„Mūsų gyvenimas iš esmės nepasikeitė: viską, ką veikėme dviese, dabar veikiame trise“, – sakydavome besiteiraujantiems apie mūsų šeimos kasdienybę susilaukus pirmagimio. Šiandien tuos pačius dalykus jau veikiame keturiese. Iki vaikų gyvenome turiningą gyvenimą, pripildytą kultūros, tokį patį gyvename ir su jais, tik kiek chaotiškesnį, triukšmingesnį bei sunkiau suplanuojamą. Tad čia pasidalinsiu savo patirtimi apie tai, kaip sekasi vartoti kultūrą su mažais (iki 3 metų) vaikais Kaune.
Mūsų šeimos pasirinkimas vaikus su kultūra pažindinti nuo mažų dienų gali pasirodyti neįprastas: pirmą kartą sūnų į parodą Kauno fotografijos galerijoje nusivežėme, kai jam buvo vos mėnuo. Dalį laiko jis ramiai parpė vežimėlyje, o pabudęs buvo paimtas ant rankų ir supažindintas su fotografijomis. Juk nespalvota fotografija – puikus būdas lavinti kūdikių regą: naujagimiai iš pradžių mato prastai, skiria šviesą nuo tamsos, regi kontrastingus paveikslėlius. Tad kodėl, greta įprastų kontrastinių kortelių su vaikiškais paveiksliukais, neparodžius ir juodai baltų nuotraukų – sūnus žiūrinėdavo jas visai susidomėjęs. Jam augant, atradome naujų būdų žiūrėti nuotraukas galerijose: ieškodavome jam įdomių dalykų – automobilių, šuniukų, kačiukų… Jei norite pradėti pažindinti savo mažuosius su fotografijos menu – Kauno fotografijos galerija tam puikiausiai tinka: nedidelė, lengvai su vežimėliu pasiekiama ir manevruojama parodos erdvė, kurioje neužtruksite per ilgai – būtent tiek, kiek laiko reikia pasimėgauti fotografija patiems, ir tiek, per kiek ji nenusibos vaikams.
Dažnai vykstame į Vilniuje esančią Nacionalinę dailės galeriją arba MO muziejų, kurie puikiai pritaikyti lankytis su mažyliais, o kitas parodų erdves Kaune (pvz., Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Kauno paveikslų galeriją ir kt.) apžiūrime rečiau: jos dėl laiptų sunkiai aplankomos su vežimėliu, todėl reikia turėti nešioklę.
Laiptai sudaro nepatogumų ir keliaujant į renginius Kauno valstybinėje filharmonijoje, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Kauno nacionaliniame dramos teatre. Pastarajame vienas iš šių metų „Nerk į teatrą“ festivalio spektaklių, skirtas vaikams iki 5 metų, rodytas ketvirtame aukšte esančioje „Rūtos“ salėje – tikrai ne pačioje patogiausioje, kai ją laiptais reikia pasiekti su kūdikiais, dar gerai nevaikštančiais mažyliais ar vienam/-ai su dviem ar daugiau vaikų. Šiuo metu mažyliams skirtas spektaklis „Miške“ rodomas patogesnėje Edukacijų salėje, tad viliuosi, jog į aukštybes mažyliams skirti vaidinimai nebesugrįš.
Be laiptų, nepatogumų neretai sudaro ir vaikams skirtų renginių laikas: didelė dalis renginių vyksta būtent vaikų pietų miego metu. Jei vaikas nėra jautrus pasikeitusiam dienos ritmui, praleistam pokaičiui ar išvis nebemiega pietų – problemos nėra. Tačiau jei laikotės stabilaus dienos ritmo, į spektaklius, koncertus, baletą ar operą vaikams, kurie vyksta 12–15 val. (Muzikiniame teatre, Filharmonijoje), greičiausiai (kaip ir mes) neisite. O gaila, mat į renginius, kurių pradžia 10 val. ryto ar 16 val. dienos, galėtų susirinkti didesnis metinukų ir dvimečių būrys. Galbūt manoma, jog tokio amžiaus vaikams mėgautis scenos menais dar per anksti? Niekaip negalėčiau su tuo sutikti – į kūdikiams ir vaikams skirtus spektaklius bei koncertus saviškius vedamės nuo 6 mėn. amžiaus. 6–36 mėn. amžiaus mažyliams skirti vaidinimai remiasi judesiu, interaktyvumu, žaidimu, juose nėra ar beveik nėra dialogų, tačiau yra spektaklio elementų ir dekoracijų, kurias galima paliesti, o spektaklio pabaigoje – su jomis pažaisti. Aktorių mimikos išraiškingos, šokiai ir judėjimas scenoje švelnūs, kad neišgąsdintų mažųjų. Būtent į tokius spektaklius ir vedamės savo dar trejų metų nesulaukusius vaikus. Laukiu, kol į Kauną spektaklius atveš „Dansema“, „No Shoes“ ir „Pradžios“ teatrai, labai džiaugiausi į Kauną šįmet atkeliavusiu Šeiko šokio teatro sukurtu spektakliu „Baltoji lopšinė“. Mažiesiems pradėjo kurti ir šokio teatras „Aura“. Su populiariuoju, pramoginiu turiniu vaikus supažindina darželis, tad supažindinimas su šiuolaikiniu, patyriminiu teatru ir šokiu, mano manymu, yra tėvų pareiga.
Tie, kurie į muziejus eina su mažyliais, puikiai žino, kaip atidžiai reikia saugoti(s), kad vaikai nepaliestų eksponatų. Iš kitų mamų bei tėčių esu girdėjusi, kad kai kuriuose muziejuose prie to ne pačiu švelniausiu būdu prisideda ir ant vaikų šaukiantys/-čios ekspozicijų prižiūrėtojai/-os. Ar dėl tokių patyrimų apsilankymas muziejuje gali būti malonus, ar po to norisi ten grįžti? Nelabai. Kita vertus, palaipsniui muziejai keičiasi, tampa draugiškesni vaikams, atsiranda specialiai mažiesiems pritaikytų eksponatų aprašymų (Vilniuje, „Istorijų namuose“), pagaminamos eksponatų replikos, kurias vaikai gali drąsiai liesti, tapšnoti, uostyti, o jei labai norisi – ir paragauti. Kaune galima smagiai apsilankyti Vaikų literatūros muziejuje, vaikams draugiškame Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje, gyvūnų pilname Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Suaugusiems skirtų Kauno muziejų salėse, laimei, piktų tetų ir dėdžių neradome. Tačiau neradome ir kitų svarbių dalykų: vaikams pritaikytų tualetų ir praustuvių, kūdikių vystymo lentų, žindymui tinkančios patalpos. O kol to nėra, auginamės raumenis vystydami kūdikius stovėdami jogos pozomis ankštose tualetų kabinose.
Turbūt derėtų pasidalinti patirtimis ir apie tai, kokių galimybių mėgautis kultūra Kaune esama mamoms ir tėčiams, neturintiems pagalbos su vaikų priežiūra – tokiems, kaip mes. Auginant du mažylius iki 3 metų, žinoma, lankomų renginių skaičius ir pobūdis susitraukė: į pankroko koncertą „Lemmy“ klube su vaikais nenueisi – per garsu, klasikinės muzikos koncertus, teatro ir šokio spektaklius taip pat praleidi, nes vaikų vestis negali (tai netgi nurodyta Kauno valstybinės filharmonijos renginių taisyklėse). Tad koncertus lankome šiltuoju metų laiku, po atviru dangumi: atsistojame ar prisėdame toliau nuo garso aparatūros, uždedame vaikams garsą slopinančias ausines. Būtų labai smagu, jei Kaunas pasektų geruoju Alytaus pavyzdžiu: Alytaus kultūros namai turi vaikų priežiūros kambarį „Kultūriukas“, kuriame tol, kol mamos ir tėčiai būna renginyje, mažylius prižiūri auklė. Mielai pasinaudotumėme tokia paslauga Kaune veikiančiose kultūros renginių erdvėse!
Džiugu, jog ir Kaune gimsta naujų iniciatyvų, skirtų būtent vaikams ar šeimoms su mažais vaikais. Europos kultūros paveldo ženklais pasipuošęs bei UNESCO įvertintas išskirtinis Kauno modernizmas vaikams pristatomas parodose, knygose; su kūdikiu nešioklėje drauge su „Ekskursu“ buvo aplankytas ne vienas ir ne du Kauno modernizmo pastatai. Be to, antrus metus iš eilės Kaune vyko unikalus ir nuostabus architektūros festivalis vaikams. Kol suaugusieji institucijose diskutuoja, ar architektūra yra menas, ar ne, mažieji kauniečiai turi galimybę ją iš visų pusių patirti jau dabar.
Susibūrusi „Šeimos kelionės“ bendruomenė kviečia šeimas su mažyliais vežimėliuose lankytis ekskursijose bei veiklose Kauno mieste ir rajone: čia tikrai galite jaustis patogiai, saugiai bei pasimėgauti kultūra drauge su vaikais, nes nereikia jaudintis, jog jie kam nors trukdys.
Iš savo vaikystės susidūrimų su kultūra pamenu išvykas į Vilnių – į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinį muziejų bei (pati laukiamiausia ekskursijos dalis) „McDonald’s“. Dar pamenu literatūros vadovėlyje buvusį kūrinį apie vaikus, galerijoje spoksojusius į priešgaisrinio čiaupo dėžę ir maniusius, jog tai meno kūrinys. Kultūra mano vaikystėje ir paauglystėje buvo kažkur toli ir sunkiai suprantama. O mūsų dvimetis kartais paprašo jam įjungti baletą, užsinori eiti į muziejų ar spektaklį, vadinasi, kažką darome teisingai. Kultūra nuo pat gimimo mėgautis tikrai verta, tad to jums bei jūsų mažiesiems ir palinkėsiu.
