Sužvejoti galima ne tik vakarienę, bet ir eilutę, poemą ar net visą romaną. Užkietėję meškeriotojai, jei tik leisis prakalbinami, patvirtins, kad tai – pati geriausia meditacija, buvimas čia ir dabar bei visos kitos madingai skambančios, bet nuo senų senovės žmogaus praktikuojamos būsenos.
Lietuvoje esame apdovanoti – vandens telkiniai pasiekiami jei ne ranka, tai autobusu, dviračiu ar pėstute. O jei meškerė niekaip nelimpa, galima tiesiog pailsinti akis stebint purslus, ratilus, bangeles ar lygutėlį it veidrodis ežero vandenį. Už šį fotografijų albumą, kuriame – prasmingos ir įkvepiančios mūsų poetų ir prozininkų vasarų akimirkos, dėkojame Maironio lietuvių literatūros muziejaus kolektyvui.
„Moteris, su kuriomis turėjau reikalų, pamiršau, o žuvies, kuri nutrūko prieš tiek metų, niekaip negaliu pamiršti“, – kolegai Sigitui Gedai yra sakęs poetas, prozininkas Albinas Žukauskas (1912–1987). Sakė ir kitiems: „Daug gerų idėjų, minčių, vaizdų, rimų, tropų pribarstyta paupiuose, patvenkinėse, ežerų meldynuose. Kiek pajėgi, stengiesi juos surankioti! Kartais pasiseka. Kartais nepasiseka. Grįžti be laimikio – ir vienokio, ir kitokio.“ Kur užfiksuota ši nuotrauka, deja, nežinome, bet poetas mėgo daugelį Lietuvos upių. / MLLM fondai
Kontrastas vienišiams su meškerėmis – rašytojas Balys Sruoga (1896–1947) su dukra Dalia Sruogaite ir šuniuku Dzinguliu prie Nemuno Kaune, kur šeima tuo metu gyveno, apie 1933 m. / MLLM fondai
Egzotiškiausia albumo fotografija – iš Šiaurės Amerikos! Kaunietis neoromantikas Jonas Aistis (1904–1973) dar 1936 m. išvyko studijuoti į Prancūziją, o po karo, 1946 m., persikėlė gyventi į JAV. Šis kadras – iš Kanados, o poeto laikysena signalizuoja, kad žvejyba jam – ne šiaip prasiblaškymas. / MLLM fondai
Tai ne vienintelė išsiplikinusio keturvėjininko Kazio Binkio (1893–1942) fotografija, saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Tikrai matėme ir atvirukų iš Kauno paplūdimių. Visgi kadras, Pakruojo rajone nutrauktasa padarytas apie 1933 m., pritrenkia rimtimi. Būtinai užsukite į muziejaus palėpėje veikiančią parodą apie šį poetą ir „Keturis vėjus“! / MLLM fondai
„Poeto širdyje visuomet tekėjo upė Šventoji“, – tokią antraštę žiniasklaidoje galima aptikti apie Praną Raščių (1932–1987). Mus sužavėjo ne tik akimirka iš žvejybos Žeimenoje (1974 m.), bet ir žvejo dienoraštis.
Dar vienas užsieninis vaizdelis – iš Jungtinių Amerikos Valstijų, į kurias jau po karo nusikraustė ir Liūnę Sutemą vedė Marius Katiliškis (1914–1980). Čia rašytojas, kuriam emigracijoje teko dirbti ir duobkasiu, žvejoja su jųdviejų dukra Agne – nuotrauka daryta apie 1966 m. / MLLM fondai
Vietoje P. S. – eilėraštis „Žvejas“, užrašytas rašalu ant mažo popieriaus lapelio. Be datos, bet galimai gimęs apie 1920 m. Butkų Juzės slapyvardžiu pasirašinėjusiam poetui, dramaturgui, žurnalistui Juozui Butkui (1893–1947). / MLLM fondai
