Nuo balandžio pabaigos Kauno miesto muziejaus (KMM) padalinyje Kauno rotušėje veikianti paroda „Miesto atmintis: archeologai“ artėja į pabaigą – ją aplankyti galima iki sausio 11 dienos. Tuo pačiu metu į pabaigą eina ir ilgai trukusi Rotušės aikštės rekonstrukcija, sulaukusi išskirtinio archeologų dėmesio.
Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ Kauno miesto muziejaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas paskutiniųjų parodos mėnesių ir rekonstrukcijos pabaigos proga kviečia susipažinti su Kauno rotušės aikštės archeologinių tyrimų istorija.
Kauno rotušė – vienas svarbiausių miesto pastatų. Pirmoji medinė rotušė Kaune pastatyta XV a. pradžioje, tačiau iki 1463 m. sudegė. Iki 1486 m. ji jau buvo atstatyta, tačiau tiksli vieta, kurioje stovėjo senoji rotušė, iki šiol nežinoma. Šiandien matomas rotušės pastatas pastatytas XVI a., o tiksli jo statybos pradžia siejama su 1542 m. liepos 28 d., kai buvo padėtas kertinis rotušės pamatų akmuo. Manoma, kad statybos baigtos apie 1556 metus. Nuo tada rotušė tapo viso Kauno miesto centru. Bėgant metams rotušėje įvyko keturios didelės renovacijos, kurių metu keitėsi pastato forma ir išplanavimas, tačiau šio pastato svarba miestui niekada nenumenko.
XX a. pradžioje rotuše ir ją supančia aikšte pradėjo domėtis archeologai. Bėgant metams ir plečiantis tyrimų apimčiai, buvo atskleista vis daugiau informacijos apie šią šimtmečius gyvuojančią centrinę Kauno miesto vietą bei sužinota naujų faktų, anksčiau nugrimzdusių į istorijos paraštes.
Pirmieji archeologiniai tyrimai čia atlikti 1931 m., kai miesto muziejaus vadovas prof. Eduardas Volteris, bandydamas surasti požeminį tunelį, jungusį Kauno rotušę ir pilį, šiauriniame pastato šone aptiko požeminį nuotekų rezervuarą (latrine).
Vėliau, 1965 m. ir 1967 m., Karolis Mekas vykdė Kauno rotušės aikštės tyrimus. 1965 m. archeologui atvykus prie rotušės, palei pietinį pastato fasadą buvo aptiktas ekskavatoriaus iškastas 2 m pločio ir apie 1,4 m gylio griovys.
Dėl kasimo metu pasiekto gylio visi prie sienos buvę sluoksniai jau buvo suardyti, o ryšys su pastato pamatais – nutrauktas. Kasant ekskavatoriumi šiek tiek apgadinti ir mūro pamatai, kurie priklausė žymiai vėliau už rotušę – XVII–XVII a. – statytam priestatui. Nuo ekskavatoriaus iškasto griovio dugno archeologas tyrimus tęsė šurfais.
Pietinėje rotušės pastato pusėje seniausias kultūrinis sluoksnis, kuriame gausu suirusių organinių medžiagų, aptiktas visuose kastuose šurfuose 1,2–1,4 m gylyje. Ten, kur stratigrafiniai sluoksniai nebuvo suardyti vėlesnių perkasimų, virš seniausio kultūrinio sluoksnio horizonto buvo supiltas 40–60 cm storio maišyto grunto sluoksnis, suformuotas rotušės statybų metu. 1967 m. ištirti keturi šurfai (perkasos): trys šiauriniame rotušės šone ir vienas bokšto pietinėje pusėje.
Viena iš perkasų tirta rotušės sienos išorinėje pusėje, šiaurės rytų kampe. Ši perkasa iškasta iki 4 m gylio, tačiau įžemis nebuvo pasiektas – aptikti maišyto juodžemio, smėlio bei supiltinių žemių sluoksniai. Perkasoje rastas ir rotušės pamato fragmentas, kurio apačia tęsėsi giliau nei 4 m.
Antroji perkasa tirta prie rotušės šiaurinės sienos, 7 m atstumu nuo šiaurės vakarų kampo. Joje kultūrinis sluoksnis pasiektas 1,4 m gylyje – 25–30 cm storio tamsiai pilkos spalvos sluoksnis be radinių; iškart po jo pasiektas įžemis. Trečioji perkasa kasta rotušės šiauriniame šone, 13 m atstumu nuo šiaurės vakarų kampo. Čia atidengtas prie rotušės sienos, po žemėmis, prišlietas tualeto mūrinis rezervuaras, kurį 1931 m. buvo fiksavęs ir E. Volteris. Šio rezervuaro dydis – apie 3,2 x 3 x 4 m. Šiandieninėje KMM Kauno rotušės ekspozicijoje galima pamatyti senuosius tualetus, kurie jungėsi su šiais rezervuarais.
Ketvirtoji perkasa tirta rotušės bokšto pietiniame šone, po vėliausiai pristatytos patalpėlės rytinės sienos pamatais. Joje aptikti trijų skirtingais laikotarpiais statytų sienų pamatai, o seniausias kultūrinio sluoksnio horizontas nukastas. Anksčiau gyvavusi hipotezė, kad dabartinė Kauno rotušė pastatyta senosios vietoje, paneigta – nerastas kultūrinis sluoksnis, kuris tai patvirtintų.
Sekantys buvo 1973 m. K. Meko tyrinėjimai, kurių metu surasti vieni iš unikaliausių objektų, rastų rotušės aikštės tyrimų metu – vaško lydymo krosnys. Iš viso aptiktos aštuonios XV–XVI a. datuojamos vaško lydymo krosnys. Viena iš jų, esanti prie rotušės įėjimo, nuo 2002 m. yra eksponuojama. Tie patys tyrimai parodė, kad aikštės vietoje nėra susiformavusių XI–XIV a. kultūrinių sluoksnių.
1976 m. Rotušės aikštėje, poetui Maironiui skirto paminklo vietoje, archeologinius tyrimus atliko Aleksandras Vaškelis. Įžemis pasiektas 1,2 m gylyje, o virš jo fiksuotas 10–15 cm storio sluoksnis su puodyninio koklio bei indo sienelės ir pakraštėlio fragmentais, datuojamais XV–XVI a. pradžia.
1977 m. Rotušės aikštėje atlikti du tyrimai. Viename jų archeologas Algirdas Žalnierius tyrė 2–3 numeriais pažymėtus sklypus. Pamatams buvo iškasta 15 x 6 m dydžio perkasa. Rytinėje tirto ploto dalyje kultūriniai sluoksniai buvo sunaikinti anksčiau įrengiant komunikacijas, o nesunaikintas kultūrinis sluoksnis aptiktas tik šiaurės rytiniame šlaite. Seniausi eksponatai datuojami XV a.
Kitus tyrimus tais pačiais metais vykdė A. Vaškelis, atlikęs archeologinius žvalgymus Rotušės aikštės rytinėje pusėje, kur buvo įrengiama lietaus nuotekų trasa. Tyrimų metu fiksuotas 1,6–1,7 m storio kultūrinis sluoksnis su XV–XVI a. datuojamais radiniais.
1982 m. buvusio Ryšių muziejaus teritorijoje, Rotušės a. 18–19, archeologinius tyrimus atliko Dainius Balčiūnas, Aleksandras Vaškelis ir Algirdas Žalnierius. Tyrimų metu iškasta 20 perkasų, rasti ir užfiksuoti 1,3–1,7 m storio kultūriniai sluoksniai, kuriuose aptikti koklių fragmentai bei buitinė keramika, datuojami XIV–XVII a. Taip pat aptikta į žemę įleista spalvoto metalo lydymo krosnis. Pagal rastas metalo nuolajas spėjama, jog čia galėjo veikti Kauno varpų liejykla, kuri buvo sugriauta XVII a. vidurio karo metu. Po tyrimų krosnis buvo konservuota ir eksponuojama visuomenei.
1983–1986 m. Rotušės a. 28 aplinkoje tyrimus vykdė A. Žalnierius. Tyrimų metu iškasta viena perkasa, kurioje aptiktų kultūrinių sluoksnių storis siekė 1,55 m. Virš įžemio rastas žvyro sluoksnis, kurį dengė 25–30 cm storio juodžemio su žvyru sluoksnis. Užfiksuota keletas duobių, užpildytų maišyta žeme su moliu ir degėsiais. Kultūriniame sluoksnyje rasta XV a. datuojamų puodyninių koklių ir puodo šukė. Virš kultūrinio sluoksnio aptikti supiltiniai maišytos žemės ir žvyro sluoksniai, susidarę keliant aikštės paviršių.
2011 m. remontuojamo Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato, esančio Rotušės a. 13, išorinėje ir vidinėje dalyje tyrimus vykdė archeologas D. Balčiūnas. Tyrimų metu aptikti supiltiniai maišytos žemės sluoksniai, kuriuose rasta XV–XVII a. datuojamų buitinės keramikos ir koklių fragmentų. Kai kuriose muziejaus pamatų vietose fiksuoti XVII a. pastatų pamatų fragmentai bei XVIII a. rūmų rekonstrukcijos metu statyti pastatai. Patalpų viduje aptikta XVII a. pabaigos – XVIII a. rūsio rytinė siena, apskrita laiptinė į rūsį ir prie jo priglausto XVIII a. stovėjusio medinio vienaaukščio pastato pertvarinė siena bei krosnies vieta. Įžemis pasiektas 0,9–3,3 m gylyje.
2016 m. A. Žalnierius atliko žvalgomuosius tyrimus Rotušės a. 26 sklype. Žvalgymai vykdyti iki projektinio 50 cm gylio. Tyrimų metu kultūrinio sluoksnio neaptikta – fiksuotas supiltinis sluoksnis.
2018 m. Rotušės aikštėje vykdyti dveji archeologiniai tyrimai. Pirmuosius, Rotušės a. 1 sklype, atliko A. Žalnierius. Tyrimų metu fiksuota permaišyta žemė su griuvenomis ir XX a. šiukšlėmis. Antruosius tyrimus vykdė archeologė Monika Žėkaitė – jie apėmė Rotušės aikštės ir Katedros bazilikos aplinką. Tyrimų metu aptiktas XVII a. antrosios pusės tvoros, juosusios šventoriaus pietinę dalį, fragmentas.
2019 m. tyrimai vykdyti Rotušės a. 15, aikštės vakarinėje dalyje. Archeologinius žvalgymus atliko A. Žalnierius. Žvalgytame plote iki 0,9 m gylio fiksuotas maišyto žvyro sluoksnis be archeologinių radinių.
2023 m. prasidėjo vieni didžiausių Kauno rotušės aplinkos archeologinių tyrimų, kuriuos paskatino paties rotušės pastato tvarkybos darbai ir artėjanti aikštės rekonstrukcija. Tais metais archeologas Pavel Vutkin vykdė tyrimus aplink rotušės pastatą. Ištirtame plote fiksuotas 1–3,5 m storio kultūrinis sluoksnis. Nustatyta, kad prie rotušės pamatų, apie 1–2,5 m pločio atkarpoje, glūdi XX a. permaišytos struktūros sluoksniai, suformuoti pamatų tvarkybos ir remonto darbų metu. Nesuardytose vietose, 0,8–1,2 m gylyje, po permaišytais horizontais, ištirtas 10–40 cm storio pilkas žvyringas sluoksnis su pavieniais gyvulių kaulais bei smulkiomis neglazūruotų ir neornamentuotų puodų šukėmis. Šis sluoksnis preliminariai datuotas XV a. Tyrimų metu taip pat aptikta XVII–XVIII a. struktūrų.
Toliau sekė archeologiniai tyrimai pačioje Rotušės aikštėje, kuriuos 2024–2025 metais vykdė archeologas Pavel Vutkin. Detaliųjų tyrimų metu ištirtos net 198 perkasos, o išžvalgytas maždaug 16 450 m2 plotas – tai didžiausios apimties archeologiniai tyrimai, kada nors vykdyti Rotušės aikštėje. Tyrimų metu aikštėje fiksuotas 0,8–2,3 m storio XV/XVI – XX a. kultūrinis sluoksnis, kuris daugelyje vietų buvo stipriai pažeistas XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje vykdytų įvairių inžinerinių tinklų klojimo darbų. Kai kuriose vietose aptikti XIX a. netašytų vidutinio arba stambaus dydžio lauko akmenų grindinio fragmentai. Daug kur po grindiniu esančiame horizonte aptiktas 20–30 cm storio supiltinio smėlio sluoksnis, o po juo užfiksuotas XVII a. horizontas su retais, tam laikotarpiui būdingais, buitinės keramikos radiniais. Dar giliau, 0,6–1,2 m gylyje, aptiktas 10–40 cm storio XV–XVI a. humusingo tamsiai pilko grunto horizontas su retais, tą laikotarpį atspindinčiais radiniais bei gyvūnų kaulais. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje Rotušės aikštės dalyse aptiktos XVII a. medinio vandentiekio liekanos bei jo metalinės movos.
Aikštės viduryje rastos dvi anksčiau neužfiksuotos vaško lydymo krosnys, datuojamos XV–XVI a. pradžia. Į rytus nuo Rotušės pastato aptiktas XX a. pirmosios pusės betoninis vandens rezervuaras, užpiltas ankstyvojo sovietmečio šiukšlėmis. Į rytus nuo jo atidengti buvusio paminklo (obelisko), pastatyto 1843 m. Rusijos imperijos pergalei kare su Prancūzija paminėti ir nugriauto Pirmojo pasaulinio karo metais, pamatai. Teritorijoje į šiaurę nuo Rotušės atidengtos XVII a. buvusių Rotušės prekybinių kromų pamatų liekanos. Šių naujausių Rotušės aikštės archeologinių tyrimų medžiaga netrukus bus perduota Kauno miesto muziejui, papildys jo rinkinius ir artimiausiu metu bus palaipsniui pristatoma plačiajai visuomenei.
Apibendrinant beveik šimtmetį trukusius Rotušės aikštės archeologinius tyrimus, galima teigti, kad didžioji dalis senojo kultūrinio sluoksnio buvo sunaikinta XX–XXI a. vykdant įvairių inžinerinių tinklų klojimo darbus.
Visų tyrimų metu aptiktas XIV–XX a. susidaręs kultūrinis sluoksnis, liudijantis nuolatinę žmonių veiklą šioje teritorijoje. Aikštės tyrimų metu aptikti objektai atskleidžia svarbią informaciją apie buvusį aikštės vaizdą, joje vykdytas veiklas ir kasdienį Kauno miesto gyvenimą.
Ypač reikšmingos yra surastos vaško lydymo krosnys, pabrėžiančios vaško svarbą senojo Kauno ekonomikoje. Tuo tarpu kasinėjimų metu aptikti XVII a. medinio vandentiekio fragmentai išryškina inovatyvų ir tiems laikams modernų technologinį vandens tiekimo sprendimą, naudotą Kaune.
Nors didelė Rotušės aikštės dalis jau ištirta, ateityje čia atliekami archeologiniai tyrimai gali suteikti dar daugiau informacijos apie kasdienį žmonių gyvenimą bei veiklas, vykdytas Kauno rotušės aikštėje.
Nuotraukos iš naujausių rotušės aikštės tyrimų. Foto autorius Pavel Vutkin.
