2023 m. rugpjūčio 31 d. 18 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje bus minima Laisvės diena. Renginyje „Visi kaip vienas į Laisvės dieną“, skirtame pažymėti Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos trisdešimtmetį, susirinkusiųjų lauks ypatinga programa danguje ir ant žemės, o renginį vainikuos šventinis koncertas, kuriame muzikinius kūrinius kartu su Jurgiu Brūzga, Neringa Nekrašiūte, Dagna Kondratavičiūte bei Edita Bodrovaite atliks Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų kariniai orkestrai.
Veiksmas ir danguje, ir ant žemės
Renginio „Visi kaip vienas į Laisvės dieną“ metu bus pristatyta Lietuvos kariuomenės reguliariųjų pajėgų – sausumos, karinių oro ir karinių jūrų pajėgų – ekipuotė ir Kauno įgulos karinių vienetų veikla. Apsilankiusieji turės galimybę rankose palaikyti istorinius ir šiuolaikinius Lietuvos kariuomenėje naudojamus šaunamuosius ginklus bei susipažinti su Vytauto Didžiojo karo muziejaus turima karine technika.
Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-mečiui paminėti skirtame renginyje veiksmas persikels ir į dangų – Div. gen. S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Parašiutinio rengimo centras Vienybės aikštėje atliks įspūdingą šuolių parašiutais pasirodymą.
Karo muziejaus sodelyje, nuaidėjus istorinio XVIII a. artilerijos pabūklo salvėms, minėjimą tęs Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, kuriame pasirodys „Lietuvos balso“ dalyvė Dagna Kondratavičiūtė. Taip pat renginyje dalyvaus Karinių jūrų pajėgų orkestras kartu su kita „Lietuvos balso“ dalyve Edita Bodrovaite, skambės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo grupės bei džiazo solisto Jurgio Brūzgos ir aktorės Neringos Nekrašiūtės atliekamos dainos. Laisvės dienos koncertinę programą papildys iš JAV atvykęs Pensilvanijos 28-osios pėstininkų divizijos orkestras.
Be Lietuvos ir JAV karinių orkestrų koncertinės programos, „Visi kaip vienas į laisvės dieną“ žiūrovų lauks karių baikerių klubo MCC „Perkūnas“ pasirodymas – motociklininkų kolona žygiuos maršrutu Vienybės aikštė–Geležinkelio stotis, iš kurios 1993 m. išvyko paskutinis sovietų okupacinės kariuomenės ešelonas.
Apie okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos
Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, jau kitą dieną, 1990 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Kovo 13 d. kreipimusi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką buvo remiamasi tebegaliojančia 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos taikos sutartimi, raginama pradėti derybas dėl karinių dalinių išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Lietuva pademonstravo, kad okupacinę kariuomenę iš Lietuvos išvesti galima išskirtinai derybomis – 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pabaiga.
„Laisvės dienos paminėjimas šios dienos kontekste tapo dar aktualesnis. Mes tik dabar supratome, kad tai, kas tuomet įvyko, prilygsta stebuklui. Šalis agresorė, kupina cinizmo ir jėgos, pagarbiai atsitraukė iš mūsų šalies. Už tai turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie dalyvavo Rusijos kariuomenės išvedime nuo pat pradžių – Lietuvos diplomatijos ir Lietuvos kariuomenės atstovams“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.
Laisvės dienos minėjimas „Visi kaip vienas į Laisvės dieną“ vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paskutinę vasaros dieną – rugpjūčio 31 d. 18 val.
