Žurnalų archyvas

Kaunas – šiuolaikinio meno sostinė (2022-ųjų parodų gidas)

8 gruodžio, 2021, „Kaunas 2022“ inf. | Kaunas 2022, Naujienos

Dar iki oficialiai atidarant „Kaunas 2022“ metus meno gerbėjai spės įsitikinti, kad šis miestas – tikra šiuolaikinio meno sostinė. Išskirtinius įvykius, parodas, performansus Kaune galima skaičiuoti tuzinais – dar niekuomet šiame mieste neknibždėjo tiek daug tarptautinių akcentų, išskirtinių visame pasaulyje žinomų asmenybių ir drąsių meninių pareiškimų. 

Pradedant Kauno bienale ir neapsiribojant tradicinėmis parodų erdvėmis – Europos kultūros sostinės parodų grafikas atima žadą. Žemiau – tik nedidelė dalis įvykių, 2022-aisiais Kauną ir Kauno rajoną paversiančių viena didele Europos galerija. Iš viso kalendoriuje – per 60 viso pasaulio geografiją apimsiančių, istorijos ir ateities temas bei tendencijas tyrinėsiančių parodų! 

13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“ 

2021 11 12 – 2022 02 20 

13-oji Kauno bienalė (kuratorė Josée Drouin-Brisebois (Kanada)) klausia, kaip skirtingas pasaulio vietas sujungti su žmonių istorijomis, ir nagrinėja įvairius žmonijos atsparumo bei prisitaikymo atvejus. Istorijas menininkai pasakoja filmais, skulptūromis, instaliacijomis, performansais ir balsu: tekstais, poezija bei kitais būdais. Kauno bienalės paroda Krepšinio namuose, T. Ivanausko zoologijos muziejuje ir A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, taip pat viešose erdvėse pristatomi kūriniai tyrinėja mitus ir pasakas bei realybėje patirtas asmenines ir bendruomenines išlikimo ir virsmo istorijas. Kauno bienalės programą kuria žinomiausi Lietuvos ir pasaulio menininkai: Lina Lapelytė, Pakui Hardware, Jonas Mekas, Janet Cardif ir George Bures Miller, Christian Boltanski, Jeremy Shaw, Augustinas Serapinas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Indrė Šerpytytė, Emilija Škarnulytė, Artūras Raila, Goodhearter Wisher, Shary Boyle, Kristina Inčiūraitė ir kt. 

Shary Boyle. Ted Belton nuotr.

Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“

 2022 01 21 – 11 30

Vienas įtakingiausių šiuolaikinių menininkų pasaulyje, sąžiningas ir skaudžiai atviras humanistas, dėl kurio parodų varžosi geriausios pasaulio galerijos – pirmą kartą šiame Europos regione. Paroda Kaune – milžiniškas įvykis šaliai ir pačiam menininkui, nes Lietuva – Williamo Kentridge’o protėvių kraštas! 

Parodoje, kuri beveik visus metus veiks Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Pietų Afrikoje augęs menininkas kalba apie selektyvią žmonijos atmintį. „Išstumti iš atminties faktus, istorijas, atsiminimas savisaugos ar propagandos tikslais būdinga tiek Johanesburgo, tiek Romos, tiek ir Kauno žmonėms“, – sako menininkas. Visi pasirenkame, ką prisiminti, o ko ne. Kentridge’as tikisi užpildyti atminties įtrūkius ir kalbėtis su mumis apie tai, ko sąmoningai ar nesąmoningai nepamename. Jis kviečia mus į dialogą su savimi. „Tai, ko nepamename“ – paroda, kuria siekiama sujungti išbarstytus istorijos įvykių krislelius į prasmingas mozaikas, lyg veidrodis atspindinčias į jį žiūrinčius. 

W. Kentridge archyvas

Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“  ir instaliacija „Ex It“

2022 01 22 – 09 11

Muzikos prodiuserė, ryški meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona kadaise kartu su Kaune gimusiu Jurgiu Mačiūnu buvo prie „Fluxus“ ištakų. Simboliška, kad Kaunui tapus visos Europos scena šios menininkės kūryba aplankys jos bičiulio gimtinę. „Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – tai retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke ir Kauno paveikslų galerija – o ji prie pat Mačiūno vaikystės namų! 

Parodoje, kurią organizuoja Šiuolaikinio meno centras, bus gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius 104 kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų, tekstinių kūrinių (angl. word pieces) ir performanso. Ekspozicija veiks Kauno paveikslų galerijoje ir LSMU Emanuelio Levino centre. Iki jos atidarymo, nuo pat sausio 22 d., Lietuvos banke veiks Yoko Ono instaliacija „Ex It“.

Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ 

2022 01 22 – 04 10

„Kaunas 2022“ visiems Kultūros sostinės metams atvers vieno ikoniškiausių tarpukario pastatų – Kauno centrinio pašto – duris ir užpildys šias erdves ypatingų parodų ciklu.

Didįjį metų atidarymo savaitgalį pakvies ir paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ – vienas ryškiausių sausio akcentų ir programos „Modernizmas ateičiai“ ataskaita. Parodoje – daugiau nei dvidešimt menininkų ir architektų iš penkių šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose.

Paroda neabejotinai atskleis šio architektūros stiliaus vertę ir patrauklumą šiuolaikiniam žiūrovui, miestiečiui, specialistui ir mėgėjui. Šiuo ambicingu tarptautiniu projektu Kaunas pademonstravo lyderystę modernizmo paveldo srityje ir įsitvirtino kaip vienas iš pasaulio modernizmo tyrimų, populiarinimo ir traukos centrų. Tai bene svarbiausias pasiekimas, liksiantis net ir pasibaigus Europos kultūros sostinės projektui. 

M. Plepio nuotr.

Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“

2022 03 – 07

Taip, ji atvyksta į Kauną! Jau daugiau nei keturis dešimtmečius kurianti žymiausia pasaulyje performanso menininkė, savo provokuojančiuose darbuose tyrinėjanti menininko ir žiūrovo santykį bei žmogaus kūno ir proto galimybes, 2022-aisiais Kauno paveikslų galerijoje pristatys personalinę parodą „Būties atmintis“. Tai – vienas svarbiausių kultūros sostinės renginių, kurį galerijos „Meno parkas“ kolektyvas įgyvendina drauge su partneriais iš Lenkijos, JAV, Švedijos, Danijos, Serbijos.

Parodoje bus išsamiai pristatyti svarbiausi M. Abramović kūrybos etapai nuo 1960-ųjų – performansų vaizdo įrašai, interviu dokumentacijas ir žymiausias menininkės videoinstaliacijos. Taip pat vyks M. Abramović susitikimas su publika.

Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“ 

2022 04 – 08

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Konkuruojantys, nesutariantys, bet ir būtini vienas kitam. Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Tai dar prieš šimtą metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Römeris. Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda – ji atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva. Parodos koncepcija ir architektūra pati įkūnija riomerišką Kauno ir Vilniaus būtinybę būti kartu: norint pamatyti visą parodą, reikia aplankyti abu miestus. Lokacija Kaune – laikinoji M. K. Čiurlionio galerija.

Paroda „1972: režimas, jaunimas ir menas“ 

2022 05 12 – 08 31

Kauno centriniame pašte vasarosianti paroda nukels lankytojus į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje. 

„Ši paroda akcentuoja asmenybės laisvės problemą, neatsiejamą nuo priešinimosi prievartai ir gniuždymui. Čia pirmą kartą parodoma, kaip visuomenę ir meną veikė oficialiųjų struktūrų spaudimas ir kokius atvirkštinius rezultatus visa tai paliko kultūroje“, – sako parodos, išsiskiriančios partnerių gausa, kuratorė Rasa Žukienė. „Tai, kas Europoje prasidėjo po 1968 m. įvykių, yra protestų, maištavimų ir buvimo drauge istorija. Paralelės tarp Rytų (socialistinio lagerio) ir Vakarų visuomenių kurtų laisvės vaizdinių, kūrybos idėjų ir formų yra akivaizdžios. Bet kol kas šios paralelės dar per mažai akcentuotos ir netgi pamirštamos. Ši paroda – puikus europietiškų laisvės ir kultūrinio bendrumo idėjų, gyvavusių nelaisvės sąlygomis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, įrodymas.“ 

Romualdas Požerskis, 1972. Kelionė į Taliną.

Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“

2022 08 – 10

Pirmą kartą paroda pristatyta Didžiojoje Britanijoje, gimtojoje menininkės šalyje. Jenny Kagan ją perkūrė specialiai Kaunui, nes čia ir įvyko parodoje pasakojama istorija.

„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų. Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija“, – sako menininkė, – „Nors aplinkiniai žuvo, jie pabėgo iš geto ir, padedami lietuvių gelbėtojų, išgyveno karą slapstydamiesi. Esate kviečiami leistis į kelionę, kurios tamsoje plūduriuoja veidai, pravėrus lagaminą atsiveria stebuklingi pasauliai, o užslėptos pakampės kviečia vidun, kur skleidžiasi istorijos“. 

J. Kagan istoriniame pastate Gimnazijos g. 2/4 atgaivins tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.

Irena Veisaitė. J. Kagan nuotr.

Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui / Vandens galia“ 

2022 10 05 – 11 13

Vizualūs inkėjimai iš Drezdeno – Kaune, centriniame pašte! Nuo 2016 m. „Ostrale“ bienalė, siekianti pristatyti tarpdisciplininį savo parodų turinį ne tik vokietijoje, įvairiose Europos vietose, rengia išvažiuojamąsias parodas. Bendradarbiaujama su tokiais Europos kultūros sostinėmis tapusiais miestais – „Pécs 2010“ (HU), „Wrocław 2016“ (PL), „Valletta 2018“ (MT) ir „Rijeka 2020“ (HR). Kaune bus pristatyti įspūdingi menininkų kūriniai, kurie buvo atrinkti ir 2021 m. eksponuojami „Ostrale“ bienalėje „O21“, vykusioje Drezdene. 

Ostrale Biennale /  Sybill Ariane Keller. F.Leyser ir A.Dittmer nuotr.

Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas ir paroda „Porceliano miestas“ 

2022 10

Dar vienas ypatingas įvykis  Kauno centriniame pašte atskleis Kauno porceliano meno ir dizaino tradicijas ir inovacijas. Ekspozicijoje –  išlikę unikalūs ir serijiniai legendinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ fonduose randami kūriniai, pirmieji projektai.

Simpoziumo organizatoriai siekia menininkams sukurti kūrybinę eksperimentinių porceliano dirbtuvių platformą, kurioje būtų pasitelkiamos šiuolaikinės ir tradicinės keramikos raiškos formos. Simpoziumo metu surengta paroda leis pasinerti į porceliano gamybos procesą, susipažinti su dailininkais-dizaineriais ir per kuriamą asmeninį santykį su kūriniais pajusti porceliano trapumą.

Kauno architektūros festivalis „Rytai-Rytai“ 

2022 09 22 – 10 22 

2022 m. į Kauno architektūros festivalio programą sugrįžta tarptautinis, profesionalams ir plačiam visuomenės ratui skirtas architektūros projektas, pritraukiantis geriausius Lietuvos ir Japonijos architektus, architektūros mokyklų studentus. „Rytai–Rytai“ yra ilgalaikio bendradarbiavimo projektas, kuris padėjo pamatus iki tol neegzistavusiems Lietuvos ir Japonijos architektūros mainams ir vysto bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Japonijos architektų bendruomenių: vyks forumas „Žalgirio“ arenoje, parodos Kauno centriniame pašte ir kitur, profesionalų paskaitos, architektūros srities studentų darbų konkursas. 

Sugiharos namai Kaune. M. Plepio nuotr.

Filipo Markiewicziaus paroda „Ultrasocial Pop“

2022 11 25 – 12 31

Metams baigiantis – unikali galimybė aplankyti prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu apdovanotą parodą, kurią lenkų-liuksemburgiečių kilmės menininkas Filipas Markiewiczius kūrė ne vienerius metus. Parodoje „Ultrasocial Pop“ (liet. Ultrasocialinis pop) susipina menininko kurta tapyba, piešimas, vaizdo projekcijos, performansas ir muzika iš jo projekto „Raftside“. Čia permąstomos meno sąvokos laikais, kai meno istorija rašoma socialiniuose tinkluose. Menininkas siekia parodyti šios tikrovės užkulisius ir tokiu būdu sukurti naują dada siurrealistinės popkalbos formą, sykiu bandant suprasti dabartinės Europos visuomenės raidą. Markiewicziaus darbai pristatyti Venecijos bienalėje, Luvro muziejuje, šiuolaikinio meno centre „Derry-Londonderry“, nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje Bukarešte, Bazelio teatre ir kitose žinomiausiose Europos meno įstaigose. 

2022 m. „Meno parke“ taip pat bus galima išvysti pasaulinio lygio menininkų Martine Feipel ir Jeano Bechameilio (LU) parodas. 

EuroHamlet. Filip Markiewicz, 210×180 cm, 2019.

Paroda „Working Class Heroes“

2022 10 27 – 2023 02 23

2022 m. Europos kultūros sostine taps ir Liuksemburgo miestas Ešas prie Alzeto. Ešas – toli nuo Kauno, tačiau abu miestai iš savo netolimos praeities paveldėjo pramonės griuvėsius – fizinius ir dvasinius. Tad Kaunas ir Ešas prie Alzeto vienija jėgas, kad iš užmaršties prikeltų industrijos istoriją, ir kviečia aplankyti renginių ciklą: parodas „Working Class Heroes“ (liet. Darbininkų klasės herojai), „Didžioji pramonė“ ir spektaklį „Darbas / Aarbeicht“. Šiuo ciklu mėginama kalbėti apie miestų istorijas be nutylėjimų – aktualiai ir atvirai. 

Kauno paveikslų galerijoje bus eksponuojama MUAR / Darbo muziejaus, veikiančio Liuksemburge, Tetanže, buvusiame kalnakasių avalynės fabrike, parodą „Working Class Heroes“. Paroda kalba apie tris XX a. pradžios darbininkų klasės herojus – Jeaną Pierre‘ą Bauschą, Léoną Weirichą ir Jeaną Schortgeną. Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Parodoje keliami klausimai: kas sukūrė šią šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teisėms? Ar toli pasistūmėjome darbo teisės srityje? 

Edwardo Steicheno fotografijų paroda „The Family of Man“

2022 11 24 – 12 31

Pasaulį apkeliavusi paroda – pagaliau Kaune! Dar 1955 m.  kuratorius Edwardas Steichenas pakvietė į parodą MoMA – Niujorko moderniojo meno muziejuje. „Family of Man“ – tai 273 fotografų iš 68 šalių humanistinės fotografijos darbai, jau įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą. Klervo pilyje, Liuksemburge, veikia nuolatinė parodos ekspozicija – 2022 m. lapkritį ji debiutuos Baltijos šalyse. Žinoma, Kauno fotografijos galerijoje.

Tai tik nedidelė dalis meno įvykių, 2022-aisiais nuspalvinsiančių Kauno veidą. Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų – taip tapsime viena didele Europos scena.

Visa 2022-ų metų programa

This error message is only visible to WordPress admins
There has been a problem with your Instagram Feed.