Lietuvos nacionalinis muziejus išleido septynerius metus bendra kolekcininko Vaidoto Ščiaponio ir muziejaus iniciatyva rengtą seniausiųjų Kauno atvirukų katalogą. Leidinys skaitytojus pakvies į intriguojančią pažintį su praėjusių šimtmečių miestu: pirmą kartą į vieną vietą surinkti visi šiandien žinomi, institucijose ir privačiuose rinkiniuose saugomi senieji Kauno vaizdų atvirukai.
Kataloge publikuojama daugiau nei 700 atvirukų, apimančių laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki 1915 metų, o seniausias žinomas atvirukas pažymėtas 1899 m. vasario 28 dienos pašto antspaudu. Šiems atvirukams apipavidalinti buvo panaudota daugiau nei du šimtai Kauno miestovaizdžių. Didžiąją jų dalį savo fotografijose buvo įamžinęs žinomas fotografas Wacławas Zatorskis.
„Nors kataloge esančiuose atvirukuose nerasime visų miesto istorinių ir architektūrinių objektų, bet, pavyzdžiui, iš Vilniaus gatvės ir Laisvės alėjos vaizdų galima sudėti beveik pilnas šių gatvių išklotines, atsekti dabartinę namų numeraciją, išdidinus vaizdą perskaityti iškabų užrašus. Rečiau įamžintos kitos senamiesčio vietos: dabartinės Maironio, S. Daukanto, Šv. Gertrūdos, E. Ožeškienės, Gedimino gatvės, krantinė su prieplauka“, – pasakoja viena iš katalogo sudarytojų, LNM muziejininkė Dalia Keršytė.
Didžioji dalis publikuojamų atvirukų priklauso katalogo iniciatoriaus ir finansuotojo, kolekcininko Vaidoto Ščiaponio Kauno atvirukų kolekcijai, juos papildo eksponatai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus filokartijos rinkinio. Leidinio sudarytojai pripažįsta, jog sudėtingiausia buvo rengti kataloginę dalį. Teko peržiūrėti bendrai turimus atvirukus, o trūkstamus atrinkti iš kolegų kolekcininkų rinkinių. Visą rengimo spaudai laiką katalogas pildėsi retais ir naujai atrastais egzemplioriais, ir kartu ryškėjo spragos, kurias reikėjo užpildyti.
„Pasirodė, kad kai kurie leidėjai galėjo būti išleidę daugiau atvirukų, nes ne visur nurodyti leidėjo duomenys vertė spėlioti apie jų priklausomybę. Be naujų internetinės paieškos galimybių ir naujai iškilusių kolekcininkų vardų atlikti tokį didelį darbą būtų buvę itin sudėtinga“, – sako V. Ščiaponis.
Kauno kolekcininkai seniai rinko ir turi nemažus Kauno vaizdų atvirukų rinkinius. Metams bėgant jų savininkai keitėsi, bet nuo seno gerai žinomos Algimanto Miškinio, Henriko Grinevičiaus, Antano Burkaus, Kęstučio Morkūno, Tado Juro, Romualdo Vilkelio pavardės.
Be Kauno miesto vaizdų atvirukų, į katalogą taip pat pateko 22 įvairius Kauno istorijos epizodus vaizduojančios istorinių paveikslų reprodukcijos ir 18 Rusijos imperijos leidyklų žemėlapių, taip pat asmenybių portretai, vinjetės ir klaidingai įvardyti kitų miestų vaizdai.
Katalogas – ir miesto mylėtojui, ir profesionaliam tyrėjui
Pirmoje leidinio dalyje skaitytojai ras tris apžvalginius straipsnius. Jie supažindina su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kauno miestovaizdžio fotografijos raida ir gubernijos laikotarpio architektūra, trumpai apžvelgia Kauno atvirukų leidybos istoriją.
„Atvirukai pateikiami chronologiniu-leidybiniu principu pagal leidėjus, kurių sąlyginai išskirta net 73. Kadangi dalis leidėjų neidentifikuota, jų galėjo būti ir mažiau. Kiekvieno atskiro leidėjo atvirukai suskirstyti į sąlygines grupes pagal serijoms būdingus požymius, t. y. tematikos ir apipavidalinimo bendrumus, ir aprašyti laikantis tam tikros tvarkos“, – sako D. Keršytė.
Pagrindinėje, kataloginėje, dalyje publikuojami visi iki šios dienos žinomi senieji Kauno atvirukai, išleisti iki 1915 m. rugpjūčio 15 dienos, kai vokiečių kaizerinė kariuomenė užėmė Kauno tvirtovę. Anot V. Ščiaponio, jo tikslas buvo išsiaiškinti senųjų atvirukų išleidimo datas, o tai tikrai sudėtinga užduotis. Dažniausiai data tik spėjama, nes šio laikotarpio atvirukuose leidėjai datos nenurodydavo. Dažniausiai ji nustatoma pagal išlikusius pašto datos antspaudus, iš kurių fiksuojama tik ankstyviausia data.
„Nors iš tikrųjų visas detektyvas čia tik prasideda. Atviruko išleidimą ir siuntimą paštu skiria tam tikras laiko tarpas. Be to, anksčiausiai išsiųsti egzemplioriai galėjo tiesiog neišlikti. Todėl, be pašto datos antspaudų, rėmėmės ir žiniomis apie leidėjų veiklą, taip pat atvirukuose įamžintų miesto objektų pastatymo, kaitos istorija“, – priduria D. Keršytė.
Kataloge rodomos abi atvirukų pusės, kas leidžia patyrinėti vaizdo ir adreso pusių apipavidalinimo ypatumus. Knygos pabaigoje kaip pagalbiniai įrankiai skaitytojui pateikiami priedai: miesto planas ir teminė miesto vaizdų rodyklė su trumpa informacija apie atvirukuose vaizduojamus objektus, taip pat glausta informacija apie Kauno atvirukų leidėjus, spaustuves, fotografus ir dailininkus.
Viršelis dengtas aukso folija
Išskirtinė Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių savybė – laikui nepavaldus turinys, dažnai aktualumo neprarandantis ir po dešimtmečių, bei didelis dėmesys poligrafinei leidinių kokybei – ilgaamžiškas popierius, kai reikia – kieti knygų viršeliai, aukšto lygio spauda.
„Lietuvos nacionalinis muziejus turi seniausias iš visų muziejų Lietuvoje leidybos tradicijas. Didžioji ir pati svarbiausia šiandienos muziejaus leidybinio darbo dalis – tai mokslinės ir informacinės medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas, parodų katalogų rengimas, mokslinių tyrimų skelbimas, dėmesys istorijos populiarinimui“, – sako muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Ne vienas Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas leidinys yra tapęs bibliografine retenybe. Leidžiant Kauno atvirukų katalogą dėmesio skirta ir smulkioms, bet vertę kuriančioms detalėms: knygą įsigijusius arba tą padaryti planuojančius skaitytojus nustebins faktas, kad jos viršelio įrašai dengti aukso folija.
Šiais metais muziejus dar planuoja išleisti Skaidrės Urbonienės sudarytą albumą „Lietuvos kryždirbystės vaizdai: Adomo Varno negatyvų rinkinys“, Irenos Mikuličienės parengtą leidinį „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose 1945–1951 metais“, taip pat svarbiausios metų parodos „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ katalogą. Kauno atvirukų katalogą „Kaunas atvirukuose 1899–1915“ galima įsigyti Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje ir muziejaus kasose.
