Žurnalų archyvas

„Kaunas tarp eilučių“: pirmoji ekskursija

28 gegužės, 2021, Jūlians Trofimovs | Naujienos

Gegužės 22 d., šeštadienį, „Kauno literatūros savaitė“ pristatė literatūrinį maršrutą, kurį įgyvendino „Kaunas IN“ ir Vytauto Didžiojo universiteto programos „Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija“ magistrantai.

N. Daniulaitienė

Pirmosios gyvos dviejų valandų ekskursijos maršrutas su gide Neringa Daniulaitiene vedė per aštuonias žemėlapyje pažymėtas vietas, viena nuo kitos nutolusias vos per keletą gatvių. Į pirmąją literatūrinę ekskursiją atėjo ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai, privilioti į Kauną ir miesto gimtadienio, ir „Kauno literatūros savaitės“ renginių. 

Ekskursija prasidėjo prie šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, kur gidė papasakojo apie maršruto  idėją: ,,Kaunas – be galo turtingas miestas. Šiandien per jį galime keliauti pačiais įvairiausiais maršrutais, eidami tais pačiais keliais, skaityti vis kitų temų istorijas. Norėjosi surinkti į vieną vietą ir Kauno literatūros kūrybos ir atminties koncentratą iš įvairių laikmečių ir parodyti tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams, kad ne tik Senamiestis ar Naujamiestis, bet ir kiti miesto rajonai pilni literatūros. Idėja padovanoti miestui tokį maršrutą praėjusį rudenį kilo „Kauno literatūros savaitės“ organizatoriams, ją entuziastingai palaikė „Kaunas IN“.

Pirmasis literatūrinės ekskursijos taškas – Vaikų literatūros muziejus (K. Donelaičio g. 13), kur prie iš praėjusio amžiaus IV-ojo dešimtmečio išlikusių modernistinių vartų lankytojus pasitiko muziejininkė Vilma Petrikienė. Ją dažniausi šio muziejaus svečiai – vaikai – pažįsta ir kaip fėją Vilmėją. Ji pasakojo apie įvairius šio muziejaus lankytojus: „Pasakų namą“ lanko ne tik vaikai, bet ir architektai, paveldosaugininkai, istorikai, žurnalistai, besidomintys tarpukario modernizmu ir garsiu namo šeimininku – advokatu, politiku Mykolu Sleževičiumi, kuris buvo Lietuvos valstybės kūrėjas, ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro pareigas 1918–1926 metais.“ 

Neringa taip pat pridūrė įdomų faktą: „1932-aisiais pastatytas namas buvo vienas moderniausiai ir prabangiausiai įrengtų Kaune, su galinga šildymo sistema ir šachta liftui, šeimininko žmonos, dantų gydytojos kabinetu ir dolomito židiniu, ištaigingais vidaus bei lauko laiptais, pusapvaliais langais ir lenktomis sienomis.“ 

Vaikų literatūros muziejus – tikras pasakų namas, kviečiantis tiek mažuosius lankytojus, tiek suaugusius! Pažymėtina, kad šiame muziejuje galima švęsti gimtadienius, persirengti pasakų personažais. Iki birželio 15 d. šiame muziejuje veikia ir speciali paroda ,,Senos knygos pasaka“, kuri yra vienas iš festivalio ,,Kauno literatūros savaitė“ elementų.

Dar viena ekskursijos stotelė – KTU Ekonomikos ir vadybos mokslų fakultetas (buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakultetas). Gidė pasidalino ir šio pastato istorija: „Jis 1924 m. iškilo kaip ypatingos paskirties pastatas – Valstybės spaustuvė (projekto autorius vokietis architektas Henrikas Fišeris). 1929 m. čia įsikūrė Vytauto Didžiojo universitetas (pastato pritaikymo universiteto reikmės autorius –  arch. V. Landsbergis – Žemkalnis). Be kitų fakultetų, antrame aukšte įsikūrė ir Humanitarinių mokslų fakultetas.“ 

Ekskursijos dalyvius gidė Neringa pakvietė įsivaizduoti aukštą, languotomis kelnėmis, vos dengiančiomis kelius, visada be galo stilingą B. Sruogą, skaitantį studentams paskaitas apie rusų literatūrą, teatrą, kabinantį skelbimą apie steigiamą teatro seminarą, o vėliau ir akademinę dramos studiją, ar rašantį kupiną šauktukų kritinį straipsnį apie naujausią spektaklį; laiptais aukštyn pas studentus kopiantį žilagalvį Juozą Tumą-Vaižgantą, užsukantį ir į Rašliavos muziejų, nediduką visur esantį fakulteto dekaną Vincą Krėvę. 

Taip pat literatūrinio maršruto keliautojai susipažino su pastatu Gedimino g. 56, kur iki 17-os metų gyveno poetė Judita Vaičiūnaitė. Kaip papasakojo Neringa, poetė užaugo universiteto profesoriaus, gydytojo psichiatro, didelio humanisto ir idealisto šeimoje, kur buvo mokoma atiduoti žaislus tėvo globojamiems vaikams, kur iš toli atvykstantys ligoniai neretai būdavo gydomi veltui. Reikia pažymėti, kad Judita Vaičiūnaitė savo vaikystės miestui skyrė ne vieną eilėraštį, bet daugiausia vaikystės, paauglystės gyvenimo realijų Kaune aprašyta 1996 m. išleistoje atsiminimų knygoje „Vaikystės veidrody“, kur asmeninės istorijos, patirtys, išgyvenimai persipina su Kauno ir jo žmonių istorijomis. 

Kiekvieną miestą įdomu vartyti lyg storą romaną, kuriame gausu istorinių detalių ir detektyvinių linijų.

Neringa perskaitė ištrauką iš šio įdomaus žmogaus prisiminimų: „Atsiverčiu puslapį, kur Kaunas, raidė V: Vaičiūnas, Viktoras, d–ras, nervų ir vidaus ligų gydytojas (15–18 vai.) Gedimino g–vė 42, bt. 4, 26821. Taip, tai mano tėvo pavardė, tai mūsų adresas, tai mūsų telefono numeris. […] Tas namas tebestovi ir šiandien. Tik jo numeris kitas ir baltos emaliuotos metalinės lentelės prie paradinių durų, skelbiančios, kuriom valandom priima gydytojas, jau penkiasdešimt metų nebėra. Namas triaukštis, mūrinis, su erkeriu, su bokšteliu, gatvės, sukančios ir kylančios į kalną, kampe. Viena jo siena belangė, visa apaugusi milžinišku vijokliu, pilnu čiulbančių paukščių, daugiausia žvirblių.“ O keliaujant tolyn, ant Kauko laiptų, nuskambėjo ir Juditos Vaičiūnaitės eilėraštis tuo pačiu pavadinimu, sujungęs istoriją ir dabartį. 

Po to ekskursijos lankytojai susipažino su dar viena literatūrine vieta – kopiant Žemaičių gatve aukštyn stovi 10-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame gyveno Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė – rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja, vertėja, kritikė. Namas 1932 m. pastatytas pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą. Filologas Aleksandras Žirgulys mini: „Tai žinomi namai Kaune, prigludę įkalnėje, iš kurios atsiveria vaizdas į buvusius universiteto didžiuosius rūmus (dabar Politechnikos institutą), kur rašytoja bendravo su humanitarinius mokslus einančiu jaunimu; dešiniau – traukia akį senamiesčio panorama, dabar naujų pastatų karpomą ir temdoma. Rašytojos darbo kambarys kampiniu langu atgręžtas kaip tik senojo miesto linkui.“ 

Gidė papasakojo, kas vykdavo šiuose namuose: „Kiekvieną šeštadienį, jei tik Sofija nebūdavo kur nors išvykusi, čia rinkdavosi to meto intelektualai, vertėjai, literatai, skaitydavo ir dažnai net vietoje versdavo tekstus, kurdavo naujus žodžius. Sofijos Čiurlionienės namuose šiandien įrengtas memorialinis kambarys, puoselėjamas jos anūkės skulptorės Dalios Palukaitienės, šviesėjant pandeminei situacijai, vėl bus atvertas tiems, kas nori iš arčiau susipažinti su šios iškilios asmenybės gyvenimu ir veikla.“

Jau prasidėjus lietui literatūrinio maršruto dalyviai aplankė dar vieną įdomų objektą, apie kurį gidė papasakojo: „2004 m. miesto centre ant Leono Rito projektuoto namo (Laisvės al. 9) kabo memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1993–1998 m. gyveno Kauno miesto garbės pilietis, kunigas, poetas Ričardas Mikutavičius“ (skulpt. Arūnas Sakalauskas; archit. Ričardas Krištopavičius)“. Nuo 1989 m. kunigavęs Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, Ričardas Mikutavičius ją rekonstravo, iki 1994 m. gyveno J. Tumo-Vaižganto bute, puoselėjo Vaižganto dvasią. Šiame bute Ričardas Mikutavičius gyveno jau paskutiniuosius metus, gyvenant šiuose namuose gimė poeto knygos „Žaizdos metafizika“, „Spindintis virš mūsų“. Taigi vienu atsikvėpimu ekskursija baigėsi.

Kartu keliavusi literatūrologė, profesorė Dalia Kuizinienė prisipažįsta: „Apkeliavome tik nedidelį literatūrinio maršruto „Kaunas tarp eilučių“ maršruto dalį, tačiau kelionė buvo labai įdomi. Susipažinome su Kauno miesto centre esančiais objektais, visi šie pastatai turi itin įdomią istoriją. Man ypač buvo įdomu pamatyti poetės Juditos Vaičiūnaitės namą, kurioje ji praleido savo vaikystę.”

„Kiekvieną miestą įdomu vartyti lyg storą romaną, kuriame gausu istorinių detalių ir detektyvinių linijų. Toks ir Kaunas: rašytas, perrašytas, taisytas, eiliuotas, cituotas, verstas, trintas, degintas ir vėl prabilęs. Ne vieną talentingų rašytojų (ne tik lietuvių!) kartą išauginęs, šimtus jų priglaudęs, nemažai svetur išlydėjęs miestas gali tapti ir įkvėpimo šaltiniu, ir herojumi,“ – tokiais žodžiais keliautojai kviečiami leistis į naują gausiai iliustruotą „It’s Kaunastic“ serijos maršrutą. Šis maršrutas leis aplankyti daugiau nei 50 Kauno miesto vietų ir susikurti pačiam sau literatūros pasaulio gijas, papildyti jas ir kitais pasakojimais. Maršruto etapai bus įdomūs  moksleiviams, studentams, kauniečiams, miesto svečiams.

Popierinę nemokamą „Kauno tarp eilučių“ versiją, kurią iliustravo Teklė Ūla Pužauskaitė, galima gauti „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre (Rotušės a. 15, Kauno rotušė) ir kitose turizmui draugiškose vietose visame mieste. Be to, kaip ir kitas tris dešimtis „It’s Kaunastic“ maršrutų, atskleidžiančių modernistinį, sportiškąjį, gastronominį, vaikiškąjį, gamtiškąjį, istorinį, dvasinį ir kitus Kauno veidus, naujausiąjį galima rasti skaitmeninių maršrutų svetainėje www.kaunastika.lt, pritaikytoje ir kompiuteriams, ir mobiliesiems telefonams. 

Nuotraukų autorius Jūlians Trofimovs

This error message is only visible to WordPress admins
There has been a problem with your Instagram Feed.