Ateinantis ruduo kauniečiams ir miesto svečiams žada pažerti gausybę kultūros renginių bei koncertų. Vienas tokių – išskirtinis tarptautinis projektas, kurį kartu su garsiuoju „Royal Philharmonic Orchestra“ rengia Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Jis „Žalgirio“ arenoje įvyks spalio 12-ąją.
Karališkasis filharmonijos orkestras (Royal Philharmonic Orchestra) yra tituluojamas nacionaliniu Didžiosios Britanijos simfoniniu orkestru, kuriam nuo pernai vadovauja charizmatiškas, tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas Vasilij Petrenko. Pirmą kartą Kaune viešėsiantis orkestras „Europos kultūros sostinės“ publikai dovanos specialią programą, kurią atliks kartu su Kauno valstybiniu choru ir fortepijono virtuozu iš Makedonijos Simonu Trpčeskiu.
76-ąjį gimtadienį pasitinkantis „Royal Philharmonic Orchestra“ yra Jungtinės Karalystės muzikinio gyvenimo lyderis, kurio misija – praturtinti klausytojų gyvenimus tobula ir patrauklia orkestrinės muzikos patirtimi. Kiekvieną sezoną orkestras surengia apie 200 koncertų ir turi daugiau nei pusę milijono gerbėjų visame pasaulyje. Platus kolektyvo repertuaras pasiekia pačią įvairiausią auditoriją: orkestras žengia koja kojon su šiuolaikinio gyvenimo tendencijomis, bendradarbiauja su populiariosios muzikos atlikėjais, yra įrašęs vaizdo žaidimų, kino filmų ir televizijos laidų garso takelių. Kolektyvas yra gerbiamas kultūros ambasadorius, aktyviai koncertuoja užsienyje, pasirodo didžiausiose pasaulio koncertų salėse ir prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose. Viso pasaulio scenose itin laukiamas kolektyvas siekia, kad orkestrinė muzika taptų šiuolaikinės visuomenės pagrindu ir būtų prieinama kuo platesnei, o tuo pačiu – įvairesnei auditorijai. Siekdamas šio tikslo, 1993 m. orkestras pradėjo „RPO Resound“ – novatorišką ir apdovanojimus pelniusią bendruomenės švietimo programą. Tai buvo pirmasis Jungtinės Karalystės orkestras, įkūręs savo įrašų kompaniją, kuri šiandien naudoja pažangiausias skaitmenines technologijas, o kiekvienais metais jų įrašytos muzikos atsisiuntimų skaičius pasiekia apie 30 milijonų.
Solo fortepijono partiją atliksiantis pianistas S. Trpčeskis yra liaupsinamas ne tik dėl savo įsimintino virtuoziškumo ar ypatingos išraiškos, bet ir dėl charizmatiškų pasirodymų scenoje. Prieš dvidešimt metų pasirodęs tarptautinėje scenoje kaip BBC naujosios kartos atlikėjas, jis neįtikėtinai sparčiai kilo karjeros laiptais. Itin pageidaujamas pianistas bendradarbiauja su daugiau nei šimtu orkestrų keturiuose žemynuose bei dirba su pasaulinio garso dirigentais. S. Trpčeskis solinius rečitalius grojo didžiosiose salėse Niujorke, San Franciske, Vašingtone, Londone, Paryžiuje, Amsterdame, Milane, Miunchene, Prahoje, Hamburge, Bilbao, Stambule, Dubline ir Tokijuje. Nuo pat debiuto garsiojoje „Wigmore Hall“ 2001 m., jis išliko nuolatinis šios prestižinės vietos svečias. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas kartu su violončelininku Danieliu Mülleriu-Schottu nuolat koncertuoja Aspeno, Verbjė, Risioro, Bergeno, Baltijos jūros ir kituose festivaliuose. S. Trpčeskis bendradarbiavo su tokiomis įrašų kompanijomis, kaip „EMI Classics“, „Avie Records“, „Wigmore Hall Live“, „Onyx Classics“, o šiuo metu jis dirba kartu su „Linn Records“. Jo įrašytos kompaktinės plokštelės 2002, 2010 ir 2011 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimus.
Bene žinomiausiam senojo žemyno orkestrui talkininkausiantis Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. Nuo pirmųjų dienų jam vadovavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Petras Bingelis. Prieš metus choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Robertas Šervenikas. Choras yra atlikęs kone tris šimtus pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos. Kolektyvas yra surengęs daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur. Berlyno stadione jo atliekamos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi virš 75 tūkstančių žmonių, o Georgo Friedricho Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų. Lietuvos koncertų salėse kolektyvas žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa, Sauliumi Sondeckiu, Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, R. Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos operos ir baleto teatro simfoniniais bei Lietuvos kameriniu orkestrais choras parengė daugiau kaip 250 premjerų.
Išskirtiniam „Royal Philharmonic Orchestra“ ir jo scenos partnerių koncertui Kaune diriguos kolektyvo muzikos vadovas V. Petrenko. Greta vadovavimo prestižiniam kolektyvui jis taip pat yra Europos Sąjungos jaunimo orkestro vyriausiasis dirigentas, dirbo vyriausiuoju dirigentu Karališkajame Liverpulio filharmonijos orkestre, Oslo filharmonijos orkestre, Didžiosios Britanijos nacionaliniame jaunimo orkestre, yra daugelio žinomų pasaulio orkestrų kviestinis dirigentas. V. Petrenko dirigavo Berlyno filharmonijos, Bavarijos radijo simfoniniam, Leipcigo koncertų salės, Romos Šventosios Cecilijos nacionalinės akademijos, Prancūzijos nacionaliniam, Čekijos filharmonijos, NHK Japonijos simfoniniam ir Sidnėjaus simfoniniam orkestrams, o Šiaurės Amerikoje vadovavo Filadelfijos, Los Andželo filharmonijos, Klivlendo orkestrams, San Francisko, Bostono, Čikagos bei Monrealio simfoniniams orkestrams, dalyvavo Edinburgo ir „Grafenegg“ festivaliuose, dažnai pasirodydavo „BBC Proms“ renginiuose. Jis taip pat dirigavo Glaindborno operos festivalio, Paryžiaus nacionalinės operos, Ciuricho operos, Bavarijos valstybinės operos ir Niujorko „Metropolitan Opera“ scenose. Dirigento biografiją puošia su Karališkuoju Liverpulio filharmonijos orkestru įgyvendinti Dmitrijaus Šostakovičiaus, Sergejaus Rachmaninovo ir Edwardo Elgaro simfoninių ciklų įrašai, kurie sulaukė pasaulinio pripažinimo, taip pat – įrašai su Oslo filharmonijos orkestru.
Europos kultūros sostinės svečius neabejotinai sužavės ne tik puikūs išskirtinio „Royal Philharmonic Orchestra“ koncerto atlikėjai, bet ir išradingai parinkta vakaro programa. Pirmasis koncerto kūrinys – Sergejaus Prokofjevo „Klasikinė simfonija“, sukurta tarsi muzikinis pokštas. Kai amžininkai buvo jau įpratę prie „chuliganiško“ kūrėjo stiliaus, jis sukūrė simfoniją, grįstą Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeuso Mozarto stilistika. Tai – pirmasis S. Prokofjevo kūrinys, sukurtas nenaudojant fortepijono. Kalbėdamas apie kūrinio pavadinimą kompozitorius sakė: „Visų pirma – taip paprasčiau. Antra – kaltas mano išdykėliškas būdas, norėjau paerzinti žąsis. Ir dar – slapta viltis, kad galų gale aš būsiu teisus – simfonija iš tiesų taps klasikine.“
Genialus improvizatorius, klausytojų akyse kuriantis tobulas muzikines pilis ir sau pačiam reiklus menininkas – visi šie Ludwigui van Beethovenui taikomi epitetai puikiai sutelpa į vieną kūrinį – Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui, kurią svečiai iš Londono atliks su Kauno valstybiniu choru ir pianistu Simonu Trpčeskiu. Šis pakilus himnas kūrybos dvasioms tapo tikru legendinės IX L. van Beethoveno simfonijos šaukliu, ką klausytojai supras iš karto, tik suskambus sparnuotai solo fortepijono melodijai.
Koncertą vainikuos suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliuso antroji simfonija, kūrinys, apie kurio gimimą autorius kalbėjo taip: „Regis, pats Aukščiausiasis mėto iš dangaus skliauto mozaikos akmenėlius ir leidžia man juos sujungti į vieną visumą.“ Greitai klausytojų širdis užkariavusi simfonija – didinga ir svari garsų mozaika, užsibaigianti kūrybą šlovinančia apoteoze.
Kiekvienas, mėgstantis kokybišką simfoninę muziką ar norintis iš arčiau susipažinti su šio žanro didybe ir užburiančiu instrumentų skambesiu turės puikią progą tai padaryti, nes bilietai į vieną ryškiausių šių metų Lietuvos muzikinių įvykių jau parduodami.
Kas: „Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas Kaune
Kur: Kauno „Žalgirio“ arenoje
Kada: Spalio 12 d., trečiadienį, 19 val.
