Teatras „Utopia” kviečia į pirmąją šio sezono premjerą Kauno miesto kameriniame teatre, kuri vyks lapkričio 26 d. Tai kompozitoriaus Luko Butkaus ir režisieriaus Jono Kuprevičiaus kamerinė opera „Jūreivis“ pagal to paties pavadinimo portugalų rašytojo Fernando Pessoa pjesę.
Šis spektaklis – tai meditacija apie svajonės ir realybės prigimtį, kviečianti iš naujo permąstyti ribas tarp gyvenimo ir mirties, realaus ir įsivaizduojamo pasaulio, prabėgusio ir esamo laiko. Operoje pasakojama apie tris seseris, budinčias prie ketvirtosios – mirusios – sesers urnos. Kad praleistų budėjimo laiką, jos dalijasi prisiminimais apie savo galbūt niekada nepatirtas praeities akimirkas ir svajonėmis, iš kurių viena – apie Jūreivį, atsidūrusį negyvenamoje saloje. Pasakojimų paskatintos seserys kalbasi apie realybės, mirties ir svajonės prigimtis: galbūt jos pačios tėra nežinomo svajotojo vaizduotės iliuzijos?
Viską, ką laikome aukščiausiais savo pasiekimais bet kurioje srityje, paženklinta mirties ir yra mirtis.
Operos kūrėjai – režisierius Jonas Kuprevičius ir kompozitorius Lukas Butkus – minimalistinėmis priemonėmis atskleidžia šio neretai nepastatomu laikomo Pessoa kūrinio temas kamerinės operos formate. Anot kūrėjų, operos žanras suteikia galimybę išreikšti Pessoa teksto žaismą, o raktu tapusi muzika, įkvėpta baroko epochos dvasios, veikia su tekste keliamų egzistencinių klausimų poetiškumu. „Jūreivis“ – tai ne tik opera, bet ir proga peržengti svajonę ir realybę skiriančias ribas bei paskęsti muzikiniame patyrime.
„Šiame spektaklyje Pessoa pjesei sukuriama nauja interpretacinė perspektyva, priartinant pjesę prie šių laikų, panaikinant autoriaus nubrėžtas režisūrines ribas. Kamerinėje operoje trys pagrindinės solistės vaidina ir sirenas, ir budėtojas, ir laidojimo salės lankytojas, lyg ką tik atėjusias iš gatvės. Taip pat įvedamas ir originalioje pjesėje neveikiantis jūreivio personažas, kurio dėka paraleliai su pagrindiniu siužetu kuriamos jo neišrašytos istorijos užuominos, tarytum sujungiančios tai, kas pjesėje pertraukiama tuštumos. Verta paminėti, kad tai ir gedėjimo ritualo persmąstymas, kitokio santykio į mirtį ir gyvenimą paieška.
Turbūt geriausiai pjesės „Jūreivis“ pojūtį nusako autoriaus „Nerimo knygoje“ parašytos eilutės: „Mes esame mirtis. Ką laikome gyvenimu, yra tikrojo gyvenimo miegas, mirtis to, kas iš tikrųjų esame. Mirusieji gimsta, ne miršta. Mums pasauliai sukeisti. Kai manomės gyveną, esame mirę; gyvenimą pradedame prie mirties slenksčio. Miegą ir gyvenimą sieja toks pat ryšys, koks sieja tai, ką vadiname gyvenimu, ir tai, ką vadiname mirtimi. Mes miegame, ir šis gyvenimas – tai sapnas, ne metaforiškai ar poetiškai kalbant, o tikrąja šio žodžio prasme. Viską, ką laikome aukščiausiais savo pasiekimais bet kurioje srityje, paženklinta mirties ir yra mirtis. Kas yra idealas, argi ne pripažinimas, jog gyvenimas nereikalingas? Kas yra menas, argi ne gyvenimo paneigimas? <…> Patsai gyvenimas yra mirtis, nes nėra nė dienos, kuri jo nedarytų viena diena trumpesnio.“ (vert. A. Musteikis) Tai mes siekiame perteikti kurdami šį spektaklį“, – operą pristato režisierius Jonas Kuprevičius.
Spektaklio kūrybinė komanda – jaunieji Lietuvos muzikos ir teatro veidai:
Kompozitorius, libreto autorius: Lukas BUTKUS
Režisierius Jonas KUPREVIČIUS
Kostiumų dailininkė: Elena Marija VELECKAITĖ
Solistai: Salomėja PETRONYTĖ, Liepa RIBOKAITĖ, Ūla Marija ZEMECKYTĖ ir Ignas ŠČESNULEVIČIUS
Kūrinio eskizas sukurtas MMLAB Erdvės projekte 2024 m. Pirmoji spektaklio versija parodyta 2025 m. rugpjūčio 7 d. CONTEMPO OFF’25 programoje.
Šis spektaklis yra programos „Kamerinis plius“ dalis. Menine programa „Kamerinis plius“ siekiama ugdyti ir tenkinti Kauno gyventojų profesionaliojo dramos teatro meno poreikius, skatinti teatro meno plėtrą bei naujų formų sklaidą Kauno mieste, prisidėti prie galimybių Lietuvos ir Kauno scenos meno kūrėjams užsiimti profesine veikla. Programa suteikia galimybę Kauno miesto kamerinio teatro publikai pasiūlyti rūpestingai atrinktus kitų teatrų prodiusuotus spektaklius.
