti istorines įdomybes apie Kauną ar savo gimtąją gatvę, kur, visų pirma, reikėtų traukti? Turbūt – ant Parodos kalno, į raudonų plytų pastatą, kur antrame aukšte galima rasti Kaunistikos skaityklą. Keletą dešimčių metų atkakliai augančiam miesto archyvui už prisidėjimą padėka yra išreikšta ne kartą – pavyzdžiui, jos pėdsaką atrasime sekdami Tilmansų šeimos istorija, apie kurią šiuo metu M. Žilinsko dailės galerijoje vyksta paroda, arba, versdami daugelį Kaunui dedikuotų knygų. Regis, be Kaunistikos skaityklos žinios ir jos rašytinių bei vaizdinių lobynų, apie miestą iš pagrindų nedaug ir papasakosi.
Kaunistikos pradžia ir palikimas
1993 metais ant Parodos kalno įsikūrusiai Kauno apskrities viešosios bibliotekai (KAVB) laukiant atnaujinimo, kuomet masyviam bibliotekos archyvui netrukus teks atrasti laikiną prieglobstį kitur, pats metas apsilankyti Kaunistikos skaitykloje. Migravusi tarp K. Donelaičio ir Radastų gatvėse esančių pastatų, skaitykla vis mainė ir savo pavadinimą. 1971 metais skaitytojai lankėsi KAVB Lituanistinės literatūros skyriuje, nuo 1979 metų – Kraštotyros. O 1993 metais, persikėlus į Mažojo ąžuolyno prieglobstį, Kaune įsikūrė šiandien ir kauniečiui, ir svečiui iš kito miesto ar šalies pažįstama Kaunistikos skaitykla.
Neretam kyla klausimas apie tokį neįprastą vardą, kurio Lietuvoje taip dažnai nesutiksi – ir patiems skaityklos specialistams dėl jo įtvirtinimo yra tekę kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Tačiau šiomis dienomis Kaunistika jau yra atradusi vietą savo skaitytojų šnekose ir rašytiniuose darbuose (ne be Vytauto didžiojo universiteto „istorikų“ pagalbos), bei tapusi tikrų tikriausia Kauno vizitine kortele. Kaip giminingą pavyzdį skaityklos specialistai nurodo Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteką, kuri internetinę kraštotyros svetainę pakrikštijo Raseinistika, tačiau, pavyzdžiui, Vilnistikos juk neaptiksi. O ir ne visų miestų, apskričių bibliotekos tokias miestui ir jo apylinkėms dedikuotas skaityklas ir beturi.
O kodėl Kaunas turi? Kiekvienas pasakojimas apie Kaunistikos skaityklą prasideda nuo dviejų iškilių jo darbuotuojų – Elenos Stankaitienės ir Chuano Viktoro Spitrio, sukūrusių aukštus bibliotekinius standartus savo miesto istorijai kaupti ir skleisti. Už begalinį dėmesį detalėms, ir lyg neypatingiems, tačiau Kauno tyrimams aktualiems šaltiniams kaip renginių lankstinukai, Kraštotyros skyrius kolegų dar būdavo pravardžiuojamas „Krapštotyra“. Dėl tokio bibliotekininkų atsidavimo skaitykla žinota ir „Spitrio Kaunistikos institutu“, taip pažymint skaityklos vadovu 1961 – 1993 metais buvusio Urugvajaus lietuvio vaidmenį. Su ilgamete kolege E. Stankaitiene jie bibliotekai paliko visa kam pradžią davusią Kaunistikos kartoteką, specialistų kruopščiai dabar jau elektroniniuose žinynuose pildomą iki šiol.
Iš medinių į skaitmenines lentynas
Skaityklos pavadinimai kito, tačiau, per tiek metų, ji išliko vedina tų pačių tikslų – kaupti ir skleisti informaciją apie Kauną. Nors, kaip mini skaityklos specialistai, naudojamos priemonės visgi kinta kartu su bėgančiais laikmečiais. Kaunistikos popierinė kartoteka buvo „užkonservuota“ dar 2003 metais, ir nuo tol tos lentynose sutalpintos stalčiukų eilės, pilnos popierių kortelių su rašytinėmis nuorodomis į šaltiniu, tampa įrašais elektroniniuose žinynuose. Bibliotekai, kaip ir kitoms atminties institucijoms, patiriant skaitmenizaciją, kyla klausimas apie tokių skaityklų, kaip Kaunistikos, poreikį ateityje.
Atsakymas ateina pats, kuomet, prireikus sužinoti daugiau apie, pavyzdžiui, keistus radinius Laisvės alėjos kasinėjimų vietoje, bevardes skulptūras Žaliakalnyje ar sudominusius istorinius pastatus J. Gruodžio gatvėje. Ar, galbūt, aktualu su Kaunu susijusios įdomybės apie miesto laiptus, kurortus ir paplūdimius, praeitame amžiuje tarp Senamiesčio ir Panemunės puškavusį Kauno siaurąjį geležinkelį „kukušką“, ar apie karuseles Mažajame ąžuolyne? Ne viską pavyks atrasti tik įprastos paieškos internete pagalba, o, apsilankius skaitykloje, informacijos ieškojimo būdų įvairiuose žinynuose dažnam tenka mokytis iš naujo, padedant darbuotojų.
Galiausiai, kuo daugiau pasikliauti, jeigu ne Kaunistikos skaityklos specialistais, kasdien atrenkančiais patikimiausią informaciją apie rūpimą miestą? Bibliotekininko darbas reikalauja ne tik specialybės žinių, bet ir nuojautos bei spartos, kur tarp sukauptų šimtų tūkstančių įrašų galėtų slėptis atėjusiam skaitytojui reikalingas faktas. Lankytojui atnešus laikraščio iškarpą, ilgamečio darbo skaitykloje ištreniruota akis pažins konkretų šaltinį net iš popieriaus spalvos, faktūros, storumo ir senumo. Kiek sunkiau gali būti nebent pateikus kartą bibliotekininkų gautą užklausą – surasti „viską apie Kauną“.
Atmintis, pildoma kasdien
„Negalime blogai dirbti“, – sako Kaunistikos skaityklos vedėja, KAVB Kaunistikos grupės vyriausioji bibliografė Dalia Giniuvienė. Išties, ant skaityklos darbuotojų pečių gula nemaža atsakomybė už tai, kiek ir koks Kaunas bus matomas lankytojų darbuose bei pasakojimuose. Todėl šaltiniai yra nuolat atnaujinami – kiekvieną savaitę ir sezoną peržiūrimi svarbiausi miesto įvykiai, kuriuos būtų galima nušviesti Kaunistikos skaityklos šaltiniuose. Specialistai žinos ir tai, kas tampa tuo metu svarbiausia miesto aktualija ir kuo domėsis skaitytojai ateityje, bei visuomet turės ką pasiūlyti besidominčiajam. Galiausiai, patys tai akylai fiksuoja tiek darbo metu, tiek laisvalaikiu – ir mieste praūžusi, Ąžuolynui žalos padariusi audra pateks į bibliotekininko objektyvą.
Kaunistikos skaitykloje ne tik renkami ir skleidžiami įrašai, tačiau ir prisidedama prie jų kūrimo, ir ne tik rašytine forma. Besidominčius, skaitykla pakvies savo parengtas į virtualias ir gyvas parodas apie Kauną – upių miestą, Kauno ąžuolyną, karikatūras iš tarpukario kauniečių gyvenimo, ir daugelį kitų temų, taip pat – į ekskursijas, pristatymus, edukacinius žaidimus. Skaityklos iniciatyva, bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe, ant poros pastatų sienų pasirodė dvi naujos atminimo lentos. V. Putvinskio gatvėje 2011 metais įamžintas kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas Pranas Juozapavičius – jo žmonos skaityklai dovanoti rankraščiai yra vienas išsamiausių tekstinių ir vizualinių šaltinių besidomintiems Kauno mikrorajonais. Žaliakalnyje, Višinskio gatvėje šia bendra iniciatyva dar 2008 metais pagerbtas istorikas, filosofas, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Bonos universitetų profesorius Zenonas Ivinskis.
Kaunistikos skaitykla – ir sau, ir bendruomenei
Kokį lankytoją Kaunistikos skaitykloje būtų galima sutikti, pavyzdžiui, įprastą trečiadienį? Vieno tipažo tikrai nėra – per daugelį metų popierinę kartoteką ir elektroninį žinyną vartė tiek mėgėjai, tiek specialistai. Mokslo metais, žinoma, padaugėja lietuvių ir užsieniečių studentų, rašančių akademinius darbus apie Kauną ar Kauno apylinkes. Dar iki jų atėjimo apsilanko dėstytojai, pagal skaityklos turimus šaltinius parengiantys studentams užduotis, taip, kartu, prisidedant prie tam tikrų istorinių laikotarpių ar temų aktualizavimo.
Bibliotekos archyvuose žinių bagažą pildo kraštotyrininkai, tarp kurių yra ir nuolatinių garbaus amžiaus lankytojų, ir kraštotyros būrelių vadovų. Skaityklos specialistai pastebi, jog skaitytojai pradeda stipriau domėtis savo gyvenamosios aplinkos istorija, ieško gimtosios gatvės ir joje esančių objektų istorijų. Neseniai, pavyzdžiui, grupelė Žaliakalnio senjorų rinko informaciją apie savo mikrorajoną, kuria remdamiesi rengė sau ir besidomintiems ekskursijas. Bendradarbiavimas su iniciatyvomis, kaip „Ekskursas“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė“, į Kaunistikos skaityklą atveda ir specialistų, ir savanorių, leidžiančių joje savo vasaras.
Kaunistika domina ne tik čia gimusius ar augusius žmones. Apie pusę milijono įrašų aštuoniomis kalbomis turinti skaitykla užklausų gauna ir iš kitose, artimesnėse ar tolimesnėse šalyse gyvenančių asmenų, kalbančių angliškai, vokiškai bei kitomis kalbomis. Žinia gali atskrieti, kaip neseniai nutiko, ir iš Brazilijos. Dažnas domisi savo giminės genealogija, tačiau jeigu ieškomas žmogus nebus pasižymėjęs vieša veikla, užfiksuota bibliografiniuose šaltiniuose arba viename pirmųjų Lietuvoje tokių elektroninių žinynų „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ – jam teks keliauti į archyvą ir ten ieškoti nepublikuotų šaltinių.
KAVB Informacinių paslaugų skyriaus Kaunistikos grupės vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, kurio disertaciją „Lietuvos valstybingumo ženklai Kaune 1918–1940 m.“ galima rasti skaityklos lentynose, mini Kaunistikos kaitą keičiantis visuomenei. Kaunui turtėjant gyventojais iš vis įvairesnių šalių, gali būti, jog po dvidešimties ar trisdešimties metų skaitykla bus pildoma įrašais, aktualiais besidomintiems ryšiais tarp Kauno ir tarp, pavyzdžiui, Afrikos šalių.
Pasiteiravus, ar visgi nepabosta tas pats miestas, kuriame ir gyvenama, ir apie kurį kasdien darbe galvojama, atsakymu atskrieja perfrazuota citata iš grupės Foje repertuaro: „Niekada man Kauno nebus per daug“. Ir Kaunas atrodo kaip niekada didelis, kuomet kiekvienas pastatas, skulptūra, gatvė perskaitomi toliau paviršiaus matančiomis, daug žinančiomis akimis – ar Kaunistikos skaityklos specialisto, ar lankytojo.
Už pasakojimus nuoširdžiai dėkojame Kaunistikos skaityklos darbuotojams D. Giniuvienei, M. Balkui, A. Skrockaitei, R. Vaitilavičienei.
