„Moterų balsai. Istorijos iš Kauno tekstilės industrijos“ – taip vadinsis paroda, kuri Kauno paveikslų galerijoje bus atidaryta rudenį. Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ dėka po parodos erdvę pasklis retai girdimi moterų, dirbusių Kauno tekstilės fabrikuose, kurių mieste beveik nebeliko, balsai.
Ar žinojote, kad 1960 m. fabrike „Kauno audiniai“ dirbo 1731 darbuotojas, iš kurių, prieš fabrikui galutinai bankrutuojant apie 2003 m., liko vos 100? Fabrikas gamino šilko audinius. „1979–1980 metais imta austi lengvesnius audinius „Vėjelis“, „Žara“, „Žagarė“, „Astra“, „Svyruoklis“ ir kt.
Fabrikas minimu laikotarpiu kasmet pateikdavo vartotojui 25–30 pavadinimų šilkinių audinių. 70 proc. produkcijos sudarė sukneliniai audiniai, o likusieji apmušalai, techniniai bei galanterijos reikalams skirti audiniai. Kasmet buvo atnaujinama 40 proc. suknelinių audinių artikulų ir 70 proc. raštų. Trečdalis produkcijos buvo žymima valstybiniu kokybės ženklu. Audinio „Vėjelis“ autorei desinatorei Daliai Eitutienei paskirtas SSRS lengvosios pramonės ministerijos garbės diplomas“, – rašoma Virginijos Skučaitės knygoje „Kauno audinių“ istorija. 1930–1996“, išleistoje 1997 m.
Kitas didžiulis fabrikas „Drobė“ jau nuo 1920 m. audė vilnonius audinius. Fabrikas iki pat XX a. 10-ojo dešimtmečio augo ir plėtėsi. Čia veikė ir bibliotekos, ir sporto klubai. O audinių „kokybę rodė faktas, jog juos pirkdavo ir Maskvos siuvykla, kurioje siuvo kostiumus Kremliaus partokratams“, – rašoma 2022 m. išleistoje Kęstučio Almonaičio prisiminimų knygoje „Inžinierius sovietmečiu“.
Čia publikuojamose nuotraukose, kurias savo archyvuose išsaugojo Kauno tekstilės fabrikuose dirbusios moterys, matote pasakojimų užkulisius, akimirkas iš fabrikuose rengtų pokylių, sporto varžybų, švenčių vaikams.
