Kauno menininkų namai šiemet ketvirtą kartą kviečia rinkti įsimintiniausią Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyvą. Savo kandidatų siūlymus pateikė kultūros lauko operatoriai, projektų autoriai ir visi aktyviai kultūra besidomintys gyventojai bei meno mylėtojai. Iš surinktų pasiūlymų sudarytas 32-jų kultūros iniciatyvų, veikusių 2022 m., sąrašas. Jame šį kartą gausu bendruomeninių projektų, festivalių, paramos Ukrainai ir kitų iniciatyvų.
Esate kviečiami iš pateiktų variantų išrinkti įsimintiniausią bei už jį balsuoti virtualiai. Balsavimas vyksta iki vasario 15 d. Renkantis, kam atiduoti savo balsą, organizatoriai rekomenduoja atsižvelgti į iniciatyvos poveikį įvairioms gyventojų grupėms ir bendruomenėms.
Kartu su kultūros iniciatyvos konkursu jau įsibėgėjo ir 24 kartą vykdomi „Įsimintiniausio Kauno miesto menininko“ rinkimai. Greitu metu paaiškės meno sąjungų, organizacijų ir institucijų pasiūlyti kandidatai, iš kurių vasario pabaigoje Kauno menininkų namų sudaryta komisija išrinks labiausiai 2022 m. pasižymėjusį profesionalaus meno kūrėją iš Kauno.
Įsimintiniausia 2022 m. Kauno kultūros iniciatyva, kaip ir Įsimintiniausias miesto menininkas, bus skelbiami 2023 m. kovo mėn.
>>> Balsuoti galima čia.
Iniciatyva Ukrainai paremti „Spalvinam Ukrainai“
Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune „Kaunas pilnas kultūros“ ir analoginės spaudos ir savilaidos studija „Hands on press“ suvienijo kūrėjus vienam tikslui – plakatų bei kitų piešinių, kuriais menininkai išreiškia savo poziciją prieš karą Ukrainoje, kūrybai. Vieni kūrė, kiti įsigijo, o visi surinkti pinigai keliavo labdaros organizacijoms padedančioms Ukrainai ir jos gyventojams.
Viešas meno objektas „Skraidantys cepelinai“ Karmėlavoje
Pagaliau! Jau nuo seno Cepelinų sostine tituluojama Karmėlava įtvirtino savo identitetą įspūdinga skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir šiuolaikinio meno kūrėjo iš Liuksemburgo Sege’o Eckero skulptūra „Skraidantys cepelinai“. Autoriai teigia, kad šis Kauno rajone iškilęs cepelinas ne tik simbolizuoja lietuviškų patiekalų karalių, bet ir gali būti interpretuojamas kaip nežinomas skraidantis objektas, roko grupės „Led Zeppelin“ simbolis, keleivinis orlaivis ar net grėsmingas bombonešis.
Roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“ Ramučiuose
„Gatvės roko“ festivalis šiais metais sujungė jėgas ir kūrybą su „Kaunas 2022“ ir be tradicinio koncerto Ramučiuose, Kauno rajono gyventojams pateikė daug meninių veiklų ir kitokio veiksmo! Nuo grafičių piešimo and lopšelio-darželio „Žilvitis“ iki fotografo Artūro Morozovo meninio-socialinio tyrimo, trukusio 2 mėn. pradžios.
Lapių bendruomenė pavargo nuo nuolatinių asociacijų su sąvartynu, visur šmirinėjančiomis lapėmis ir jau seniai pamiršta buvusią LNK studija, ir prieš kelerius metus ėmėsi gilintis į tvarumą: mokėsi tvarumo filosofijos, organizavo dirbtuves, kol pagaliau surengė Lapių tvarumo festivalį, kuris atkreipia dėmesį į išaugusią vartojimo kultūrą ir aplinkosaugines problemas.
Šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“
Šiuolaikinis miestas nėra vien tik gražios gatvės ar modernūs pastatai. Tai nėra stiklas ar betonas. Miestui reikalinga audringa, visada gyva ir jaunatviška kultūra. Kartais subtili ir jautri, o kartais gaivališka ir triukšminga. Penkias dienas vykęs festivalis „Audra“ savyje talpino visa tai ir dar daugiau. Kauno gatvės prisipildyė kultūrinių iniciatyvų ir meninių akcijų, o seniai užmirštos erdvės įgavo antrą kvėpavimą ir tapo koncertinėmis salėmis. Sutemus, Kauną dvi naktis audrino kone didžiausia elektroninės muzikos programa Lietuvoje.
Visame pasaulyje populiarios gamtos ir meno salelės atplaukė ir Lietuvą. Projekto vadovės ir kaptinonės Astos Ivanauskienės Zapyškyje prišvartuota žemkasė „Nemuno7“ apjungia vandenį, tvarumą ir dialogą. Vandens tema vienija visas parodas, renginius ir veiklas, kuriuos sutelpa į multifunkcinę erdvę, suteikiančią galimybę lankytojui ne tik susipažinti su istoriniu kontekstu, bet ir patirti naujas meno, kūrybos ir kultūros formas, virtusią žemkasę. Čia tyrinėjama ir ieškoma pusiausvyra visuomenėje, gamtoje ir mene.
Šokio spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“
Bendras šokio trupės „Ulna“, Žaliakalnio bendruomenės ir „Kaunas 2022” projekta, kuriuo siekiama supažindinti su gyvąja Žaliakalnio gyventojų atmintimi ir istorija. Gimęs iš noro apjungti ir interaktyviai pristatyti mikrorajone sklandančias vietos gyventojų istorijas, prisiminimus, nuotaikas, pakviesti naujai atrasti mylimas, o kartais primirštas, Žaliakalnio vietas. Projektas per bendrakūryba apjungia tris svarbiausius elementus – profesionalių menininkų kūrybą, jaunuosius menininkus ir vietos bendruomenę. Spektaklio-ekskursijos metu Žaliakalnio istorija atsiskleidė iš vietos gyventojų perspektyvos ir buvo įgarsinta jų lūpomis.
Interakatyvus patyriminis šokio spektaklis-tyrimas „Ribos“
Tai pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis Lietuvoje skirtas regos negalią turintiems žmonėms (suaugusiems) bei įgalinantis reginčiuosius patirtį šokį, tamsoje, per pojūčius, garsus, atmosferos kūrimą drauge. Spektaklio idėja remiasi asmeninės ir išorinės erdvės suvokimu. Tarp žmogaus ir aplinkos egzistuoja bei veikia abipusis priežastingumas. Tačiau svarbiausia – ne padėtis aplinkoje, o požiūris į ją. Spektaklį drauge su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centru sukūrė šokio trupė „Ulna“. Spektaklis veikia ne tik kaip meno kūrinys, bet ir kaip edukacija.
Projektas „Kaunas 808 Orchestra“
Bendras muzikinio klubo „Lizdas“ ir Kauno miesto simfoninio orkestro projektas, skirtas nutiesti tiltus tarp skirtingų muzikinių pasaulių bei muzikos mylėtojų kartų. Dviejuose skirtinguose kultūriniuose poliuose gyvuojančias institucijas vienija meilė didingai muzikai – tai ir paskatino sujungi jėgas. Kaunui tapus Europos kultūros sostine, „Lizdas“ ir Kauno miesto simfoninio orkestras miestui, Lietuvai ir visai Europai dovanojo naują, didelį ir labai ambicingą projektą – „Kaunas 808 Orchestra“. Projekto esmė – 808 ritmo mašinos funkcijas patikėti Kauno miesto simfoniniam orkestrui. Visu grožiu ir didingumu buvusiame Kauno staklių angaro patalpose orkestras atliko legendinius šokių muzikos kūrinius.
„CulturEUkraine“ („Kaunas 2022“ iniciatyva)
„CulturEUkraine“ centras – „Kaunas 2022“ iniciatyva sukurta atvira bendradarbystės erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. Su didžiuliu palaikymu ir visomis reikalingomis priemonėmis, Kaunas kviečia atvykti ir čia įsikurti nuo karo pasitraukusią kultūros bendruomenę. „CulturEUkraine“ centras – vieta dirbti ir kurti, bendrauti ir susitelkti, vieta, kur ukrainiečių kultūra gali skleistis, o Ukrainos balsas skambėti garsiai.
Kūrybos namai KINAS „Panemunė“
Apleistas ir niekam nereikalingas žalias namukas Panemunėje virto kūltūros centru. Kūrybos namuose KINAS „Panemunė“ rodomi kino filmai, vyksta dailės ir fotografijos parodos, veikia bendruomenės dirbtuvėlės ir net organizuojamos 80-ųjų stiliaus diskotekos. Ši erdvę puikiai įgalina bendruomenės ir menininkų bendrakūrybos rezultatai, o užsukusių pasižvalgyti visada laukia puodelis žolelių arbatos ir murkianti gyventoja Kate.
Nuo 2019 m. Kauno menininkų namuose vykdomos „Trenksmo“ programos dalis yra atvira slemo scena, nuo kurios visame Kaune suskamba jautriausios, giliausios, šmaikščiausios ir pačios gryniausios eilės! Programa „Trenksmas“ siekia parodyti, kad literatūra gali peržengti žanrų ribas ir įgauti netikėtų interaktyvių formatų, o jos kūrėju ir atlikėju gali tapti kiekvienas.
Ketvirtasis „ConTempo“ šiais metais tapo didžiausiu tarptautiniu scenos menų festivaliu Baltijos šalyse! Festivalis nesivaržė – Steigiamojo Seimo aikštėje pastatė metalinį bokštą pastatė „Silo“, užpildė automobilių stovėjimo aikštelę prie „Žalgirio arenos“, dūko Palemono pievose ir Vieškūnų piliakalnio apylinkėse, scena pavardė Neries upę ir brovėsi į Nacionalinio Kauno dramos teatro kiemą ir koridorius. Festivalis buvo visur – ir mieste, ir Kauno rajonuose. Pristatė auditorijai šiuolaikinius scenos menus per pop muziką ir kraštovaizdžio operą, per šiuolaikinio cirko akrobatinius triukus ir metafizinį cirką, panardinantį žiūrovą į pojūčių misteriją, per atkurtos „Polka Chinata“ šokio technikas ir šiuolaikinį šokį, per imersinį gatvės teatrą ir instaliaciją, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka humanoidė.
Rotušė: portalas (Rotušės uždarymas)
Vienas iš Kauno simbolių pagaliau sulaukė pokyčių! Fiziniame ir mentaliniame lygmenyse. Šešias valandas, rotušė pasitiko lankytojus nuoga (!) – išardytomis ekspozicijomis, išneštais baldais, atviromis durimis. Čia atsivėrė portalas – ne vartai, o laiko apribota erdvė, kurioje galima atrasti. Esame čia ir dabar. Erdvėje, tarp to, kas buvo, ir to, kas laukia. To, ką žinome ir ko nežinome. Tikimės ir nesitikime. Portalas suteikia galimybę laužyti visuomenės sąmonėje sukonstruotą rotušės identitetą, keisti jos matymą. Bene visi žino, kur yra ir kaip atrodo rotušė, tačiau ne visi – kas jos viduje.
Projektas „Mitinio Žvėries kilimas“
Ant kokios pievelės poilsiauja Kauno mitinis žvėris? Atvirų kūrybinių dirbtuvių metu, kurias organizavo Kauno kultūros centras ir jame veikianti tekstilės studija „Gijų sodai”, buvo galima pamatyti, kaip gimsta ir auga paslaptinga pieva. Čia, naudojant Kauno miesto ir rajono gyventojų namuose esančius nebereikalingus siūlus, buvo mezgamas, neriamas, rišamas, siuvamas ir didelėse gobeleno audimo staklėse audžiamas kilimas-pieva – Kauno Mitinio Žvėries poilsio vietelė.
Domeikavos simbolio – bajoro Domeikio sukūrimas
Storuliukas, bet elegantiškas, storanosis (tai liudija dosnumą), žilaplaukis (jau sukaupęs gyvenimiškos patirties, protingas), akiniuotas (apsišvietęs, nes akis sugadino daug skaitydamas), didelę galvą puošiančiu cilindru. Ir būtinai su lazdele! Juk tai būtinas atributas XIX a. meto aukštuomenės atstovui. Toks tas Domeikavos – didžiausio Lietuvos kaimo simbolis, kurį kartu Kaunas 2022 sukūrė vietos bendruomenė. Dabar visi džiaugiasi, kad turi tokį puikų kultūros šauklį ir vedlį, kuris įtraukia vis įvairesnę ir didesnę auditoriją, skatina didžiuotis bei domėtis savo gyvenamąja teritorija.
Projektas „Gričiupio molinis kilimas“
Kauno Gričiupio bendruomenės ir keramikės Kristinos Alšauskienės bendrakūryba įrašyta net į Lietuvos rekordų knygą! Su dideliu noru, užsidegimu ir bendryste lipdė visi – ir maži, ir dideli, ir šeimos, ir net giminės. Taip ir gimė didžiausia skirtingų meniškų keraminių plytelių dekoracija – 2,81 m pločio, 2,8 m aukščio – sudaryta iš 729 skirtingų 8 × 8 cm dydžio keramikinių plytelių.
Projektas „Kultūra į kiemus“ 2022
Vėl daugiabučių balkonuose ir languose sužibo šypsenos, pasipylė šūksniai ir plojimai! „Kaunas 2022“ kartu su bendruomenių programa „Fluxus Labas“ inicijuojamas projektas „Kultūra į kiemus“ vėl sugrįžo pakvietė Kauno rajonų gyventojus nebijoti pažinti, pajusti ir ne tik į visko mačiusias laiptines, bet ir į savo širdį įsileisti meną, kurį pristatė įvairiausių meno rūšių profesionalai.
Tai unikalus spektaklis jaunimui, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į globalias problemas, jas aktualizuoti interaktyvaus teatro kalba, skatinti jaunimo atsakomybę už savo planetos ateitį, gebėjimą patiems priimti sprendimus ir veikti. Režisierė iš Norvegijos Hilde Brinchmann norėjo sukurti spektaklį, kurį žiūrovai prisimintų visą gyvenimą. Pasirinkusi Biblinį siužetą apie susiskaldžiusią ir susišnekėti negalinčią visuomenę, kūrėja veiksmą nukėlė į apokaliptinį pasaulį, kurį yra ištikę atominis karas, ekologinės katastrofos.
Kalniečių parko skaitykla – pirmoji lauko biblioteka Kaune! Visą vasarą kupole įrengta biblioteka kvietė miestiečius gauti kokybiškas kultūros paslaugas: skaityti ir skolintis knygas, pavartyti naujausią spaudą, naudotis nemokamu internetu, žaisti stalo ir lauko žaidimus parko žalumos apsuptyje. Skaitykloje vyko koncertai, knygų pristatymai, literatūriniai piknikai, jogos užsiėmimai, pasidainavimai, joje lankėsi darželinukų ir moksleivių grupės, buvo organizuojamos vaikų vasaros stovyklos veiklos.
Bendruomeninis festivalis „Pojūčių šilas“
Miškas mieste ar miestas miške? Ar įmanoma abiejų draugystė? Koks mūsų vaidmuo šių dviejų aplinkų dermėje? Tvarumą ir bendruomeniškumą puoselėjančiame festivalyje kviesta pažvelgti į Panemunę ir jos šilą iš naujos perspektyvos bei prižadinti vidinį menininką, prisijungiant prie kūrybinių veiklų. Renginyje dalyviai turėjo progą ne tik išbandyti įvairias kūrybines veiklas, bet ir įsitraukti į įvairias užduotis, lavinančias skirtingus žmogaus pojūčius: klausą, skonį, regą, uoslę ir lytėjimą. Įkvepiant gamtos kvapo pasimėgauti atpalaiduojančiu miško masažu ir ausis lepinančiais muzikiniais pasirodymais. Šis festivalis – puota miško gurmanams, skatinanti sąmoningą tvarų mąstymą ir meilę gamtai.
Atgimstantis kino teatras „Daina“
Keliaujant Savanorių prospektu, akys palydi apdulkėjusią ir vos ant byrančio pastato užkaltais langais besilaikančią kino teatro „Daina“ iškabą. Ar jį nugriaus? Pastatys loftus? O gal atstatys? Ką slepią šitos pilkos sienos? Tiek ir daugiau klausimų kyla net ir tiems, kurie nematė auksinių „Dainos“ laikų. Visgi kino teatras pakliuvo į geras rankas, naujieji jo savininkai planuoja investuoti milijonus, kad į šį pastatą vėl sugrįžtų ne tik kinas, bet ir muzika, teatras, o, svarbiausia, žmonės.
Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga galerija „Meno parkas“ pristatė meno pasaulio ikonos, menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“. Pirmą kartą ši paroda rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių autorės performansų dokumentacijų ir filmų. Ekspozicijoje buvo išsamiai pristatoma Marinos Abramović kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų. Buvo galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti jos interviu.
Socialinis upės žaidimas „Kitam Krante“
Kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA kaupianti Kauno regiono upių, upelių ir pakrančių atminties archyvą, fiksuojanti ekologinę upių situaciją ir renkanti kultūrinius ženklus vykdo projektą UPYNĖS. Jo pagrindinė veikla – socialinis upės žaidimas „Kitam Krante“, kuris vyko visą 2022 metų vasarą. Upės žaidimo metu atskirus Kauno krantus sujungė unikali upių pašto sistema, leidusi kiekvienam kauniečiui išsiųsti kitam krantui siuntą, o taip pat gauti siuntą iš kito kranto, tokiu būdu atkuriant nutrūkusius diplomatinius santykius tarp miesto rajonų ir kuriant dialogą tarp krantų.
Projektas „Aitvaras – mitinė būtybė“
Ilgus metus trukęs bendradarbiavimas tarp Všį „Kultūros dirbtuvė“ komandos ir Norvegijos teatro „De Munnfulle“ padėjo pagrindus tarptautiniam projektui, kurio metu 30 jaunuolių iš Lietuvos, Švedijos ir Norvegijos sukūrė mitologija paremtą įspūdingą spektaklį „Aitvaras – mitinė būtybė“, kurio premjera įvyko Kauno VIII forte. Viduramžių dvasia alsuojantis – vykstantis atviroje erdvėje ir jungiantis ryškiausius viduramžių teatro elementus – spektalis į žiūrovams pristatė Aitvarą – būtybę, kurios mitologinio vaizdinio elementų galima aptikti lietuvių ir skandinavų mituose. Į Kauno VIII fortą atvyko ir norvegų muzikos grupė „Canardus Horribilis“, gyvai atlikusi viduramžių įkvėptą muziką. Atsižvelgdami į to laikmečio tradicijas muzikantai patys gaminaso kostiumus ir muzikos instrumentus.
Efforts (Euopean federation of fortified sites) kongresas 2022
Kauno tvirtovėje įvyko Efforts (European federation of fortified sites) kongresas „Bendruomeninė veikla – tvarus gynybinis paveldas“. Daugiau nei iš 12 Europos valstybių susirinkę kongreso dalyviai pristatė, kaip buvę gynybiniai – karinės paskirties objektai tampa bendruomenių susitikimo vietomis, erdvėmis kurti, pažinti istoriją ir gamtą. Tai buvo pirmasis tarptautinis gynybinio paveldo specialistų ir Kauno bei Kauno rajono bendruomenių susitikimas!
Šiuolaikinio šokio pamokos senjorams ir asmenims su spec. poreikiais
Kiekvieną penktadienį į Kauno kultūros centro salę buriasi Kauno senjorai. Šokėja ir choreografė Goda Laurinavičiūtė atveria Šiuolaikinės šokio asociacijos inicijuotą šokio edukacijos erdvę vyresnio amžiaus dalyviams. Skambant kasikai ir džiazui dar kartą galima įsitikinti, kad šiuolaikinis šokis neturi amžiaus limito. Ir ne tik amžiaus, neturi jis jokių limitų, tai puikiai įrodė choreografo Manto Stabačinsko kuruojama, kaip Asociacija vadina, “asmenų su supergaliomis” šiuolaikinio šokio grupė, kurioje kiekvieną savaitę gausu dalyvių atvykstančių iš negalią turinčių asmenų centro „Korys“. Choreografų šokio pamokos pilnos harmonijos, kūrybiškumo, plastiškumo, dėmesio, jautrumo savo kūnui ir aplinkai.
Apkasų žvakių liejimo fabrikėlis
Gruodžio pradžioje apkasų žvakių fabrikėlį užkūrė Kauno tvirtovės sandėlyje įsikūrusi kultūros erdvė „Parakas“. Savanoriai iš kartono, vaško ir konservų dėžučių ukrainos kovotojams gamina žvakes, kurios labai reikalingos fronte Ukrainoje.
Švenčiame bendrystę, draugystę ir šauniausią kaiminystę! O kur geriau susiburti tokiai progai, jei ne prie vieno diiiiidelio stalo. Bendruomenės, ogranizacijos ir kaimynai baltom staltiesėmis kloja atsineštus į miesto centrą stalus, puošia gėlėmis ir gardžiausiomis vaišėmis. Vaišna ne tik savo iškeptomis gėrybėmis, bet ir istorijos ar net talentais. Šiais metais daugiausia dėmesio ir palaikymo buvo skiriama kaimynams iš karo draskomos Ukrainos.
„Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ rengiamas „Fluxus festivalis“, simbolizuojantis judėjimą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, jau spėjo įrodyti, kad Kauno gyventojai nori prisidėti prie miesto identiteto kūrimo ir mačiūniškai paneigti aukštą elitinį meną. Perėmęs Parodos kalną iš skubančių automobilių, festivalis jį užleido nuotaikingiems persirengėliams, kurie kopia į parodos kalną pasidabinę keisčiausiais kostiumais. Nelaužant tradicijų ir skleidžiant kultūros decentralizacijos, gyvybingo miesto ir bendruomeniškumo idėją, festivalis buvo surengtas ir 2022 m.
Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos trečiasis veiksmas: SUTARTIS
Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius, stebint kaip miestas virsta iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę. Tai simbolinis kelias per tris žmogaus gyvenimo etapus: supratimą, kas esu, priėmimą savęs, koks esu, ir laimingą buvimą su savimi. Trilogiją pradėjo seną mąstymą sugriovęs „Sukilimas“, pavasarį miestas sutiko su įspūdingiausiu savo istorijoje „Santakos“ savaitgaliu, o Europos kultūros sostinės programą uždarė „Sutarties“ renginiai. Didžiajame uždarymo pasirodyme susipynė klasika, elektronika, šokis ir unikali scenografija, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos. Scenoje buvo galima išvysti daugiau nei 150 Lietuvos atlikėjų, o jų kuriamą efektingą reginį vainikavo paslaptingos sutarties pasirašymas.
Galerija „Kaukas Žemuogių pievelėje“
Kūrybiška ir atvira galerija „Kaukas Žemuogių pievelėje“ su Aiste Ramunaite priešakyje atverė savo duris naujam sezonui ir šiemet tęsė ne tik Portretų paišymus, bet ir pradėjo „Magiškų susitikimų“ vakarus. Lankytojai buvo kviečiami į kūrybišką pasimatymą su įdomiais kaimynais, spalvingomis istorijomis bei, žinoma, Kaukais! Galerijoje laukiami visi – nuo menininkų (profesonalų ir tik pradedančiųjų), Žaliakalnio gyventojų iki jo gerbėjų ar tiesiog ieškančių kūrybiškų erdvių ir vieni kitų.
>>> Balsuoti galima čia.
